Instagram ir Z karta
Instagram pradžioje vartotojų pagrindu buvo vadinamoji tūkstantmečio (angl. Millennials) karta, tačiau praėjus 11 metų matome, kad jaunesnė – Z karta – diktuoja tendencijas, o jos perkamoji galia siekia apie 121 mlrd. eurų. Vis dažniau pastebima, kad ši karta gana skeptiškai žiūri į Instagram platformą. Nugludintas profilis, kuriame aiški spalvinė gama ir nuotraukų išdėstymas, prieš kelerius metus buvo siekiamybe, o šių dienų kontekste atrodo nuobodžiai, vienodai ir neoriginaliai.
Į Instagram paieškos lauką įvedus pasirinktą žinomą lankytiną vietą, tarp populiariausių nuotraukų pamatysite bent penkias beveik identiškas pozas, spalvines gamas, fotografavimo kampą. Tokio ir panašaus turinio galima rasti visose socialinių tinklų platformose, tačiau bene daugiausiai tokio turinio matoma Instagram. Žvelgiant į Z kartos profilius, jie atrodo kitaip – dažniausiai nepamatysite nugludintų pozų, filtrų, profilyje nedominuoja vienodumas. Įrašai dažniau trinami ir visame profilyje stengiamasi išlaikyti minimalų įrašų skaičių. Tai rodo ne tokį didelį susidomėjimą Instagram platforma.
Žurnalas „Time“ prieš kelerius metus Instagram pavadino blogiausiu socialiniu tinklu psichologinei sveikatai. „Karališkosios visuomenės sveikatos draugijos“ Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad Instagram vertinamas kaip negatyviausias socialinis tinklas, darantis didžiulę įtaką depresijos, nerimo, FoMO (ang. fear of missing out) išsivystymui, kūno įvaizdžio suvokimui, miego sutrikimams.
Apie nuolat matomą tobulumą ir sėkmę Instagram platformoje, kaip ir apie poveikį psichologinei sveikatai, kalbama jau ne pirmus metus. Džiugu, kad socialiniuose tinkluose vis daugėja tikro, nenugludinto turinio, su kuriuo daugelis žmonių gali susitapatinti. FoMO, naujo tipo nerimo sutrikimas, apibrėžiamas kaip baimė praleisti įvykius, nežinoti, kas vyksta. Tai susiję su asmeninio gyvenimo „transliavimu“ Instagram platformoje, nuolatiniu stebėjimu kitų, besilinksminančių, keliaujančių, gaunančių įvertinimus žmonių, tai lemia prastesnę nuotaiką, nusivylimą savo gyvenimu. Iš to seka baimė kažką praleisti ir neturėti tos džiugios akimirkos savo gyvenime, taip pat ir baimė negalėti pasidalinti ta akimirka su kitais ir parodyti, jog ir tavo gyvenimas įdomus.
Nepatogūs techniniai parametrai ir algoritmai
Ne naujiena, jog Instagram algoritmai keičiasi gana dažnai, tai kelia susierzinimą turinio kūrėjams, vartotojams ir prekių ženklams. Žvelgiant iš vartotojų pusės, didelių nepatogumų jiems nesudaroma, tačiau įrašų nerodymas chronologine tvarka, visų profilių nerodymas naujienų sraute lemia tai, jog tenka naudotis paieška, susirasti norimą profilį ir taip stebėti naujausius įrašus. Tam reikia papildomo laiko ir dažnai tokie nepatogumai lemia mažėjantį profilio populiarumą, o tai tampa problema kūrėjams ir prekių ženklams. Jiems nuolat besikeičiantys algoritmai reiškia, kad vis reikia keisti strategijas, ieškoti naujų būdų, kaip turinį paversti labiau matomu Instagram platformoje, o atradus pasiteisinančius metodus – juos vėl keisti. Toks socialinio tinklo nepastovumas iš vienos pusės atneša naujų idėjų, įdomesnio turinio, tačiau daug kas pastebi, kad tokie pasikeitimai vyksta per dažnai.
Dar vienas didelis nepatogumas vartotojams ir kūrėjams – aktyvių nuorodų naudojimas. Dideli turinio kūrėjai ar prekių ženklai, turintys virš 10 tūkst. sekėjų, su šia problema nesusiduria, tačiau mažesniems kyla klausimas, kam reikalinga kiekybinė riba, norint labiau įtraukti sekėjus, ar turinį padaryti lengviau prieinamu. Vartotojams tai irgi problema – vietoje to, jog turėtų galimybę paspausti ant visų nuorodų bet kuriame profilyje ir iškart atsidurtų norimame puslapyje, vartotojams tenka patiems rašyti puslapio nuorodą ar naudotis kopijavimo įrankiu.
Ar Instagram gali tapti mokama platforma
Didelis reklamų kiekis Instagram taip pat mažina šio socialinio tinklo populiarumą. Žiūrint sekamų profilių istorijas (angl. stories), kas kelis profilius rodomi prekių ženklų reklaminiai stories ir dažnai bent po kelis iškart. Taip pat ir su naujienų srautu, kas 3-4 profilių įrašus seka prekių ženklų ar kūrėjų reklaminiai įrašai, o tai paverčia Instagram platformą labiau reklamos vieta, bet ne įdomaus turinio socialiniu tinklu.
Užsienyje vis dažniau populiarėja sekėjų „prenumerata“ – nuomonės formuotojai prideda tam tikrus vartotojus prie „artimų draugų“ už tam tikrą mėnesio sumą, ir sekėjas gauna papildomo, ne reklaminio turinio. Kol kas dar spėliojama, ar tai išpopuliarės ir taps įprasta Instagram platformoje.
Neseniai „iPhone“ vartotojai, atsinaujinę operacinę sistemą iOS 14.5 Instagram ir Facebook platformose sulaukė pasikeitimų. Dėl naujų privatumo nustatymų gavo galimybę patys nuspręsti, ar leisti šiems socialiniams tinklams rinki informaciją apie vartotoją personalizuotos reklamos tikslams. Pasirinkus neleisti, vartotojas vis tiek mato reklamas, tačiau atsitiktines ir ne tokias tikslingas. O tai kas sukėlė daugiausiai kalbų, prie duomenų rinkimo leidimo pasirinkimo esantis sakinys „Padėk Instagram/Facebook likti nemokama platforma“, ką tai reiškia?
Instagram, negalėdamas reklamos tikslais rinkti duomenų apie vartotoją, negarantuos prekių ženklams tikslingos reklamos reikiamai auditorijai ir tokių rezultatų, kaip galėjo užtikrinti iki šiol. Prekių ženklai galimai sumažins investicijas į reklamą šiuose socialiniuose tinkluose. Tokiu atveju platformos gali tapti mokamos vartotojams. Belieka vienas klausimas – kiek vartotojų sutiks mokėti už galimybę naudotis Instagram? O gal, sumažėjus reklamų skaičiui, šis socialinis tinklas kaip tik taps patrauklesnis vartotojams?
