Jau antrus metus video kūrimo, rinkodaros, tinklalaidžių įrašų studijos „Video marketingas“ įkūrėjas Ronaldas Burokas dalinasi gairėmis, kur kryps rinkodaros profesionalų, dirbančių su video turiniu, akys. Šiais metais jis išskyrė dvi kryptis: tai, kas veikia ir neša investicijų grąžą šiuo metu, ir tai, kas gali kurti vertę perspektyvoje. „Reikia laikyti ranką ant pulso ir testuoti naujus įrankius, tokius kaip dirbtinio intelekto kurtas turinys, video iš Meta pasaulio, interaktyvūs video ir kt. Vertėtų vadovautis Bostono matricos logika ir įsivertinti, koks video turinys generuoja didžiausią naudą šiuo metu ir kas turi potencialo nešti grąžą ir galbūt net eksponentinį augimą ateityje“, – siūlo R. Burokas.

Didžiausia problema – strategijos neturėjimas

Prieš metus R. Burokas pažymėjo, kad išmaniaisiais telefonais kurtas turinys, socialinių tinklų dominavimas video turinio distribucijai, interaktyvieji video įrašai, istorijos pasakojimas dalimis, „TikTok’inimas“, video turinio subtitravimas ir optimizavimas paieškos varikliams yra dalykai, į kuriuos vertėjo atkreipti dėmesį. Šios tendencijos lieka aktualios ir 2023 metais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Tačiau tai tik detalės. Didžiausia problema, kurią įžvelgiu dirbdamas su organizacijomis – nuoseklios video komunikacijos strategijos neturėjimas. Tada vyksta padrikas video turinio kūrimas. Tikimasi, kad pradėjus kurti atsitiktinius „Instagram Reels“ ar „YouTube Shorts“ formato video, atsitiks stebuklas. Realybė yra tokia: turime žinoti, kokią funkciją kiekviena žinutė atlieka bendrame komunikacijos paveiksle ir kuo matuosime sėkmę“, – teigia R. Burokas.

Video rinkodaros naujovės

R. Burokas akcentuoja, kad ateinančiais metais video turiniui dar didesnę įtaką darys kompiuterinės technologijos. „Tobulėjant technikai ir programinėms įrangoms mažėja kompetencijų barjeras. Tai leidžia net ir naujokams, nedirbusiems su vaizdo medžiaga kurti įtraukiančius ir efektyvius video“.

1. Apsiperkamieji vaizdo įrašai (angl. shoppable video)

Socialiniai tinklai toliau investuoja į efektyvaus ir įtraukiančio apsipirkinėjimo patirtis soc. tinkluose. Dažnai girdėsime sąvoką – socialinė komercija, kurios kilmė: socialinė media + e. komercija = socialinė komercija. Vienas soc. komercijos įrankių, kurio daugelis labai laukia – interaktyvus video su vartotojo sąsaja, leidžiančia pirkti video turinyje rodomus produktus ar paslaugas. Jau šiais metais „Google“ pristatė naują sprendimą. Vaizdo peržiūros lange sustabdžius kadrą, išlenda tame kadre esančių daiktų sąrašas, kuriuos galima įsigyti net neišėjus iš šio lango. Specialiai šiam tikslui reperis Ludacris sukūrė dainą. Buvo nufilmuotas interaktyvus video klipas, kuriame patalpinta 100 produktų, siūlomų įsigyti pagal minėtą principą. Kol kas tai yra išskirtinis atvejis, tačiau technologiškai nesudėtingas, todėl gana greitai turėtų atsirasti daugumoje vaizdo peržiūros platformų. Pardavimai gyvos transliacijos metu jau galimi „TikTok“ platformoje, tačiau ne visose rinkose. Prognozuojama, kad apsipirkinėjimo gyvų transliacijų metu rinka JAV 2024 metais sieks 35 mlrd. JAV dolerių. Tai yra dar viena priežastis mokytis dirbti su vaizdo medžiaga.

2. Video iš Meta visatos

Matant dideles investicijas į Meta platformą, galima prognozuoti, kad netrukus video medžiaga, užfiksuota šioje virtualybėje, bus matoma visuose soc. tinkluose. Kol kas grafika pastarojoje atrodo tarsi 20 metų senumo žaidimas, tačiau M. Zukenbergo brėžiama vizija ir anonsuojami prototipai atrodo daug žadantys. Dar šiais metais video rinkodaros ekspertas Ronaldas Burokas su profesionaliu kultūristu, nuomonės formuotoju Luku Smagurausku planuoja nufilmuoti pirmąją tinklalaidę (angl. podcast) Meta visatoje lietuvių kalba. Taip pat ISM Prof. Dr. Vita Akstinaitė jau testuoja dėstymo galimybes šioje aplinkoje. Veikiausiai 2023–iais Meta visatoje užfiksuota video medžiaga dar netaps masiniu reiškiniu, tačiau artimiausioje ateityje matysime vis daugiau turinio būtent iš ten.

3. Papildytoji realybė (angl. augmented reality)

Papildytoji realybė nėra naujiena, jau visi moka prisidėti kiškio ar šuns nosį ir ausis naudodami populiarių soc. tinklų filtrus. Tačiau versle išnaudojamos toli gražu ne visos galimybės. Vienas įdomesnių video rinkodaros pavyzdžių yra kompanijos „Air cards“ sukurtos brošiūros, ant kurių užvedus telefono kamerą, statiški brošiūrų vaizdai ekrane tiesiog atgyja, tarsi filmo „Haris Poteris“ paveiksluose, t. y., vietoje nuotraukų pradedamas rodyti video turinys. Taigi praturtintos realybės dėka tokios šabloniškos priemonės kaip vizitinės kortelės, brošiūros, katalogai ir kt. gali įgyti naują kvėpavimą ir nustebinti potencialius klientus.

4. Dirbtinio intelekto kurti video

Tokios kompanijos kaip „Hour one“ ar „Synthesia“ jau teikia paslaugą, leidžiančią parašyti tekstą, ir šis dirbtinio intelekto pagalba yra įskaitomas mūsų pasirinkto pranešėjo–avataro lūpomis. Rezultatai išties stebinantys, ir netrukus tai bus ištobulinta iki tokio tikslumo ir tikrovės, kad vargiai perprasime, tikras čia žmogus ar ne. Ar tai reiškia, kad ateityje nereikės realių laidų vedėjų, brangių studijų ir pan.? Pamatysime. O šiai dienai, kalbant apie dirbtinio intelekto panaudojimą video gamyboje, yra tikrai nemažai puikiai veikiančių įrankių – nuo tokių paprastų kaip objektų sekimas „Adobe“ programinėje įrangoje ar triukšmo valymas iš audio takelių iki sudėtingesnių, kurie padeda sutaupyti laiko bei preciziškiau atlikti kompiuterinės grafikos (angl. CGI – computer generated imagery), personažų animacijos (angl. character animation), vizualių efektų (angl. VFX) darbus. Taip pat sparčiai plinta įrankiai, įgalinantys klonuoti žmogaus atvaizdą bei balsą, kas ateityje gali kelti ir socialinių pasekmių.

Žemiškos 2023–iųjų tendencijos

R. Burokas nori paskatinti organizacijas, dar nepradėjusias komunikuoti video turiniu, išbandyti ir pradėti nuo šių lengvai įgyvendinamų tendencijų:

1. Gyvos transliacijos

Transliacijos tampa dar populiaresnės. Pandemijos laikotarpis pripratino mus prie virtualių renginių formato. Buvo atrasti privalumai, įpročiai transformavosi, o sugrįžus į normalų pasaulį, hibridiniai renginiai tapo nauja norma. Visi pagrindiniai soc. tinklai turi tiesioginės transliacijos funkciją, kurios dėka galima pasiekti savo auditoriją, kad ir kur ši bebūtų. Daugelis dar nežino, kad naudojant programinę įrangą tiesioginėms transliacijoms įmanoma transliuoti į kelias soc. tinklų platformas vienu metu. Taigi gyvos transliacijos leidžia kontaktuoti su savo auditorija realiu laiku ir daryti klausimų-atsakymų sesijas. Tikėtina, kad soc. tinklų tiesioginių transliacijų moduliai bus papildyti papildomais interaktyviais įrankiais, tokiais kaip galimybė pirkti transliacijos metu pristatomus produktus ar paslaugas.

2. Video tinklalaidės (angl. podcast)

Lietuvoje dažnu atveju video podkastai yra suvokiami kaip humoristų, pramogų pasaulio atstovų komunikavimo įrankis. Pastaruoju metu iš turinio kūrėjų yra girdima: „Kiekgi galima tų naujų podkastų?“ Atsakymas paprastas – daug. Žiūrovų, klausytojų laikas yra ribotas ir turinio kūrėjų nenoras dalintis pyragu yra pagrįstas. Tačiau organizacijos turėtų drąsiau kalbėti joms aktualiomis temomis tinklalaidžių formatu. Yra begalės nišų ir temų, kuriomis šiuo formatu dar beveik nebuvo šnekėta: medicina, statyba, kelionės ir kt. Siekiant organizacijos tikslų, nebūtina turėti dešimtis tūkstančių sekėjų, galbūt užtenka ir kelių, kuriems tinklalaidė padėtų apsispręsti vienaip ar kitaip bendradarbiauti su jūsų organizacija. Tinklalaidės yra puikus įrankis tinklaveikai (angl. networking), kuriant asmeninį ryšį su svečiu, o kviečiamas yra ne tik svečias, bet ir visa jo auditorija. Turinys – patogus vartoti (galima žiūrėti, galima tik klausytis). Pakankamai paprasta pradėti, o įtraukiantis ir interaktyvus turinio formatas padeda pasiekti naują auditoriją. Podkastas didina organizacijos žinomumą, pritraukia lankytojų srautą, augina pasitikėjimą ir skatina priimti organizacijai palankius sprendimus. Taip pat tinklalaidė padeda kurti autoriteto įvaizdį bei idealiu atveju gali tapti papildomu pajamų šaltiniu.

3. Vartotojų ir darbuotojų kurtas video turinys

Kalbant apie video turinį, dažnos organizacijos galvos skausmas yra klausimas: pirkti turinio kūrimo bei gamybos paslaugas iš šalies ar kurti patiems? Kiekvienas iš sprendimų turi savo pliusų ir minusų. Darbuotojų sugeneruotas turinys iš pirmo žvilgsnio atrodo ne taip profesionaliai, tačiau neretai natūraliau ir organiškiau – būtent taip, kaip mėgsta soc. tinklų vartotojai. Didelis privalumas – kai darbuotojai dalinasi turiniu savo asmeninėse soc. tinklų paskyrose. Pasak „Social Media Today“, tokiu atveju vartotojų įsitraukimas vidutiniškai didesnis net 800%, lyginant su tuo pačiu turiniu, skelbiamu iš oficialių organizacijos paskyrų. Ir net 561% padidėja įrašų pasiekiamumas (MSLGroup informacija). Taip pat 76% žmonių teigia, kad labiau pasitiki organizacija, kurios informacija ateina iš jos darbuotojų („AdWeek“ informacija), o 77% mieliau perka iš tų, kuriais pasitiki (Neal Schaffer informacija).

Apsisprendus užsiimti video kūryba savarankiškai, vis dėlto vertėtų tą įvaldyti ar bent jau įgyti bazinius gebėjimus. Pagaliau, video produkcijos gamybos proceso išmanymas yra privalomas ne tik kuriant patiems, bet vertingas ir perkant šią paslaugą iš šalies, norint išvengti nesusikalbėjimo, nekokybės bei kitų rizikų.

R. Buroko praktiniai patarimai savarankiškai kuriantiems video turinį

– Dalinkitės video turiniu iš užkulisių. Kurkite video apie naujienas organizacijoje ar industrijoje, produktų ir paslaugų video, filmuokite darbuotojų ar klientų istorijas bei atsiliepimus, aiškinamuosius klipus. Kurkite vaizdo įrašus apie organizacijos kultūrą, mokomuosius video ir atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

– Nepamirškite subtitruoti savo video.

– Atomizuokite video, t. y. ilgo formato video skaidykite į trumpesnius ir adaptuokite soc. platformai, kurioje publikuosite.

– Vartokite turinį toje platformoje, kurioje ketinate pradėti komunikuoti. Mokykitės iš turinio kūrimo lyderių pasirinktoje platformoje.

M360