Socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Twitter“ po riaušių Kapitolijuje užblokavo kadenciją baigiančio JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyras, „Youtube“ panaikino jo skelbtą video įrašą – tokių priemonių imtasi dėl to, kad jo žinutės, kaip teigiama, buvo kurstančios smurtą. Komunikacijos ekspertai sako, kad socialiniams tinklams, nori jie to ar ne, tenka pripažinti ir jiems tenkančią atsakomybę už skleidžiamą turinį, ir daugiau dėmesio skirti jo kontrolei. O jei kažkas skleidžia bendruomenės normų neatitinkantį turinį, tos pačios taisyklės galioja visiems – net ir prezidentams.

Socialiniams tinklams teko pripažinti savo atsakomybę

Komunikacijos ekspertas Jaunius Špakauskas sako, kad D. Trumpo pašalinimas iš socialinių tinklų, be jokios abejonės, yra beprecedentis sprendimas. „Tiesa, turime suprasti, kad tas padaryta likus praktiškai 2 savaitėms iki dabartinio šalies vadovo kadencijos pabaigos, tad kiek tai nuoširdus rūpestis socialine rimtimi ar demokratiniu stabilumu – klausimai istorijai“, – svarstė jis.

„Svarbesnis, sakyčiau, yra kontekstas, apie kurį Lietuvoje žinoma mažiau. Štai jau kurį laiką JAV įstatymų leidėjai intensyviai svarsto dėl vadinamosios „Section 230“ ateities. Labai supaprastintai, „Section 230“ yra teisės aktas, socialinius tinklus atleidžiantis praktiškai nuo bet kokios vartotojų kuriamo turinio atsakomybės. Kurstai nesantaiką, ragini susidoroti su kitaminčiais, atvirai meluoji, klaidini žmones, ragini žmones gerti „stebuklingą“, nuosavų vaikų gaminamą mineralinį vandenį – tai tavo asmeninis reikalas. Na, o jei sąžinės ar padorumo klausimai tavęs nekankina, ką padarysi – „laisvas internetas“, „žodžio laisvė“. Tokias žaidimo taisykles valstijose norima gerokai keisti, o gal ir visiškai panaikinti. Socialiniams tinklams, didžiosioms technologijų bendrovėms tai prilygtų žemės drebėjimui, mat kiltų iššūkių pačiam jų verslo modeliui, nes iškviestų į visiškai naują – atsakomybės už skleidžiamą turinį – teritoriją. Tai nauja ir, manau, netgi svarbiau nei konkretaus žmogaus blokavimas, kurį daug kas internetuose jau pavadino „too little, too late“ (angl. gerokai per mažai ir gerokai pavėluotai)“, – kalbėjo J. Špakauskas.

Pasak komunikacijos eksperto Mykolo Katkaus, didžioji kova šiais klausimais prasidėjo dar 2016 m., nuo D. Trumpo išrinkimo prezidentu ir su tuo susijusių įvykių – tada tradicinės žiniasklaidos kompanijos, politikai ir įvairūs apžvalgininkai, visuomenės atstovai pradėjo spausti „Google“, „Facebook“, „Twitter“ ir kitas socialinių tinklų kompanijas, kad jos pripažintų nešančios atsakomybę už turinį.

„Iki tol jų suformuluota pozicija buvo tokia, kad socialiniai tinklai yra vieta reikštis nuomonėmis ir jie neatsako už turinį, tiesiog renka pinigus už reklamą – jie nėra medijos kompanija. Tą raginimą socialiniams tinklams pagaliau subręsti, suaugti ir pradėti galvoti apie tai, kad jie yra atsakingi už turinį, kurį skleidžia, buvo sakęs ir didžiausios pasaulyje reklamos agentūros vadovas seras Martinas Sorelis, ir visa eilė kitų žmonių“, – pasakojo jis.

„Prieš dvejus metus feisbukas pradėjo savo iniciatyvą ieškoti būdų, kaip redaguoti, kontroliuoti turinį, kaip padaryti taip, kad tas turinys nesikirstų su visuomenės normomis. Matėme, kad atsirado tam tikros turinio kategorijos, kurios buvo apribojamos, raportavimo galimybės, kiti dalykai, kurie gal veikia nevisiškai sėkmingai, bet reikia pasakyti, kad feisbukas padarė didžiulę pažangą“, – komentavo M. Katkus.

Ginasi žiniasklaidos priemonių vardo

Pasak M. Katkaus, nors nei „Facebook“, nei „Twitter“ oficialiai neprisipažįsta, kad yra žiniasklaidos priemonės, jie tai jau rodo savo veiksmais: „Ypatingai prieš prezidentinius rinkimus jie pradėjo rodyti, kad tą supranta ir prisiima atsakomybę. Tad šis dabartinis žingsnis yra simbolinis, nes iš esmės tai buvo jau anksčiau padaryta. Ta labai aktyvi „QAnon“ aktyvistų grupė, kurių didelė dalis yra kaip sekta, tikinti, kad Trumpas išgelbės juos nuo piktųjų demokratų, ji buvo jau prieš kurį laiką labai aiškiai išmesta iš visų prieinamų socialinių tinklų. Taip pat natūralu, kad neapykantos, prievartos kurstymas yra labai svarbūs aspektai – jau net patys respublikonai kalba apie tai, kad Trumpas turi prisiimti atsakomybę už tai, ką jis daro socialiniuose tinkluose“.

Mykolas Katkus
Mykolas Katkus
© DELFI / Andrius Ufartas

J. Špakauskas taip pat sako pastebintis, kad oficialiai socialiniai tinklai vis dar kratosi žiniasklaidos priemonių vardo ir stengiasi jo kaip įmanoma išvengti: „Stebiu dideles lobizmo, įvairias poveikio įstatymų leidėjams priemones, sakyčiau savotišką rinkos konsolidaciją prieš bemaž lemiamą kovą Vašingtone. Būti bent iš dalies atsakingiems už vartotojų kuriamą turinį – brangu, tas didina technologinių bendrovių kaštus bei mažina pelną. Na, o tas prieštarauja verslo logikai“.

Jo nuomone, socialiniai tinklai užsiims tam tikra etine, moraline, net žmogiška „švara“ ar „higiena“ socialiniuose tinkluose tik tada, kai jaus rimtą spaudimą iš pilietinės visuomenės, o svarbiausia – įstatymų leidėjų. „Sunku tikėti savireguliacija dėl vienos priežasties – etines ir moralines žmonių vertybes apibrėžia mūsų pasirinkimai, poelgiai. Bendrovių, apie kurias kalbame, veiksmai daugybę metų rodo, kad turinio reguliavimas ir atsakomybė prieš žmones, prieš visuomenes, kurioms jie turi didžiulį poveikį nėra jų prioritetas. Ir turbūt ne iš blogos valios – tai mažina pelną, o akcininkams tas nepriimtina“, – komentavo J. Špakauskas.

Tam tikra cenzūra neišvengiama

Tai, kad socialiniuose tinkluose blokuojamas net galingiausios pasaulyje valstybės prezidentas, neišvengiamai kelia ir cenzūros klausimą.

M. Katkaus nuomone, tai, kad socialiniuose tinkluose atsiras tam tikra cenzūros forma, yra labai normalu. „Labai norėtųsi, kad socialiniai tinklai nustotų apsimetinėti nepriklausomomis platformomis, ir aš manau, kad tai neišvengiamai įvyks – tą esu prognozavęs jau prieš penkerius metus. Atsiras tam tikra cenzūros forma, bet ji yra normali, nes puikiai žinome tiek ir iš reklamos srities, kad pasekmės už melagingos ar smurtą kurstančios informacijos skleidimą turi būti, ir jos turi galioti visiems. Ne tik mokamos informacijos skleidėjams, bet ir kitiems – kodėl dabar turi atsakyti koks nors naujienų portalas, jei, pavyzdžiui, jo komentaruose kas nors tarsis, kaip apsiginkluoti, bet ne socialinis tinklas? Natūralu, kad ta socialinė atsakomybė turi tęstis ir, man atrodo, kad mes judame į tai“, – svarstė M. Katkus.

Jo nuomone, tai, kad prie cenzūruojamų žmonių priskiriamas ir Amerikos prezidentas, primena, kad joks žmogus nėra atleistas nuo atsakomybės: „Jei žmogus kursto neapykantą, kviečia žmones užsiimti nelegalia veikla ir eiti į Kapitolijų, vadinasi, tas pašalinimas yra natūralus“.

O jei žmonės, nenorintys paklusti „Facebook“ ar „Twitter“ taisyklėms, tiesiog išeis į kitus socialinius tinklus? M. Katkus įsitikinęs, kad galiausiai už savo skleidžiamą turinį turės prisiimti atsakomybę visi – dabar dėl to spaudžiami didieji socialiniai tinklai, bet tai galioja ir kitiems, tarp kurių yra tokių, kurie skelbia visiškai necenzūruojantys savo turinio.

„Taip, judėjimas tarp platformų vyks, bet kad jos vaidins didelę įtaką – nematau tokių ženklų. O jeigu pradės vaidinti, tai tas pats spaudimas reguliacijos, kuris dabar yra didiesiems socialiniams tinklams, atsiras ir jiems – tai visiškai neišvengiama“, – kalbėjo jis.

Atrasti balansą tarp atsakomybės už skleidžiamą informaciją ir cenzūrą gali būti nelengvas uždavinys. „Kiekvienos laisvos visuomenės dilema – kaip sukurti taisykles, kurios užtikrintų tvarką, rimtį, vienodas galimybes visiems, tačiau neribotų žmonių kūrybiškumo, verslumo, netrukdytų kurtis inovacijoms, kurios gimsta tiktai laisvės, ne suvaržymų, kontrolės aplinkoje. Verslas, kapitalas – globalūs ir jie juda ten, kur sąlygos palankesnės, tad tapti internetine – reguliacine Šiaurės Korėja – prastas troškimas. Vis tik „sidabrinės kulkos“, mano žiniomis, nėra – nuolat ieškome balanso. Kas tikrai akivaizdu ES lygmeniu, kadangi Europos Komisija jau kurį laiką pabrėžia to pažeisto balanso problemą, paaštrėjo ir JAV, kur politikai, kaip minėta, jau ieško būdų pareikalauti didesnės atsakomybės iš didžiųjų technologijų bendrovių. Jei kas kviestų lažintis, sakyčiau, kad neribotos laisvės laikotarpis baigėsi, dabar ateina piktų, atsakomybės reikalaujančių politikų laikas. Paprastai tokiais atvejais nutinka vienas dalykas – metamasi į kitą kraštutinumą ir taisyklių prikuriama per daug. Tada po kurio laiko klaida suprantama ir ieškoma balanso. Jo turėsime luktelti kokius 5-7 metus“, – prognozavo J. Špakauskas.

Jaunius Špakauskas
Jaunius Špakauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Norint sumažinti įtaką užblokuoti nebūtina

Ar tai, kad socialinių tinklų vadovai gali nuspręsti, kas leistina kalbėti galingiausių šalių prezidentams, nerodo, kad jie patys tampa galingiausiais pasaulio žmonėmis, sprendžiančiais, kada ką šnekėti tinka?

„Nebūčiau toks tikras, ar tai jau nevyksta. Tik procesas gerokai sudėtingesnis – galbūt joks žmogus ir nesprendžia, kam ką kalbėti, bet labai galimas daiktas, kad niekam neatsakingi algoritmai sprendžia, kas tą žinutę išgirs. Šiandien yra visos techninės galimybės sofistikuotai cenzūrai – tiesiog padarai taip, kad tavo pranešimo socialiniame tinkle tiesiog niekas nepamatytų, na, arba perskaitytų mama ir kokia trečios eilės pusseserė Anglijoje. Kas kad savo žinutę paskelbsime – ji nepasieks auditorijų. Ir atvirkščiai – nereikšminga, galimai pagiežinga, atvirai melaginga žinia, per valandą apskrieja pasaulį nė šuniui nesulojus. Ir „niekas nėra atsakingas“, na, nes tai juk „vartotojų kuriamas turinys“ ar „nuomonė“. Nenoriu nuskambėti niūriai, tačiau kuo daugiau apie tai skaitai, kuo labiau giliniesi, tuo labiau šios tik akcininkams atsakingos medijos primena distopiją ir jei gyvas būtų Georgas Orwellas jis apie tai, neabejoju, parašytų ne vieną bestselerį. Dabar laikas veikti ir išlieku optimistu, kad protingos, subalansuotos taisyklės į gera išeis visiems, taip pat ir pačioms technologijų bendrovėms, išlaikau tikėjimą gera jų valia“, – sakė J. Špakauskas.

M. Katkus pabrėžia, kad D. Trumpui niekas nenurodinėja, ką jis gali kalbėti, o ko ne – tik primena, kad laikytis taisyklių turi visi bendruomenės nariai.

„Jei iš šono pažiūrėjus, tai taip, užblokavo prezidentą, bet užblokavo ne dėl to, kad jis turi vienokias ar kitokias pažiūras – jį užblokavo pirmiausia dėl to, kad jo pareiškimuose buvo daug netikros informacijos, kurią paneigė absoliučiai visi nepriklausomi šaltiniai, tiek faktų tikrintojai, tiek teismai, tiek kas tik nori, o tas netikros informacijos skleidimas turi savo pasekmes. Vien tik dėl to, kad tu esi politikas ar net prezidentas, tai tavęs neapsaugo nuo fakto, kad melas yra melas“, – komentavo M. Katkus.

M360