Socialinėse medijose ir žiniasklaidoje joks kitas reiškinys nėra taip dažnai linksniuojamas kaip didžiausias pastarųjų mėnesių siaubas – žaibišku greičiu plintantis koronavirusas. Visame pasaulyje skleidžiama informacija ir dezinformacija kelia paniką ir net rasizmo protrūkius. Tačiau ar tikrai reiktų bijoti kiekvieno kinų tautybės atstovo? Kaip nepasiklysti informacijos džiunglėse ir atsirinkti, kas yra tiesa, o kas – kažkam finansinę ar politinę naudą nešantis melas?

Vasario 2 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) koronavirusą pavadino „didžiule informacine epidemija“, kas reiškė per didelį informacijos srautą, kuriame sunku atsirinkti patikimus šaltinius ir patarimus, kai žmonėms jų iš tikrųjų reikia.

Kaip teigia „MIT Technology Review“, PSO bandė išspręsti dezinformacijos problemą, bendradarbiaudama su „Twitter“, „Facebook“, „Tencent“ ir „TikTok“. Neseniai net buvo paleistas „Google SOS“, kuris PSO informaciją iškelia į žmonių paieškų, susijusių su koronavirusu, viršų.

Klasika: Rusija kaltę suvertė JAV

Prieš savaitę pasirodė informacija apie Rusijos aktyviai vykdomą kampaniją socialiniuose tinkluose, kuria siekiama skleisti paniką ir nepagrįstas sąmokslo teorijas, neva dėl koronaviruso COVID-19 protrūkio kaltos Jungtinės Valstijos. Taip naujienų agentūrai AFP teigė JAV pareigūnai.

Jie kalbėjo, kad taip Rusija esą siekia pasinaudoti žmonių nerimu dėl epidemijos ir pakenkti JAV įvaizdžiui, taip pat kenkti pasaulinėms pastangoms kovoti su epidemija.

„Skleisdami dezinformaciją apie koronavirusą, Rusijos piktavaliai veikėjai ir vėl kelia grėsmę visuomenės saugumui, nukreipdami dėmesį nuo tarptautinės sveikatos apsaugos bendruomenės veiksmų“, – sakė laikinai JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo Europai ir Eurazijai pareigas einantis Philipas Reekeris.

Rusijos propagandai skleisti naudojamos netikros tviterio, feisbuko ir instagramo paskyros. Tarp sąmokslo teorijų yra ir pareiškimas, neva dėl daugiau nei 2 300 žmonių pražudžiusio koronaviruso protrūkio kalta JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA).

Rusijos valstybės finansuojama žiniasklaida sausio 20 d. pradėjo skleisti antivakarietiškas žinias apie epidemijos priežastis, o kitą dieną socialinės žiniasklaidos paskyrų valdytojai pradėjo skelbti žinutes visame pasaulyje, teigia JAV pareigūnai.

Informacijos sklaida koronaviruso gimtinėje

„Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeniniai horizontai“ Kinijoje studijuojantis ir savo noru mėnesiui viešbutyje izoliuotas Paulius Ivanovas pasakojo, kaip kinai stengiasi palaikyti kuo geresnę savo šalies reputaciją užsienio atžvilgiu ir visais įmanomais būdais išvengti negatyvios informacijos sklaidos socialiniuose tinkluose.

„Buvo nurodyta, kad nereikėtų skleisti per daug negatyvios informacijos, nors ji gali būti ir teisinga. Jei kalbėsime apie Kiniją likusiam pasauliui, tai reikėtų kalbėti pozityviau: jei situacija yra labai bloga, žmonės sunerimę, nereikėtų sėti dar didesnės panikos, nes ji šiuo metu nemanau, kad Kinijoje padėtų“, – sako Kinijos kultūros žinovu siekiantis tapti vaikinas.

Paulius teigia, kad kinai ypatingai rūpinasi gyvenančiais ir studijuojančiais jų šalyje užsieniečiais. Vaikinas pasakoja, kad į viešbučio kambarį, kuriame jis yra įkalintas, tris kartus per dieną tiekiamas maistas. Kinai tai daro su labai aiškiu tikslu.

„Būtent dėl to, kad jie stengiasi susikurti gerą įvaizdį prieš likusį pasaulį, kinai stengiasi labiau rūpintis ir mumis, užsieniečiais, kurie šiuo metu yra įkalinti Kinijoje“, – dalinasi lietuvis, karantino laiką išnaudojantis „vlogo“ kūrimui.

P. Ivanovas sako, kad jo draugai kinai socialiniuose tinkluose nepraranda humoro jausmo ir skleidžia pozityvą.

„Kai kurie įsitraukia ryžių maišą ir skaičiuoja kiekvieną grūdelį, o vėliau talpina į socialinius tinklus kiekvienos dienos statistiką, kiek jų suskaičiavo“, – teigia studentas, pridurdamas, kad tokiais neramiais laikais visi stengiasi būti kiek optimistiškesni. Jie labai gerai supranta, kad sąžiningai atlaikius šį karantino laikotarpį, lauks šviesesnė ateitis. Tikima, kad maždaug po mėnesio situacija pagerės ir visi galės Kinijoje vaikščioti ramiai.

Paulius Ivanovas
Paulius Ivanovas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Socialinių tinklų kova su dezinformacija

Socialiniuose tinkluose pasirodė labai daug Kiniją palaikančių žinučių, todėl tiek viso pasaulio, tiek Kinijos viduje esančių žmonių susivienijimas ir išlaikomas pozityvas padeda brandos, susitelkimo ir rūpinimosi vienas kitu reikalaujančioje situacijoje. Taip galima apibendrinti tiek P. Ivanovo pasisakymus „Žinių radijo“ laidoje, tiek Kinijos ambasadoriaus Shen Zhifei laišką.

Taip, kaip feisbukas neturi mygtuko „nepatinka“ ir socialiniai tinklai yra kruopščiai prižiūrimi nuo bet kokios negatyvios informacijos, galinčios suteikti visuomenei neigiamus jausmus, taip ir Kinija stengiasi apsaugoti savo tautą nuo paniką sėjančios informacijos, kuri sunkios situacijos tikrai neišspręstų, o tik pagilintų.

Socialiniai tinklai stengiasi reaguoti į jų kanaluose paplitusią dezinformaciją ir patys. Anot „MIT Technology Review“, „TikTok“ bandė pašalinti klaidinančius vaizdo įrašus, tvirtindamas, kad „užkirs kelią dezinformacijai, galinčiai pakenkti mūsų bendruomenei ar platesnei visuomenei“. „Facebook“ taip pat stengėsi ištrinti įrašus su abejotinais patarimais apie sveikatą, o „WeChat“ savininkas pasinaudojo savo faktų tikrinimo platforma, norėdamas ištirti internete sklindančius koronaviruso gandus.

Ketvirtadienį buvo pranešta, kad „Facebook“ uždraudė klaidinančią reklamą, galimai besinaudojančią kritine koronaviruso situacija „finansinei naudai gauti“.

„Pavyzdžiui, medicininių kaukių reklamas, nurodančias, kad jų kiekis yra itin ribotas, ar teigiančias, kad būtent jos gali užkirsti kelią viruso plitimui, bus draudžiama rodyti mūsų platformose“, – pridūrė bendrovė.

Padidėjęs visuomenės jautrumas informacijai

„Bitės“ viešųjų ryšių vadovas ir komunikacijos konsultantas Jaunius Špakauskas pataria išlikti kaip niekada kritiškiems informacijai ir neskubėti dalintis ja savo socialiniuose tinkluose, nepamirštant, kad vis tik kiekvienas juose esame kaip papildomas informacijos sklaidos kanalas.

„Didžiausias iššūkis, su kuriuo šiandien susiduriame, yra ne tiek epidemiologinė situacija, kiek informaciniai ir komunikaciniai iššūkiai. Informacijos perteklius bei jos prieštaringumas apie COVID-19 dažną žmogų paralyžiuoja, o tas rimtesnės krizės atveju, kai būtina veikti – savarankiškas rizikos šaltinis.

Jaunius Špakauskas
Jaunius Špakauskas
© DELFI

Informacinio pertekliaus situacijoje „į pagalbą“ atskuba įvairūs propagandistai, nebūtinai turintys gerų ketinimų. Kartais ir visiškai padorūs bei geranoriški naivuoliai nepailstamai dalijasi netikra, klaidinančia informacija pačių geriausių ketinimų vedini. Turime suprasti, kad toks elgesys – netinkamas.

Svarbiausias patarimas – nusiraminti, neskubėti priimti jokių sprendimų, net jei tai toks paprastas žingsnis kaip pasidalinti „Facebook“ žinute bei vadovautis tik Valstybės institucijų rekomendacijomis“, – pabrėžia komunikacijos konsultantas.

Jis taip pat primena ir apie šalyje artėjančius rinkimus, tad koronaviruso situacija gali būti pasinaudota politiniais tikslais. Tai – tarsi visuomenės patiklumo išbandymas prieš dar vieną šaliai itin svarbų įvykį.

„Nepamirškime ir to, jog 2020-ieji Lietuvoje – rinkimų metai, tad informacinis laukas savaime sujautrintas.

Mūsų visuomenė šiandien laiko egzaminą, kiek brandūs užaugome ir esame atsparūs informacinėms manipuliacijoms“, – teigia J. Špakauskas.

Koronavirusas – pirmoji didelio masto informacinė epidemija: kaip atsirinkti, kas tiesa ir kas melas?
© Delfi
M360