Ketvirtadienio vakarą socialiniuose tinkluose lyg virusas pasklidusią provokuojančią Vilniaus reklamą, vadinančią mūsų sostinę Europos g-tašku, lydi liaupsės ir komplimentai, kad štai tokių drąsių sprendimų mums seniai reikėjo. Iš tiesų jis ir buvo padarytas seniai – prieš dvejus metus – tad kilusi euforija labiausiai nustebino pačius autorius.

Reklamos autoriai Jurgis Ramanauskas ir Skaistė Kaurynaitė šią kampaniją kūrė įgyvendindami reklamos mokyklos „The Atomic Garden“ užduotį 2016 m., vadovaujami dėstytojo Antonio Bechtle. Kai jie pateikė atliktą darbą, jis tiesiog buvo sudėtas kartu su kitais studentų darbais mokyklos tinklapyje, kur niekam pernelyg nerūpėjo iki vakar dienos, kai kažkas pasidalino šiuo darbu socialiniame tinkle „Facebook“, ir jis pradėjo sklisti esą kaip gimtadienio dovana Vilniui.

„Aš pats mažai naudojuosi „Facebook“, bet vakar vakare man visi pradėjo siųsti sveikinimus, ragino pažiūrėti, kas vyksta“, – šypsojosi J. Ramanauskas, šiuo metu dirbantis agentūros „DDB Vilnius“ meno vadovu.

Prisimindamas, kaip gimė ši idėja, vienas iš reklamos bendraautorių sako, kad sprendimas atėjo lyg savaime. „Pagrindinė kampanijos įžvalga yra ta, kad niekas nežino, kur Vilnius iš tikrųjų yra, bet kai tik sužino ir atvažiuoja, visi būna labai patenkinti ir pamilsta tą Vilnių taip, kaip galbūt nieko kito nemylėjo. Ši įžvalga kilo iš pokalbių su užsieniečiais, tarp jų ir mūsų dėstytoju. Kai turi šitą analogiją, kad yra vieta, kurios niekas nežino, bet kai ją atranda, visi būna labai patenkinti, tai g-taškas pasisiūlo lyg savaime“, – pasakojo J. Ramanauskas.

Kilęs triukšmas dėl Vilniaus reklamos labiausiai nustebino pačius autorius
© DELFI / Domantas Pipas

Reklamą, kurią autoriai patys apibūdina tik kaip eskizą, jie įgyvendino patys, naudodamiesi visiškai buitinėmis priemonėmis. „Fotografavau pasiskolintu fotoaparatu, savo namie ant grindų, su savo paklode, nuotraukoje nufotografuota mano sesuo“, – garsiosios nuotraukos užkulisius atskleidė jis.

Jei atsispiriant nuo šio eskizo, kaip dabar pradėta svarstyti, bendradarbiaujant su „Go Vilnius“ būtų išvystyta reali Vilniaus reklamos kampanija, J. Ramanauskas sako, kad daug ką reikėtų smarkiai patobulinti. Tačiau tam dar reikia oficialaus miesto savivaldybės sprendimo: reklamos mokykla „The Atomic Garden“ sako, kad jie, nors oficialiai yra čia atliktų darbų savininkai, leistų dėl tolesnių veiksmų savivaldybei derėtis su pačiais autoriais ir jiems paliktų visą galimą atlygį.

„Derėtumėmės su savivaldybe, bet čia tikrai nėra tas atvejis, kai siektume pasipelnyti. Tačiau jei darbo įgyvendinimas būtų patikėtas kitiems, norėčiau prižiūrėti visą procesą, kad viskas gerai ir gražiai atrodytų ir atitiktų pirminę koncepciją“, – kalbėjo J. Ramanauskas.

Kas lėmė, kad reklama „iššovė“ būtent dabar? „Jei nebūtų Vilniaus gimtadienio, vargiai būtų įvykęs šis sprogimas: juk reklama labai priklauso nuo konteksto, nuolat reikia turėti omeny net klimatą ir sezoniškumą“, – svarstė jis.

O tai, kad reklama, nors daugelio liaupsinama, jau sutinka ir kritikos strėles, jo negąsdina: „Man atrodo, kad tokia pakankamai drąsi komunikacija yra reikalinga tam, kad ją kažkas įsimintų, kad tai nebūtų kažkokie labai paprasti pasisakymai. Viskas, kas yra vertinga, yra kontroversiška, bent komunikacijos pasaulyje: jei padarai kažkokį drungną reikalą, kuris visiems tinka, tai jis niekam ir nėra įdomus. Visi įdomūs dalykai dažniausiai yra diskutuotini: vieniems labai patinka, turi tikrų fanų, o kiti gali lygiai taip pat pasakyti, kad čia visiška nesąmonė, tai normalu ir sveikintina – juk diskusija yra geras dalykas“, – sakė J. Ramanauskas.

J. Ramanauskas neslėpė, kad priimant drąsų kūrybinį sprendimą įtakos turėjo ir tai, kad jis buvo kurtas ne realiam klientui, o kaip užduotis studijų metu. „Žinoma, kai nereikėjo daryti prezentacijos klientui ir nieko jam pardavinėti, galima turėti kur kas daugiau laisvės ir kur kas laisviau elgtis: realiame gyvenime klientai dažniausiai yra kur kas atsargesni ir kur kas su didesniu atstumu priima tokias idėjas. Šiuo atveju galbūt yra patogiau ir parankiau dėl to, kad iš pradžių žmonės parodė savo palankią reakciją ir tada Vilniaus savivaldybė priėmė tai kaip gerą argumentą, kad galbūt vertėtų šią idėją plėtoti“, – svarstė jis.

O ar tai, kad darbas ir jo autoriai per naktį išgarsėjo, kaip nors pakeis jų pačių kasdienybę? „Anksčiau ar vėliau vienas ar kitas dalykas sublizga, mūsų toks amatas. Galbūt kažkas atsimins, kad čia ta kampanija buvo su mano kažkokiu indėlio ir galbūt kada nors tai bus naudinga, bet niekas iį esmės nepasikeis, pirmadienį vėl reikės eiti į darbą“, – juokėsi J. Ramanauskas.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją