Panašumą aiškina sutapimu
Vos pristatytas atnaujintas Klaipėdos miesto prekės ženklas sulaukė daugybės atgarsių, tačiau didžioji dalis jų toli gražu nebuvo teigiami. Tarp gausybės komentarų, kad prekės ženklas žmonėms tiesiog nepatinkantis ar neatspindintis Klaipėdos, atsirado ir pastebėjimų, kad naujasis ženklas gali būti plagiatas – labai panašų logotipą platformoje dribbble.com dar 2015 m. pristatė dizaineris Dalius Stuoka.
Klaipėdos prekės ženklu atnaujinimo darbus atliko UAB „Alora“, kuriai šiuo atveju atstovavo konsultatas Marius Vaupšas, taip pat vadovaujantis agentūrai „Lukrecija BBDO“. Jis teigė, kad ženklų panašumas yra tiesiog sutapimas.
„Jei imti nuo Šumero laikų, Viduramžių iki modernių laikų, turbūt rastume panašių ženklų, nes čia yra K raidė. Dalius Stuoka yra gabus vaikinas, jo sukurtas ženklas yra labiau replika į ornamentiką su žalia spalva. Mes savo prekės ženkle išėjome iš atspindžio koncepcijos: logotipas yra atspindys, jo apatinė dalis yra judanti. O kad tai yra K raidė, tai ji yra ir, pavyzdžiui, Kauno kultūros sostinės logotipe, tik jis yra linijinis su dviem geometriniais trikampiais – bet tada irgi galima sakyti, kad jis yra panašus. Tad šis panašumas yra tik atsitiktinumas, iš kurio turime ir pozityvų rezultatą: tikrinome, kad vakar „Google“ paieškoje Klaipėdos prekės ženklas buvo tarp populiariausių, vadinasi, jo žinomumas sukurtas labai mažais kaštais“, – sakė M. Vaupšas.
Klaipėdos savivaldybė ruošiasi aiškintis, ar ženklas tikrai nėra plagiatas. „Šiuo metu savivaldybė yra inicijavusi Klaipėdos ženklo registracijos procedūras Valstybiniame patentų biure (VPB). Ženklui yra pritaikyta laikina apsauga, kol vykdomas teisių registravimas. Registracijos procedūros trunka apie pusę metų. VPB patikra atsakys į visus patentinio „švarumo klausimus. Jei šios bus nustatytas plagiato atvejis, savivaldybės administracija imsis teisinių procedūrų dėl netinkamai vykdytos sutarties bei galimo tiekėjų įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Paaiškėjus informacijai dėl galimo plagiavimo, el. paštu buvo susisiekta su ženklo autoriais, prašant paaiškinimo. Šiandien bus išsiųstas ir oficialus paklausimas. Autoriai užtikrino savo kūrinio autentiškumą“, – teigiama Klaipėdos savivaldybės atsiųstame atsakyme.
Su pačiu D. Stuoka DELFI susisiekti kol kas nepavyko. Naujienų portalui „Atvira Klaipėda“ jis sakė jokių paslaugų Klaipėdos prekės ženklo kūrėjams neteikęs. Jis sakė matantis panašumą, tačiau kategoriškai neteikė, kad tai yra plagiatas ar vagystė.
„Logotipai atrodo tikrai panašūs, bet kažko kategoriškai teigti negaliu. Logo dizainas tokia sritis, kur dirbama su gana paprastomis formomis, tad tokie dalykai pasitaiko gan dažnai. Todėl kažko komentuoti apie intenciją ar tai tik sutapimas, ar vagystė, negaliu“, – portalui „Atvira Klaipėda“ teigė jis.
Viešo konkurso nebuvo
Pristatydama naująjį ženklą Klaipėdos savivaldybė teigė, kad jis jai atsiėjo 6655 eurus. Tačiau nutylėta liko tai, kad iš bendrovės „Alora“ ji kartu pirko ženklo naudojimo vadovo parengimo paslaugas už 9650 eurų ir įgyvendinimo ir komunikacijos planą už 7865 eurus, taigi, iš viso sumokėjo 24170 eurų.
Paklaustas, kodėl buvo komunikuojama tik viena suteiktų paslaugų dalis, M. Vaupšas sakė, kad jie yra tik paslaugos tiekėjai, o ką komunikuoti nusprendė pati savivaldybė. Klaipėdos savivaldybės atstovai teisinasi, kad pranešimas spaudai buvo skirtas atnaujinto prekės ženklo pristatymui. „Tad pranešime ir nurodoma prekės ženklo sukūrimo kaina. Su UAB „Alora“ sudaryta paslaugų sutartis apima platesnį paslaugų spektrą“, – rašoma komentare.
Tai, kad prekės ženklų atnaujinimui nebuvo skelbtas viešas konkursas, Klaipėdos savivaldybė ir M. Vaupšas aiškina tuo, kad taip buvo elgtasi dėl autorinių teisių apsaugos. „Po diskusijų savivaldybėje buvo pasirinktas sprendimas atnaujinti 2005 m. sukurtą Klaipėdos prekės ženklą. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 str. 1 dalimi, įtvirtinta neturtinė autoriaus teisė į kūrinio neliečiamybę. Tad pirkime kviesti dalyvauti ženklo „Laisvu stiliumi“ autoriai“, – komentuoja Klaipėdos savivaldybė.
„Procesas buvo toks: 2005 m. mes Klaipėdai kūrėme ženklą „Laisvu stiliumi“. Kai Klaipėda pradėjo ruoštis sezonui, paaiškėjo, kad tas ženklas yra atsilikęs, pritaikytas spaudai, ne skaitmeniniams sprendimams. Mes esame to ženklo autoriai ir pagal įstatymą tik autoriai gali jį keisti. Buvo sutarta, kad mes jį pritaikysime, atnaujinsime, buvo sukurta gal 170 eskizų, atsirinkta 10 krypčių, vėliau dirbant su Klaipėdos įvaizdžio ir marketingo komisija buvo atsirinktos dvi kryptys. Galų gale, kadangi Klaipėda pasidarė strategiją Klaipėda2030, jie pasakė, kad gal mums reikėtų išvis naujo ženklo. Tada mes, nekeisdami sąlygų, savais kaštais pradėjome naują etapą. Pinigų daugiau nereikalavome, nes norėjome padaryti darbą“, – aiškina M. Vaupšas.
Kodėl konkurse M. Vaupšas dalyvavo kaip UAB „Alora“ konsultatas, o ne „Lukrecija BBDO“ vadovas? „Šiuo metu „Lukrecija BBDO“ veiklą esu kiek pristabdęs, persikėlęs su komanda į „Alora“ kartu su kitais mohikanais, bene ilgiausiai dirbančiais piaro (viešųjų ryšių – red. pastaba) srityje Lietuvoje. Mums taip tiesiog paprasčiau iš kaštų pusės“, – teigė M. Vaupšas.
Kas laukia toliau?
Ar toliau bus tęsiamas šio miesto ženklo įgyvendinimas, kol kas neaišku. M. Vaupšas tikisi, kad taip. „Jis turi būti įgyvendinamas, aš nematau tam kliuvinių, tik reikėtų įtraukti tiek D. Stuoką, tiek daugiau klaipėdiečių. Juk net kai Wally Olins Londone kūrė Olimpiados skandalą, kilo didžiulis skandalas dėl to, kad jis per kampuotas, kad negražus – tokie ženklai visada sukelia šurmulį. Jei imti mano asmeninę patirtį, kai dirbome su Vilniaus ženklu, po to du tris mėnesius ant mūsų pylė pamazgas, bet ženklas prigijo, jis gyvuoja ir visi dabar patenkinti: oponentai, konkurentai pagarbiai lenkia galvą, kad vienas geriausių ženklų. Tad dabar čia matome pirminę reakciją. Mes negalime taip elgtis Lietuvoje. Esame maža tauta,o padarome, subėgame, suspardome ir paskui nieko neturime. Reikia brandos šitoje vietoje“, – kalbėjo jis.
Vadovai bendravo atskirai
Pirmadienį popiet Klaipėdos miesto savivaldybė administracija skubiai sušaukė trumpą brifingą, kuriame dalyvavo administracijos direktorius Saulius Budinas ir Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė.
Galimybe išdėstyti savo nuomonę pasinaudojo ir Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas. Tačiau tai jis padarė atskirai. Neatvyko į savivaldybė administraciją, o pakvietė žurnalistus atvykti pas jį, į meriją, kuri yra maždaug už 500 metrų.
Nė vienam miesto vadovų suma, skirta ženklui sukurti, neatrodė didelė. Esą kainas nustato rinka. O pastebėjus, kad ženklas labai panašus į dizainerio Daliaus Stuokos skurtąjį, tvirtino, kad tai esą yra teisininkų darbas ir būtina išsiaiškinti, ar visos procedūros buvo išlaikytos.
Meras baksnojo į savivaldybės administracijos pusę ir svarsto, kad galbūt ne viskas buvo padaryta gerai.
Pasitikėjo kūrėjais
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius S. Budinas trumpai paaiškino, kodėl nebuvo skelbtas atskiras konkursas prekės ženklui sukurti, o pasirinktas ankstesniojo ženklo kūrime dalyvavusi įmonė.
„Noriu pasakyti, kad (ši paslauga) buvo pirkta iš vieno šaltinio, iki tol naudoto ženklo „Klaipėda. Laisvu stiliumi“ kūrėjo. Senasis ženklas pasiteisino, tai pasitikėjimas jo autoriais buvo. Kainą reikėtų išskirstyti į tris dalis. Pati prekinio ženklo kaina yra apie 6600, jei neklystu. Kita dalis – prekinio ženklo naudojimo vadovas ir komunikacija. Turime tris dalis, kurių bendra suma – virš 24 tūkst. Vertinant situaciją rinkoje, vertinant kitus ženklus, kurie yra sukurti Lietuvoje, kaina yra adekvati. Nemanau, kad ji būtų ženkliai „išlipusi“ iš dabartinės rinkos kainų“, – trumpame brifinge Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje kalbėjo S. Budinas.
Paklaustas, ką reikia įžvelgti naujajame ženkle, S. Budinas ragino ten matyti raidę K.
„Juk Klaipėdos pavadinimas prasideda šia raide. Be to, tai asocijuojasi su K ir D raidžių formų pastatais, kurie matomi atplaukiant į Klaipėdą jūra. Tą visi turistai žino. Toks ir buvo noras – turėti lengvai atpažįstamą ženklą, pagal kurį visi suprastų, kad kalbama apie mūsų miestą“, – ženklo prasmę aiškino S. Budinas.
Komentuodamas faktą, kad ši ženklas stebėtinai panašus į prieš kelerius metus sukurtą kito dizainerio kūrinį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius nesutriko.
„Kreipėmės į Patentų biurą, kad leistų naudoti šį ženklą. Gavome atsakymą, kad paraiška priimta. „Užpatentavimo“ laikotarpis yra iki penkių mėnesių. Jei per tą laiką netikėtai paaiškėtų kas nors dėl plagijavimo ar teisinių niuansų, manau, kad šį klausimą išspręsime teisinėmis priemonėmis. Pats negaliu spręsti, ar tai yra plagijatas, ar ne. Po patentų biuro sprendimo ir sužinosime. Kol kas mūsų ženklui uždėtos laikinos apsaugos teisės. Ir kitos įstaigos ar institucijos negali jo naudoti.
Ženklas buvo pristatinėjamas Įvaizdžio komisijoje. Klaipėdos savivaldybė yra pasirengusi ekonominės plėtros strategiją „Klaipėda 2030“, arba Mėlynojo proveržio strategiją. Ten taip pat yra rinkodarinė grupė, kuri įvairiais pjūviais nagrinėjo, kaip Klaipėdą pristatyti naujai. Grupės veikloje dalyvavo ir visi partneriai, kurie delegavo savo atstovus. Turėjome ne vieną diskusiją, svarstymų buvo įvairių, ir pasiūlymų buvo įvairių, tačiau buvo pasirinktas šis variantas“, - atsakomybę komisijai ir rinkodarinei darbo grupei vertė S. Budinas.
Meras aiškinsis pats
Šalia merijos žurnalistus priėmęs meras V. Grubliauskas teisinosi, kad niekada nebuvo gabus piešimui, todėl nesiimąs vertinti, geras šis ženklas, ar blogas. Tačiau patikino, kad jau nurodė administracijai pateikti visus dokumentus jam ant stalo.
„Pats ženklas, pirmą kartą pamačius, neįkvėpė. Lyginant su „šypsenėle“ (senuoju ženklu) didelės šypsenos nekelia. Palieku tai vertinti ekspertams. Tačiau tai, kad kilo ažiotažas, sukilusi visuomenės reakcija ir ženklas vertinamas nevienareikšmiškai, liudija, kad visame šiame procese yra spragų. Ar kaina kosminė, ar reali? Tai tegu vertina specialistai, kiek ji atliepia užduotį, kiek ji atitiko sąlygose keltus tikslus, o produktas, kuris buvo sukurtas, kiek iš tikrųjų vertas. Kitas aspektas – lyginti su didžiaisiais miestais.
Reikia išsiaiškinti procedūrinius dalykus. Ar viskas buvo atlikta taip, kaip priklauso. Reikia vertinti ne emociniu, o dokumentais pagrįstu dokumentiniu aspektu. Kitas dalykas, kodėl kažko nebetinka buvusioji „šypsena“? 2009 m., kai buvo sukurta, ji taip pat susilaukė įvairių vertinimų, tačiau praėjus kažkiek laiko ji tapo viena geresnių rinkodarinių priemonių. Nebeaišku, kodėl jai reikėjo naujo posūkio, naujo potėpio. Esu pavedęs administracijai tuo klausimu pateikti man visą dokumentaciją, susijusią su šiuo procesu nuo A iki Z.
Ar tai plagiatas? Sunku tai vertinti neturint nusiskundimų autoriaus, nuo kurio neva tai buvo nuplagijuota. Į tai turėtų atsakyti teisininkai. Jei bus identifikuota, kad tai plagiatas, natūralu, kad reakcija turi būti adekvati... Bet tai, kad ženklas, kurio suvokimui reikalingas atskiras išaiškinimas, savaime kelia klausimą. Tai tik įrodymas, kad ne viskas buvo padaryta gerai“, – aptakiai situaciją vertino V. Grubliauskas.
Niekas neklausė...
V. Venckutė-Palaitienė brifinge paaiškino, kodėl pranešime spaudai nebuvo nurodyta visa sutarties vertė.
„Praėjusią savaitę Klaipėdos savivaldybė išplatino pranešimą, kuris buvo skirtas naujo prekės ženklo pristatymui. Pranešime buvo įvardinti ženklo kūrėjai ir šiai užduočiai sukurti skirta suma. Imant interviu žurnalistai neklausė, kokia (bendra) sutarties vertė su „Alora“, – kodėl pranešime spaudai nebuvo įvardinta visa sutarties vertė, o tik jos dalis, paaiškino V. Venckutė-Palaitienė.
Savo ruožtu meras V. Grubliauskas teigė, kad tokiu būdu buvo praleista gera proga dėti visą informaciją ant stalo. „Laikausi pozicijos, kad reikia sakyti visada ir viską. Todėl liks mažiau erdvės interpretacijoms. Gal ir nebuvo sumeluota, tačiau nepasakyta visa informacija. O tai ne pats geriausias būdas“, – svarstė V. Grubliauskas.