Šių metų liepos 30-ąją JAV senatorius Josh Hawley pasiūlė įstatymo projektą, kuriuo siekiama socialiniams tinklams uždrausti taikyti psichologines priemones, kurios naudojasi žmogaus silpnybėmis tam, kad vartotojai būtų greičiau įtraukiami į platformą ir joje praleistų daugiau laiko.

Politikas kalba apie tokius triukus kaip neribotas turinio pateikimas (pvz., slenkant žemyn kraunami vis nauji „Facebook“ įrašai), natūralių sustojimo taškų naikinimas (pvz., automatinis susijusių įrašų leidimas „YouTube“), apdovanojimas už įsitraukimą (pvz., „Snapchat“ apdovanojimas už kiekvieną nepertraukiamą vartojimo dieną) ir kt.

Tokia senatoriaus iniciatyva nėra netikėta. Dar 2013 metais Tristanas Harrisas – žmogus, atsakingas už „Google“ dizaino etiką, organizacijoje pristatė daug diskusijų sukėlusį pranešimą apie poreikį gerbti vartotojų dėmesį ir mažinti jų įsitraukimą. Tik po daugiau nei 5 metų šis pristatymas paviešintas visuomenei. Dabar jau buvusio „Google“ darbuotojo pranešime išryškintos 5 didžiausios žmogaus psichologinės silpnybės, kuriomis naudojamasi siekiant pritraukti ir kuo ilgiau išlaikyti vartotojo dėmesį.

1. Blogas prognozavimas

Pirma aprašoma psichologinė silpnybė pavadinta blogu prognozavimu. Tai situacija, kai iš įspėjamųjų pranešimų vartotojas negali įvertinti, kiek dėmesio iš jo pareikalaus tam tikras veiksmas. Tai labai dažnai pardavimuose naudojama taktika (angl. Foot-in-the-door), kai teigiamas atsakymas į didelį prašymą gaunamas prieš tai gavus teigiamą atsakymą į nedidelį prašymą, net jeigu jis duotas iš mandagumo. Pavyzdžiui, kai gaunate pranešimą, kad esate pažymėtas nuotraukoje, atsidarius ją atsiranda papildomų dirgiklių, dėl kurių „Facebook“ praleidžiate 5, 10 ar daugiau minučių.

2. Kintantys ir neprognozuojami apdovanojimai

Kiekvienas žmogus į telefoną pažvelgia vidutiniškai 150 kartų per dieną, nors sąmoningo sprendimo tai padaryti 150 kartų ir nepriima. Taip yra dėl to, kad sąsajų kūrėjai išnaudoja biheviorizmo principą – kintančius ir neprognozuojamus apdovanojimus. Viskas, ką reikia padaryti, tai sujungti vartotojo veiksmą (pavyzdžiui, paspaudimą) su atsitiktiniu ir kintančiu apdovanojimu: dideliu prizu, mažu prizu arba jokiu prizu. Būtent šis principas ir naudojamas lošimo automatuose, kurie JAV sugeneruoja daugiau pajamų negu beisbolas, kinas ar pramogų parkai kartu sudėjus. Kai braukiame į šonus „Tinder“, kai „Instagram“ slenkame srautu ar kai tiesiog ištraukiame telefoną iš kišenės – visąlaik tikriname, kokį naują „apdovanojimą“ gausime.

3. Baimė praleisti ką nors svarbaus

Trečia psichologinė silpnybė vadinama „baime praleisti ką nors svarbaus“. Naudojantis ja, produktuose sukuriama 1 proc. tikimybė negauti šios reikšmingos informacijos. Pavyzdžiui, net praleidus 4 valandas „Facebook“ vis tiek yra tikimybė nesužinoti svarbios naujienos, po pusės tūkstančio perbraukimų „Tinder“ nesutikti savo svajonių partnerio ar po 100 perskaitytų naujienlaiškių vis dar negauti naudingos informacijos. Tai kartu yra ir dar viena priežastis, kodėl apskritai telefoną taip dažnai ištraukiame iš kišenės.

4. Nesklandumai ir trinties nebuvimas

Dailios ir sklandžiai veikiančios sąsajos galbūt ir atrodo mums patogios, tačiau būtent nesklandumai, arba kitaip trinties nebuvimas, atima galimybę apsvarstyti savo veiksmus prieš darant. Pažįstama ir įprasta situacija, kai vos suskambus pranešimo signalui net negalvodami griebiame telefoną – akimirksniu pertraukianti žinutė mus paskatina veikti labiau negu tada, kai jos paprašoma. Pavyzdžiui, gavus žinutę „Messenger“ dalis jos iškart rodoma programėlėje, o „Facebook“ tiesiog atsiveria langelis su visu tekstu, neatsižvelgiant į tai, ar mes apskritai norime tą pranešimą skaityti. Pamatę dalį teksto arba padarę „seen“ jaučiamės įpareigoti atlikti veiksmą ir atsakyti.

5. Įtaka organizmui

Penkta pranešime nurodoma žmogaus psichologinė silpnybė – tam tikri veiksmai naudojantis technologijomis daro tiesioginę įtaką mūsų organizmui. Pavyzdžiui, tikrinant elektroninį paštą trumpam sustoja mūsų kvėpavimas, padidėja širdies ritmas, aktyvinama simpatinė nervų sistema, o kepenys į kraują išskiria gliukozės ir cholesterolio – visa tai yra organizmo reakcija pasiruošti kovoti. Pavyzdžiui, „Instagram“ ne visada pranešimą apie gautą širdelę parodo iškart – palaukiama, kol jų susikaups truputį daugiau, tada jos parodomos vienu kartu, tad susijaudinimas padidėja.

Pokyčiai – jau čia pat

Socialinių tinklų ir įvairių mobiliųjų programų sėkmė priklauso būtent nuo to, kaip stipriai gali išnaudoti įvairias psichologines žmogaus silpnybes, nes tai tiesiogiai susiję su jų pajamomis. Tačiau Silicio slėnyje jau vyksta pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, kad vis labiau ir labiau bus atsižvelgiama į žmogaus gerovę naudojantis šiais produktais.

Pavyzdžiui, „Google“ pradėjo programą „Digital Wellbeing“, skirtą žmonių savijautai gerinti naudojantis technologijomis. Jau dabar užsižiūrėjus „YouTube“ daugiau nei valandą pasirodo žiovaujanti beždžionėlė su priminimu padaryti pertrauką. „Facebook“ ir „Instagram“ pristatė ne vieną įrankį, skirtą savo laikui socialiniuose tinkluose valdyti, pavyzdžiui, nustatyti pranešimus apie praleistą laiką arba priminti, kai sraute peržiūrimos visos naujienos. O „Apple“ kasmet pristato vis daugiau naujų funkcijų, skirtų dėmesio pertraukimams ir ekrano vartojimo laikui mažinti: galimybę sekti, kiek laiko naudoji konkrečias programas, įsijungti kasdienius apribojimus, aktyvinti ramybės režimą ir kt.

Dauguma psichologinių žmogaus ir technologijų santykio aspektų pradėjo ryškėti tik vystantis produktams. Dalis jų atrasta tik specialiai ieškant. Vis dėlto kovai dėl vartotojų dėmesio tampant vis agresyvesnei atsirado ir būtinybė brėžti ribas. Todėl anksčiau galimybių pritraukti vartotoją prie ekrano paieškos keičiamos paieškomis, kaip jį nuo jo atitraukti.

M360
bigNow