Komunikacijos rinkos efektyvumas didėja, vyksta plėtra į naujas veiklos sritis, apibendrindama komunikacijos specialistų apklausos rezultatus pasakoja Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos tarybos pirmininkė Romualda Stonkutė. Jos teigimu, nors plėtra vyksta ir ji yra planuojama, tačiau veikloms skirti biudžetai neauga.

Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA) bei Ryšių su visuomene agentūrų asociacija (RSVA) atliko bendrą narių apklausą. Uždavę 13 klausimų siekė išsiaiškinti, kaip komunikacijos specialistai veikė pernai ir ko tikisi iš 2019-ųjų.

Beveik pusė respondentų pažymėjo, kad dirba valstybinėje ar viešojo sektoriaus institucijoje, o kiti ryšių su visuomene agentūroje, kaip laisvai samdomi arba nevyriausybinėse organizacijose. Tad turime beveik vienodą pasiskirstymą“, – aiškina LTKA tarybos pirmininkė Elena Martinonienė.

Elena Martinonienė
Elena Martinonienė
© DELFI / Tomas Vinickas


Kalba apie tolimesnę plėtrą

Savo ruožtu RSVA tarybos pirmininkė R. Stonkutė aiškina, kad didžioji dalis apklausos dalyvių (67 proc.) atsakė, jog 2018 m. plėtėsi jų veikla ryšių su visuomene srityje: „Tačiau tik 42 proc. teigė, kad augo šiai veiklai skirtas biudžetas. Panašios tendencijos matyti ir kalbant apie 2019 m. planus – įmonės ir specialistai planuoja vykdyti daugiau komunikacijos veiklų (65 proc. planuoja plėsti savo veiklą), tačiau apie biudžeto didinimą kalba tik 48 proc. apklausos dalyvių.“

Anot jos, šie duomenys kalba apie didėjantį komunikacijos srities efektyvumą, plėtrą į naujas komunikacijos veiklos sritis, kol kas smarkiai nedidinat komunikacijai skirtų biudžetų.

Kaip pasakoja E. Martinonienė, kitais trimis klausimais teirautasi apie sritis, kuriose vyko veiklų plėtra, kokias ketina vykdyti artimiausiu metu ir kur mato potencialą.


„Pirmoje vietoje, konstatuojant praeitį, planuojant ateitį ir vertinant kaip potencialą plėtros sritį, kuri duos daugiausiai naudos, kalbama apie komunikaciją socialinėje žiniasklaidoje. Į tai, kad buvo aktyvūs socialinėje žiniasklaidoje, atsakė šiek tiek daugiau negu pusė respondentų. Antra pagal aktualumą vieta – ryšiai su žiniasklaida. Ją, kaip aktualią, žymėjo mažiau nei pusė. Žvelgiant į kitų metų perspektyvą, matosi, kad kai kas ją stiprins.

Klausėme, kur mato didžiausią potencialą ir galimybes savo komunikacijai – iš antros vietos, kalbant apie praktiką ir artimiausius planus, ryšiai su žiniasklaida krenta į septintą vietą – kitos sritys žmonėms atrodo perspektyvesnės. Toliau – pagal populiarumą trečioje vietoje yra vidinė komunikacija. Pastaroji išlieka trečiojoje vietoje ir kalbant apie artimiausius planus. Savo ruožtu žiūrint į plėtrą, vidinė komunikacija kyla iki antrosios. Taigi kalbant apie potencialą, komunikacijos specialistai tai įžvelgia vidinėje komunikacijoje“, – aiškina E. Martinonienė.

Kaip teigia LTKA tarybos pirmininkė, perspektyvos įžvelgiamos komunikacijoje socialinėje žiniasklaidoje, taip pat vidinė, darbdavio ir vadovo komunikacijos yra gana gretimos sritys, kurioms respondentai teikia didesnę reikšmę ir mato didesnę perspektyvą.

Pakanka specialistų, bet trūksta kompetencijos

<span style="margin-bottom: 0cm">Komunikacijos rinka: didėja šios srities efektyvumas, bet nesitiki biudžeto augimo</span>
© Asmeninio albumo nuotr.

R. Stonkutė, kalbėdama apie ryšių su visuomene specialistų darbo rinkos situaciją, sako, kad matyti panašios tendencijos.

„Apklaustieji teigė, kad rinkoje specialistų pakanka, tačiau jiems trūksta kompetencijų (60 proc.), dar beveik 20 proc. atsakė, kad esamų rinkoje specialistų atlyginimų lūkesčiai neatitinka realybės – už darbą prašoma daugiau nei rinka linkusi mokėti. 2018 m. beveik pusė apklausos dalyvių nedidino ryšių su visuomene specialistų atlyginimų, panaši dalis neketina kelti algų ir šiemet. Apei 40 proc. apklaustųjų planuoja atlyginimų augimą iki 10 proc.“, – vardija ji.

Vis dėlto komunikacijos specialistai optimistiškai atsakė į klausimą „kaip manote, ar rinkoje auga komunikacijos svarba ir vertės suvokimas?“


„Pinigų mums nemoka ir panašu, kad nemokės, bet vertė mūsų auga ir augs. 71 proc. apklaustųjų užtikrintai pažymėjo, kad komunikacijos ir vertės suvokimas auga ir augs“, – pažymi LTKA tarybos pirmininkė E. Martinonienė.

Atsakinėdami, kokių kompetencijų ateityje reikės komunikacijos specialistams, respondentai išskyrė tai, kad labai reikalingas skaitmeninės erdvės išmanymas, be to, antroje vietoje pagal svarbą yra kūrybiškumas, vėliau – strateginis mąstymas, pažymėtas ir verslo procesų suvokimas, projekto užduočių vadyba ir dar atsiranda geri rašymo bei viešojo kalbėjimo įgūdžiai.

Pasak RSVA tarybos pirmininkės R. Stonkutės, iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad Lietuvos ryšių su visuomene rinka – tiek agentūros, tiek verslo įmonių vidiniai specialistai, tiek viešajame sektoriuje dirbantys ekspertai – gyvena itin stiprios konkurencijos sąlygomis.

„Iš specialistų tikimasi vis daugiau ekspertinių kompetencijų visose komunikacijos srityse, didėja ir komunikacijos vertės suvokimas rinkoje. Tačiau specialistai turi dar daug nuveikti, kad jų kuriama vertė bei ekspertinės žinios būtų adekvačiai įvertinamos ir finansiškai“, – apibendrina ji.

M360