Nematoma dalis gali būti ir penkiaguba
Nagrinėjant Lietuvos reklamos rinką, jos sandarą ir tendencijas visuomet išlieka ir pilkoji zona. Nors visi, šioje srityje dirbantys, mato ir supranta, kad didelė dalis reklamos pinigų iškeliauja skaitmeninėms milžinėms kaip „Google“, „Facebook“ ir „Instagram“ valdančiai „Meta“, „Twitter“ ir kitoms, kokie tiksliai yra šie skaičiai, lieka nežinoma.
Tyrimų bendrovė „Kantar“, nuolat atliekanti reklamos rinkos tyrimus, pateikia apytikslius skaičius, tačiau kalbant apie reklamą tokiose platformose, skaičiai yra grįsti didžiųjų žiniasklaidos planavimo agentūrų apklausų duomenimis – kitokių gauti jie, nei kas kitas, neturi galimybių.
„Išties, pamatyti visą išsamų reklamos vaizdą socialiniuose tinkluose „Google“, „Spotify“ ir kitur – nemenkas iššūkis, nes dažniausiai nėra vieno šaltinio, kuris turėtų šiuos duomenis. Mes „Kantar“ fiksuojame reklamą internete ir kitose medijose, užfiksuojame patį reklamos faktą ir jos turinį bei paskaičiuojame gross reklamos išlaidas, užfiksuojame apie 80 proc. reklamos. Tokiu būdu mes matome dalį ištransliuotos reklamos – visų reklamų nemato niekas. Lieka klausimas, kas sugebės patvirtinti įmonių duomenis ir jurisdikcijos vietą, kurioje gautos pajamos. Ką mes matuojame, tai yra agentūrinė reklamos dalis, apimanti 11 apklaustųjų didžiųjų šalies agentūrų. Čia nepatenka tiesiogiai perkama reklama, mažesnės agentūros, tad neįtrauktos apimtys gali būti ir trigubos, ir penkiagubos, sudėtinga net nuspėti“, – kalbėjo Giedrė Juronienė, „Kantar“ media ir reklamos monitoringo tyrimų vadovė.
Latvijoje skaičiai didesni kartais
Latvijos reklamos asociacija, remdamasi Latvijos valstybinės pajamų tarnybos duomenimis, paskelbė, kokias pajamas už reklamą jų šalyje gavo bendrovės „Google“, „Linkedin“, „Facebook“, „Spotify“, „Twitter“. Štai, pavyzdžiui, „Google“ Latvijoje 2021 m. gavo beveik 167 mln. eurų pajamų – palyginimui, „Kantar“ duomenimis, visa Lietuvos reklamos rinka tais metais siekė 191 mln. eurų. Latviai taip pat nurodo, kad duomenys nėra tikslūs ir buvo surinkti rankiniu būdu, pagal PVM deklaracijų priedus ir nebuvo atsižvelgta į tai, su kokiomis kitomis šalimis sudaromi sandoriai. Bet jei remiantis šiuo skaičiumi, „Google“ Latvijoje turėjo sumokėti daugiau nei 35 mln. eurų PVM.
„Facebook“ Latvijoje per 2021 m. už reklamą gavo apie 157 mln. eurų pajamų, taigi, jų PVM turėjo siekti apie 33 mln. eurų.
Latvijos mokesčių mokėtojų mokėjimai kitose ES šalyse registruotiems prekybininkams „Google“, „LinkedIn“, „Facebook“, „Spotify“, „Twitter“
Lietuvoje Valstybinė mokesčių inspekcija galėjo pateikti tik tokius duomenis, kuriuos pačios įmonės pateikė per jų valdomą vieno langelio sistemą. Pagal ją, matoma tik, kad „Facebook“ per „Facebook Payments“ 2021 m. sumokėjo apie 162 tūkst. eurų PVM, o „Google“ – vos 17 tūkst. eurų. 2022 m. šis skaičius įspūdingai šoko į viršų ir per pirmus tris metų ketvirčius visos įmonės, turinčios pavadinime žodį „Google“, jau buvo deklaravusios sumokėjusios beveik 4,4 mln. eurų PVM.
VMI tokį šuolį aiškino tuo, kad Airijoje registruota „Google Commerce Limited“ per OSS sistemą deklaracijas pradėjo teikti nuo 2022 metų, o jų PVM suma siekė 4,33 mln.eurų.
VMI turimi duomenys, apie Lietuvoje bendrovių sumokamą PVM
Adekvačiai palyginti šalis turint tokius duomenis – neįmanoma, nes nėra susitarta, kaip jie bus matuojami.
„Sunku būtų komentuoti, kas įtraukta į Latvijos mokestinių registrų duomenis. Iš viešų duomenų matome, jog Latvijos reklamos asociacijos skelbiama informacija, remiantis duomenimis surinktais tiesiogiai iš rinkos dalyvių atitinka Lietuvos rinkos tendencijas: interneto reklamos apimtys 2021 m. pernai ten siekė 19 mln. eurų. Pas mus analogiškais metais interneto reklamos (banerinė reklama LT svetainėse) buvo apie 24 mln.eur.
Kalbant apie VMI arba registrų duomenis, juos komentuoti sudėtinga, kadangi neaiški metodologija, kaip jie surinkti. Pavyzdžiui, žiniasklaidos bendrovė Lietuvoje gali turėti daug veiklų, tai nebūtinai visos jos pajamos yra reklamos pajamos. Tad svarbiausia rinkos dalyviams, sakyčiau, naudoti vieningą sistemą, kuria remiantis galima daryti sprendimus formuojant reklamos strategiją bei sekant savo rezultatus“, – pastebėjo G. Juronienė.
Teikiantys elektronines paslaugas gali pasirinkti, kurioje šalyje mokės mokesčius
VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Inga Gedminienė aiškino, kad registruotis OSS (ang. One Stop Shop) sistemoje privaloma tada, kai kitoje valstybėje narėje įsikūrusios e. parduotuvės bendra (į visas valstybes nares) neapmokestinamiesiems asmenims parduotų prekių ir (arba) suteiktų paslaugų vertė einamaisiais ir / ar ankstesniais kalendoriniais metais viršija 10 tūkst. eurų.
„Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2021 m. liepos mėnesio ši suma buvo tris kartus didesnė t.y. 35 tūkst. eurų riba per kalendorinius metus. Prekių pardavėjai / paslaugų teikėjai registruojasi OSS toje valstybėje narėje, kurioje turi nuolatinį padalinį / yra įsikūrę. Šiuo atveju, e. parduotuvės, įsiregistravusios OSS, nuo Lietuvos neapmokestinamiesiems asmenims parduotų prekių ir suteiktų paslaugų turi apskaičiuoti „lietuvišką“ PVM ir jį sumokėti Lietuvai, o neįsiregistravus OSS sistemoje, tokioms e. parduotuvėms atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtojomis Lietuvoje“, – komentavo ji.
„Pavyzdžiui, Vokietijoje įsisteigusi įmonė nuotolinės prekybos būdu tiekia sporto prekes į kitas ES valstybes nares, įskaitant ir Lietuvą. Jeigu į visas ES valstybes nares patiektų prekių vertė (neįskaitant PVM) neviršys 10 tūkst. eurų, Vokietijos pardavėjas prievoles atliks Vokietijoje pagal Vokietijoje galiojančius teises aktus, jeigu tokia riba bus viršyta, Vokietijos pardavėjas parduodamas prekę Lietuvoje įsikūrusiems neapmokestintiems asmenims taikys Lietuvos PVM ir gali rinktis – registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje, ar prievoles atlikti per tos valstybės narės, kurioje yra įsikūręs, OSS sistemą.
E. parduotuvės įsikūrusios už ES teritorijos ribų, kurios parduoda elektronines paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims ir / ar tiekia prekes nuotolinės prekybos būdu, gali registruotis pasirinktoje ES valstybės OSS sistemoje, pvz., Lietuvoje ir taip įvykdyti visas su PVM susijusias prievoles visoms valstybėms narėms“, – pasakojo I. Gedminienė.
Ji priminė, kad iki 2021 m. liepos 1 d. buvo MOSS – taip pat vieno langelio principu veikianti sistema, per kurią supaprastintai prievoles galima buvo vykdyti tik dėl sandorių susijusių su telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis.
Ragina nebetempti laiko: Lietuva jau galėjo būti įsivedusi skaitmeninių paslaugų mokestį
Klausimas, kaip apmokestinti didžiąsias technologijų bendroves ir suvienodinti jų konkurencijos sąlygas su kitais rinkos dalyviais, svarstomas visame pasaulyje. Nelaukdamos tarptautinių susitarimų, pastaraisiais metais nacionalinius skaitmeninių paslaugų mokesčius įdiegė Jungtinė Karalystė, Ispanija, Vengrija, Lenkija, o kai kurios iš jų artimiausiu metu jau planuoja pereiti ir prie vieningo tarptautinio pasaulinių kompanijų apmokestinimo, pagal patvirtintus susitarimus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), prisijungti prie EBPO ir G20 pasiekto susitarimo.
Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkė Lina Bušinskaitė komentavo, kad nors Lietuva jau ne pirmus metus rengiasi skaitmeninių paslaugų mokesčio (angl. digital tax) diegimui, tačiau atsakingų valstybės institucijų pasiruošimas vyksta pernelyg ilgai: „Vaizdas toks – tarsi nenoras judėti greičiau būtų maskuojamas diskusijomis, pasitarimais, svarstymais ir nuolat besisukančiu ratu tarp šių niekur nevedančių procesų“.
„Lietuva jau seniai galėjo būti įdiegusi skaitmeninių paslaugų mokestį pasaulinių informacinių technologijų milžinių Lietuvoje generuojamam pelnui apmokestinti ir dalį iš šio mokesčio surinktų lėšų grąžinti į skaitmeninės žiniasklaidos rinką, pavyzdžiui, per naujai kuriamą Medijų rėmimo fondą. Kodėl grąžinti? Todėl, kad pasaulinės kompanijos tokios kaip „Google“, „Facebook“, „LinkedIn“, „Youtube“, „Amazon“ ir kitos platformos savo sukurtais produktais skleidžia vietinės žiniasklaidos – naujienų portalų – sukurtą turinį, padedantį pasaulinėms korporacijoms generuoti papildomas pajamas pas mus.
Tai jau yra padariusios nemažai užsienio šalių, kuriose šis mokestis jau renkamas į biudžetą. Dalis šalių yra sustabdžiusios savo sprendimą įsidiegti šį mokestį, nes planuoja jungtis prie pasaulinės mokesčių reformos, kurios dalimi bus skaitmeninių paslaugų mokestis. Lietuva, deja, yra tarp tų šalių, kurios neskuba ir kol kas nesimato aktyvesnių veiksmų jungiantis prie minėtos pasaulinės mokesčių reformos, nors startas – jau 2024 m.“, – kalbėjo L. Bušinskaitė.
„Kol Lietuva delsia ir neskuba net priimti reikiamų teisės aktų, kad būtų galima sėkmingai Lietuvoje įdiegti skaitmeninių paslaugų mokestį ir apmokestinti pasaulines milžines, vietinės žiniasklaidos bendrovės Lietuvos valstybės biudžetui moka kur kas didesnius mokesčius, nei pasaulinės kompanijos. Taip yra todėl, kad pasaulinėms kompanijoms, kurių būstinės įsikūrusios kitose šalyse, netaikomas pilnas apmokestinimas. O tai yra socialiai neteisinga. Būtent todėl naujienų portalai ir juos atstovaujanti Interneto žiniasklaidos asociacija vėl atnaujins diskusiją šiuo klausimu tiek viešoje erdvėje, tiek institucijose“, – sakė ji.
L. Bušinskaitė priminė, kad praėjusiais metais Finansų ministerija viešai išsakė poziciją, kad Lietuva prie šio mokesčio jungsis nuo 2024 m., o realios pajamos Lietuvos biudžetą turėtų pasiekti nuo 2025 m.
„Tai reiškia, kad laiko lieka vis mažiau, tad namų darbų negalima atidėlioti. Reikiami teisės aktai ir poįstatyminiai teisės aktai jau dabar turėtų būti teikiami derinti visuomenei, o po to keliauti į Vyriausybę ir Seimą, kad Lietuva 2024 m. sausio 1 d. galėtų sėkmingai startuoti. Kol kas nesame sulaukę jokių projektų derinimui iš Finansų ministerijos“, – teigė IŽA pirmininkė.
Finansų ministerija: būtinas globalus susitarimas
Finansų ministerija savo pateiktame komentare pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai laikėsi pozicijos, jog siekiant veiksmingų pokyčių skaitmenėjančios ekonomikos apmokestinimo srityje, būtinas globaliu mastu suderintas tarptautinis sutarimas.
„2021 m. spalio 8 d. EBPO Fiskalinių reikalų komitete, veikiančiame išplėstiniu formatu (šiuo metu vienijančio 142 jurisdikcijas; angl. Inclusive Framework, toliau - IF) pasiektas galutinis istorinis sutarimas dėl tarptautinių įmonių pelno apmokestinimo taisyklių peržiūros (šiuo metu prie šio susitarimo yra prisijungę 138 IF jurisdikcijos).
Viena jo dalių – I ramstis – suteikia teisę apmokestinti didžiąsias tarptautines įmones, pvz. „Google“, „Facebook“, ne tik tai šaliai, kurioje įsikūrusios šios įmonės, bet ir šalims, kuriose įsikūrę vartotojai. Būtų taikoma įmonėms, kurių apyvarta viršija 20 mlrd. eurų (po 7 metų nuo naujų taisyklių įsigaliojimo, numatoma mažinti šią ribą iki 10 mlrd. eurų), o pelningumas – 10 proc. Tai apimtų apie 100 didžiausių įmonių. Vartotojų šalys įgytų teisę apmokestinti apie 100 mlrd. eurų pelno.
Nors skaitmeniniai verslo modeliai čia neišskirti, savo esme – tai alternatyva vienašaliams skaitmeniniams mokesčiams. 2021 m. spalio 8 d. susitarimas numato ir įsipareigojimą atsisakyti skaitmeninių paslaugų mokesčių ir panašių priemonių visoms įmonėms (angl. rollback), o kartu ir įsipareigojimą neįvesti naujų (angl. standstill). Kitaip tariant, tos šalys, kuriose toks mokestis yra – bus įpareigotos atsisakyti skaitmeninio mokesčio.
Kalbant apie I ramsčio sprendimų įgyvendinimą, numatoma, kad šios taisyklės bus įgyvendinamos valstybėms prisijungus prie daugiašalės tarptautinės sutarties – Daugiašalės konvencijos, ir kur reikia, bus inicijuojami nacionalinių taisyklių pakeitimai. Šiuo metu dėl Daugiašalės konvencijos turinio ir struktūros bei modelinių nacionalinių taisyklių vyksta intensyvios diskusijos EBPO Fiskalinių reikalų komiteto kuruojamuose formatuose.
2022 m. gruodžio 20 d. visuomenės konsultacijoms buvo paskelbtas Daugiašalės konvencijos dalies dėl vienašalių skaitmeninių mokesčių ir panašių priemonių projektas, kuriame identifikuojama susitarimo dėl šio klausimo pažanga, numatant siekį įtvirtinti detalų vienašalių šių priemonių (kurių bus būtina atsisakyti nuo Daugiašalės Konvencijos įsigaliojimo) sąrašą bei kriterijus (kuriais būtų vadovaujamasi siekiant įvertinti vėlesnius įsipareigojimus neįvesti naujų panašių priemonių ateityje). Detaliau – čia).
Daugiašalė Konvencija turės būti ratifikuojama ar atliekamos kitos vidaus procedūros, būtinos Konvencijos įsigaliojimui ir taikymui. Konvenciją numatoma „atidaryti“ šalių pasirašymui 2023 m. pirmąjį pusmetį, su tikslu, kad ji įsigaliotų nuo 2024 m. ratifikavus ją dideliam skaičiui jurisdikcijų.
Vyksta detalesni skaičiavimai, atsižvelgiant į sutartų įgyvendinimo detalių pažangą, kokios būtų preliminariu vertinimu pajamos iš pelno mokesčio“, – savo pateiktame komentare teigia Finansų ministerija.
Pačios technologijų bendrovės savo duomenimis nesidalina
M360 bandė susisiekti su „Google“ atstovais, tačiau jie savo komentaro nepateikė.
„Httpool Lithuania“ vadovas Šarūnas Sakalauskas sakė, kad jų atstovaujamos platformos („Meta“, „Twitter“, „TikTok“, „Snapchat“, „Spotify“, „Digital Turbine“, „Reddit“) nėra įregistravusios įmonių ar biurų Lietuvoje, todėl jie negali pakomentuoti duomenų apie jų tiesiogiai sumokėtus mokesčius šalyje. „Lietuvoje šių platformų reklamos pardavimų partneriu esame mes – „Httpool“, ir 2022 metais į Lietuvos biudžetą sumokėjome 7,034 mln. eurų mokesčių“, – komentavo jis.
Baltijos šalyse veikiančios Intenatyvios reklamos asociacijos „IAB Baltics“ vadovė Aiga Kalbjonoka apgailestavo, kad jie taip pat neturi duomenų apie didžiųjų skaitmeninių gigantų reklamos pajamas ir mokamus mokesčius.
„Deja, šiuo metu neturime tokių duomenų, bet tai buvo viena iš priežasčių, kodėl „IAB Baltics“ apskritai pradėjo veiklą. Vienas iš mūsų pioritetų yra duomenų rinkimas ir, tikimės, kad vėliau šiais metais tokius duomenis jau turėsime“, – komentavo ji.
