Kodėl mes nesuprantam savo vaikų, arba Kaip parduoti spurgas?
Komerciniuose TV kanaluose nebeliko vaikiškų laidų, nes mes nesuprantam ko jiems reikia: mes rodom, o jie nežiūri.
Vaikai visaip vengia būti savo tėvų draugais socialiniuose tinkluose, nes mus glumina jų poreikis būti matomam, perdėtas atvirumas ir noras patikti.
Mes net susišnekam nelengvai, nes mes prisikišam į savo kalbą nemažai rusiškų barbarizmų, o patys nesuprantam jų anglolietuvių pidgin, visų tie baklažanų ir persikų emojių ir memų kodų.
Dar niekad kartos neišsiskyrė taip plačiai, o juk mums reikia kažkaip pardavinėti jiems čiupa čiupsus ir „Netflix“ prenumeratą, o be to jie auga ir tuoj pirks ne tik vaikučių pabiručių prekes, bet ir BMW, „Martini“ ir bilietus į „Žalgirį“. Tai kaip suprasti savo vaikų poreikius? Kaip į juos kreiptis jų kalba? Pabandžiau sudėti savo medijų, konsultacines, tėvo ir dėstytojo patirtis į viena ir padaryti trumpą apžvalgą apie tai, kaip suprasti jaunus žmones.