83 proc. europiečių mano, kad netikros naujienos (angl. „fake news“, lietuviškai jos dar pavadinamos melagienomis) yra grėsmė demokratijai. Paradoksalu, tačiau būtent teisė į saviraiškos laisvę, viena didžiausių demokratijos garantijų, trukdo itin efektyviai kovoti su netikromis naujienomis.

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Konvencija, kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų (žinoma, ši teisė turi tam tikrų apribojimų, pavyzdžiui, informacijos, kuri skatina neapykantą ar žeidžia kito žmogaus garbę ir orumą, sklaida yra draudžiama).

Pigiausia ir paprasčiausia priemonė skleisti informaciją yra internetas, kuriame paprasta susikurti vieną ar net keletą blogų ar socialinio tinklo paskyrų ir lengvai platinti netikrą ir šokiruojančią bei auditorijos dėmesį patraukiančią informaciją.

Kaip netikra naujiena gauna auditoriją?

Dažniausiai melagienos turi bent krislą tiesos. Tarkime, kad Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisras buvo satanistų ritualas. Tokius ritualus Europoje jie vykdo nuolat, vien per 2018 metus Prancūzijoje buvo padegtos 1063 bažnyčios, arba vidutiniškai 3 per dieną. Niekas nesako, kad šių bažnyčių gaisrai buvo tik nelaimingi atsitikimai, tačiau sugretinus šiuos faktus akivaizdu, kad institucijos kažką slepia teigdamos, kad toks gaisras galėjo būti nelaimingas atsitikimas. Tokia informacija buvo paskelbta interneto portale, kuris prisistato kaip nepriklausoma organizacija, vienijanti įvairų sričių ekspertus. Portale rašoma penkiomis kalbomis – anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių ir arabų. Portalas iš pirmo žvilgsnio atrodo profesionalus ir patikimas, turi „Facebook“ paskyrą. Taigi netikra naujiena apie Katedros gaisro „priežastį“ gali laisvai sklisti keletu kanalų, ja laisvai gali dalintis kiti panašūs nepriklausomi ir „nesisteminiai“ blogai ar portalai.

Už dalinimąsi netikromis naujienomis žiniasklaidos priemonės neatsako. Visuomenės informavimo įstatyme yra įtvirtinta nuostata, jog viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) netaikoma redakcinė atsakomybė ir jis neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir:

  • skelbiama informacija anksčiau buvo paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones ir paskelbta informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones; arba
  • pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas.


Ši įstatymo nuostata yra pagrįsta pirminio (profesionalaus) šaltinio atsakomybe, kuris, prieš skelbdamas, informaciją patikrina dviejuose skirtinguose informacijos šaltiniuose, kaip to reikalauja Visuomenės informavimo etikos kodeksas: Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais.

Įstatyminis reguliavimas, sukurtas leisti nevaržomai sklisti informacijai bei apsaugoti žiniasklaidos priemonę, kuri nėra kalta dėl kito klaidų, suteikia neribotą galimybę plisti netikroms naujienoms, kadangi už jų sklaidą, nurodžius pirminį informacijos šaltinį, nėra baudžiama. Tokią sklaidą dar labiau skatina socialiniai tinklai ir dalinimosi funkcija, kuri automatiškai nurodo pirminį informacijos šaltinį.

Socialiniai tinklai, ypatingai „Facebook“, stengdamiesi sutramdyti melagienų plitimą, kreipiasi į patikimas žiniasklaidos organizacijas, kurios dirba kaip faktų tikrintojai. Faktų tikrintojai patikrina itin populiarias naujienas, plintančias „Facebook“, ir jeigu naujiena yra įtartina, šalia jos pateikia nuorodas į kitus informacijos šaltinius ar neleidžia naujienai plisti.

Dažnai pirminio informacijos šaltinio surasti ir nubausti neįmanoma, kadangi tai yra neaiškus blogas ar paskleista naujiena yra užsienio blogo ar naujienų portalo informacijos vertinys.
Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika neleidžia taikyti didelių baudų už neteisingos informacijos sklaidą, kadangi tokios baudos turėtų neigiamą efektą (angl. „chilling effect“) demokratijai ir saviraiškos laisvei. Žiniasklaidos priemonės bijotų skelbti informaciją ar klaidingos informacijos paskelbimas dėl sąžiningos klaidos galėtų sužlugdyti visuomenės informavimo priemonę. Be to, galėtų tapti įrankiu valdžios institucijoms žiniasklaidą nutildyti.

Informacijos, skelbiamos internete, blokavimas ar filtravimas taip pat yra draudžiamas (žinoma, čia yra išimčių, taikomų, pavyzdžiui, pornografinio turinio ar autorių teises pažeidžiančiai informacijai). Prieigos prie tam tikrų informacijos šaltinių blokavimas ar informacijos filtravimas prieš paskelbimą vėlgi gali būti naudojami kaip valdžios institucijų įrankis nutildyti žiniasklaidą ar aktyvius piliečius, kai visuomenei būtų pateikiama tik teigiamai vieną ar kitą įvykį apibūdinanti informacija arba draudžiama prieiti prie tam tikrų informacijos šaltinių, pavyzdžiui, „Youtube“, kaip yra buvę Turkijoje.

Priemonės, kurios gali pasirodyti turinčios teigiamą efektą kovoje su netikromis naujienomis, pritaikytos kitame kontekste galėtų sukelti grėsmę demokratijai. Tai kokia yra geriausia priemonė kovoti su netikromis naujienomis?

Sąmoninga ir aukštą žiniasklaidos raštingumą turinti visuomenė. Skaitydami abejotinas naujienas, prisiminkime vieną pagrindinių gero referato taisyklių – patikimų pirminių šaltinių įvairovė. Informacijos šaltinio patikimumas ir gebėjimas jį patikrinti yra bene svarbiausias instrumentas siekiant atskirti tikras naujienas nuo melagienų.

Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, kurios jau keletą metų aktyviai kovoja su netikrų naujienų problema, vis dar yra kur tobulėti, tačiau Europos Parlamento rinkimų rezultatai parodė, kad europiečiai yra atsparūs populistams. Be to, naujoje Audiovizualinių paslaugų direktyvoje, kuri Lietuvoje jau spėjo sukelti diskusijas dėl saviraiškos laisvės, valstybėms narėms yra numatytas reikalavimas skatinti žiniasklaidos raštingumą savo šalyse ir pateikti Europos Komisijai ataskaitas, kaip sekasi tai daryti.

Angliškas posakis „Sharing is caring“ socialiniuose tinkluose gali turėti atvirkštinę reikšmę. Prieš dalindamiesi visada pagalvokime, ar naujiena yra tikra.

M360