M. Skapinkeris – apžvalgininkas, vienas iš „Financial Times“ redaktorių, dažnai moderuojantis su finansais susijusių temų renginius. Po paskutinės konferencijos „Kaip atgauti pasitikėjimą verslu“, kurią jam teko moderuoti, M. Skapinkeris paskelbė savo komentarą, kuriame išdėstė savo nuomonę, kad apskritai šis klausimas pradedamas kelti iš neteisingo požiūrio taško.

„Po 2008 m. bankų krizės moderavau keletą renginių, skirtų pasitikėjimo verslu temai. Po to buvo daug kitų skandalų, kaip kyšininkavimas farmacijos pramonėje ar „Volkswagen“ išmetamųjų dujų emisijų apgaulė, kurie pasitikėjimo temą padarė dar aktualesne“, - pasakoja jis.

Tačiau paskutiniame renginyje bankininkė Alison Cottrell, anksčiau dirbusi Jungtinės Karalystės iždo kanceliarijoje, o dabar vadovaujanti Bankų standartų tarybai, garsiai pareiškė, kad gana kalbėti apie pasitikėjimą. Tiksliau, reikia į jį pradėti žiūrėti kitaip. Iš to, kad žmonės pradės labiau pasitikėti institucijomis, kurios to nevertos – nieko gero nebus, todėl reikia ne galvoti, kaip atrodyti patikimesniems visuomenės akyse, bet kaip iš tiesų būti nuoširdiems, patikimiems ir sąžiningiems.

„Tai buvo išties šviežias žvilgsnis: problema yra ne šiandieninio pasitikėjimo stoka, o per didelis pasitikėjimas praeityje – ir tai tinka daugeliui institucijų, ne tik verslui“, - rašo M. Skapinkeris.

„Juk buvo laikai, kai į bankus atėję žmonės tikėjo gausiantys gerą patarimą dėl paskolos, kai žmonės pasitikėdavo mokytojais ar kunigais, kad jie gali tinkamai ugdyti jų vaikus. Pasitikėjimas žlugo po prieš kelis dešimtmečius įvykusių skandalų dėl vaikų išnaudojimo, kurie tą pasitikėjimą sugriovė“, - dėsto jis.

Reaguodamas į pastarojo meto aktualijas, M. Skapinkeris svarsto, kad vargu ar kas nors dabar, po „Grenfell Tower“ daugiabučio tragedijos, puls girti britų priešgaisrinių tarnybų patikimumą, ir ar atsiras daug pasitikinčių bulvariniais leidiniais, įsipainiojusiais į skandalus dėl neteisėtų pokalbių telefonu pasiklausymo.

„Tai, kad žmonės nebėra tokie patiklūs – geras ženklas. Klausimus kelianti visuomenė yra kur kas sveikesnė už tą, kuri tiki viskuo, kas jai sakoma, ir galvoja, kad turintys valdžią žmonės visuomet žino geriau. Tačiau problema ta, kad šis intelektualus skepticizmas eina dar toliau. Kai kurie žmonės nebetiki niekuo, jie visur mato konspiracijos teorijas. Kad ir „Grenfell Tower“ atveju, atsiranda teigiančių, kad tyrimui pateikiami faktai yra suklastoti“, - dėsto jis.

Socialinės medijos įsigalėjimas sudaro dar geresnes sąlygas tokiam nepasitikėjimui augti: žmonės labiau linkę pasitikėti savo draugais, šeimos nariais ar tais, kurie pasisako socialiniuose tinkluose, negu bet kuo iš valdžios ar verslo atstovų.

Ką verslo ar valdžios institucijos gali dėl to padaryti? Nedaug. Tačiau svarbiausia – iš tikrųjų keisti savo elgesį, būti nuoširdžios, atviros visuomenei ir kiekvieną savo darbuotoją skatinti tokiu būti. „Negalima tikėtis, kad grįš laikai, kai žmonės pasitikėdavo nekeldami daug klausimų. Čia nėra nieko blogo. Tačiau kai mane kitą kartą pakvies moderuoti renginį „Kaip atgauti pasitikėjimą verslu“, pasiūlysiu jį pervadinti „kaip vykdyti pasitikėjimo vertą verslą“, - rašo M. Skapinkeris.