Kodėl? Nes pasaulis sukasi, agentūros subrendo, pasikeitė, o dažnai girdžiu kolegas kalbant: ateini asistentu į agentūrą, dirbi beprotiškai daug ir beprotiškai sunkiai, per keletą metų išsitarnauji iki projektų vadovo ar aukštesnio laipsnio, o tada šią sukauptą patirtį monetizuoji – gauni rimtą didelės įmonės, vadinkim ją korporacija, pasiūlymą eiti į inhouse, suprantama, už daug pinigų. Gyvenimas tampa lengvas ir pasiturintis.
Turiu asmeninės patirties: 2004 m. pavasarį, po pusketvirtų metų darbo agentūroje, man pasiūlė rimtas Komunikacijos departamento vadovo pareigas ir tais laikais solidų atlyginimą. Po metų grįžau į agentūrų pasaulį, kurio nebepalikau.
Pinigai
Šis punktas lengviausias. Korporacijos visada turės galimybę mokėti didesnius atlyginimus komunikacijos žmonėms, nes jų verslo modelyje ši darbuotojo pozicija sudaro labai mažą darbo užmokesčio fondo dalį.
Tačiau neapsigaukite, nes dažniausiai žinome ir matome kolegas, kurie korporacijose užima aukštas pareigas – natūralu, kad jų darbo užmokestis atitinka jų turimą patirtį ir kompetenciją. Agentūrose jie užimtų taip pat vadovaujančias ar vidurinio lygmens pozicijas, kur atlyginimai lenkia rinkos vidurkį.
Jeigu vertintume vidutinio projektų vadovo darbo užmokesčio dydį, tiek agentūrų, tiek korporacijų jie supanašėja. Bent jau taip rodo šiandienos darbo rinkos skaičiai.
Be to, agentūros turi savų argumentų: premijavimo sistemos yra dažnesnės ir skalsesnės, nes jų verslo modelyje darbuotojų rezultatai tiesiogiai lemia visos įmonės rezultatus. Korporacijose komunikacijos žmogus nelemia viso verslo rezultatų, išskyrus labai retas išimtis, tad ir premijavimo sistemų nėra arba jos retos.
Statusas
O štai čia priėjome prie kito punkto: statuso.
Agentūroje būsite visada daugiau ar mažiau svarbūs. Tai maži kolektyvai, kuriuose visi turi irkluoti kartu ir sutartinai. Ir visi kolegos bus komunikacijos, rinkodaros, reklamos ar susijusių specialybių žmonės, todėl galėsite susikalbėti.
Korporacijoje jūsų kolegos bus pardavėjai, finansininkai, teisininkai, gamybininkai, technikai. Ar jie jus supras kaip specialistą? Ne. Ar galėsite su jais pasitarti? Ne. Geriausiu atveju gerbs arba prisibijos. Be to, jų suvokimu jūs neuždirbate korporacijai pinigų, tad reikės įrodinėti savo vertę.
Jums pasiseks, jeigu teks dirbti banke ar kitoje itin moderniai valdomoje įmonėje, kur komunikacijos žmonės yra tiesiogiai pavaldūs CEO, ar net tapsite valdybos nariu. Jūsų vertę patvirtins vieta hierarchijoje. Bet kiek tokių įmonių Lietuvoje?
Klientai
Viena didžiausių iliuzijų – neva dirbant korporacijoje nereikia dirbti su klientais ir tenkinti jų užgaidų, kai nesiskaitoma su terminais ar įdėtu agentūros darbuotojo triūsu.
Klientų yra visur. Jeigu dirbate korporacijoje, jūsų klientai yra vadovai, kolegos iš kitų departamentų ar net motinininės kompanijos užjūriuose darbuotojai. Maža to, turite netgi didesnę problemą – esate nuo jų priklausomi ir jų negalite... pasiųsti. Pabandykite ilgai ir dažnai priešintis kvailoms tiesioginio viršininko idėjoms ir reikalavimams, ir pamatysite pasekmes.
Prieš keletą metų „INK agency“ įvyko reikšmingas lūžis: mes supratome, kad lygiavertė partnerystė su klientu yra svarbiau nei pats bendradarbiavimas. Jeigu nesutariame su klientu dėl proceso, jeigu klientas negerbia mūsų kolegų (būna ir taip), mes nutraukiame bendradarbiavimą. Ir taip nutiko ne vieną ir ne du kartus. Kodėl? Nes anksčiau ar vėliau toks nesveikas bendradarbiavimas ir taip nutrūksta, tik per tą laiką išsikankina abi pusės. O mums svarbu, kad kolegos būtų gerbiami ir nepatirtų bereikalingo streso, kurio ir taip gyvenime – į valias.
Kiek žinau, tokia tendencija yra visoje rinkoje – rimtos ir save bei savo darbuotojus gerbiančios agentūros reikalauja partnerystės, nes supranta, kad tik taip galima dirbti ir pasiekti tikslus.
Vadyba ir kultūra
Darbas agentūroje nėra lengvas. Vienas streso šaltinių yra darbo dienos planavimas – paskambino klientas su nauja užduotimi, ir visi planai lekia į šiukšlių dėžę. Susidaro užduočių kamščiai, kurie lemia viršvalandžius, multitaskinimą ir kitus stresą keliančius dalykus.
Primenu, kad komunikacija turi prigimtinio chaoso, kuris yra neišvengiamas. Ir, beje, visiškai nesvarbu, ar dirbate korporacijoje, ar agentūroje – garantijų dėl rezultato ir proceso tikslumo nebus niekur.
Sprendimas? Klasikinė vadyba ir procesai. Prieš gerą dešimtmetį susiformavo „INK agency“ vertybė, kurią pavadinome paprastai: tvarka. Jos esmė: susitvarkyk tai, ką gali susitvarkyti, nes chaoso ir taip pakanka. Tad visus šituos metus nenustojame tobulinti tvarkos, procesų ir įrankių – kai žinai, ką darysi rytoj, kam reikia paskambinti, kur padėtas įrankis ar šablonas, gyvenimas tampa paprastesnis. „INK agency“ įprastas rimtas planavimas – metams ar net dvejiems į priekį.
Kitas žingsnis yra efektyvus valdymas ir kultūra. Ne, tai nėra tik korporatyvinio pasaulio burtažodžiai – savu kailiu pajutau, kaip tai svarbu ir kiek tai duoda naudos ne tik organizacijai, bet ir žmonėms: suteikia stabilumo, sumažina streso ir padidina pasitenkinimą darbu. Taip, kadaise agentūrų pasaulis vadybos požiūriu buvo gaivališkas ir laisvamaniškas. Šiandien esame modernus, geriausias pasaulio įmonių praktikas taikantis verslas.
Nuolat mokomės, skaitome, domimės, tiriame save ir savo kultūros raidą. O ir tarp vadovų siekiame turėti kuo daugiau valdybiškai ir emociškai brandžių, patyrusių žmonių. Taigi tai, kas kadaise korporacijų darbuotojų buvo liaupsinama kaip didžiulis išskirtinumas, lyginant su vietinio kapitalo įmonėmis (o taip, tai tikrai buvo ir dažnai tebėra išskirtinumas), jau kuris laikas nebėra tik korporacijų kultūros dalis. Vis dėlto pripažįstame: labiausiai stebime būtent jas, mokomės ir „kopijuojame“ būtent iš jų. Kodėl? Akivaizdu. Turėdamos daug platesnę finansų bazę, jos gali skirti ir skiria žymiai daugiau resursų tendencijoms tirti ir stebėti, naujoms praktikoms formuoti, naujiems kultūros standartams diegti ir neretai tai daro pasitelkusios mokslininkus. Ypač tai pasakytina apie anapus Atlanto veikiančias įmones ir jų progresą kultūros ir vadybos srityje.
Taigi, šiandien turime viską – nuo plokščios, dinamine bendradarbyste grįstos struktūros, tikslų kėlimo, finansų valdymo praktikų, KPI bei KSI grįstos valdysenos iki tradicijų, ritualų ir procesų, lengvinančių kiekvieno darbuotojo kasdieną, mažinančių ar visai išnaikinančių biurokratiją bei formalizmą.
Tobulėjimas
Į korporaciją eikite tada, kai jums sukaks 60 metų, bet ne anksčiau.
Nors kolegos sako, kad korporacijoje turi galimybių gilinti patirtį ir specializaciją konkrečioje srityje, tačiau saugokitės apkerpėjimo. Didelėse korporacijose taip jau yra – čia ima viršų biurokratija, stabilumas, net statiškumas, o laisvė veikti ir lankstumas dažnai ribojami. Didelės organizacijos nepaslankios ir linkusios saugoti savo status quo.
Be to, esu įsitikinęs, kad Lietuvos rinka per maža tokiai specializacijai. Kiek mes turime telekomunikacijos įmonių? O kiek bankų? Mažmeninių tinklų?
Agentūrose, žinoma, viskas priešingai – viskas čia kaip kokiame kaleidoskope. Tas judesys man patinka, nes jautiesi įvykių sūkuryje: šiandien dirbi su farmacija, rytoj su prekyba, poryt su finansais.
Be to, agentūros turi tris privalumus, kurie nulemia spartesnį darbuotojų tobulėjimą.
Vienu metu dirbsite su ne vienu klientu, todėl susidursite su daugiau problemų, gausite daugiau patirčių. O šalia bus kolegos, su kuriais diskutuojant gimsta idėjos, patikrinami sprendimai. Ir trečia – jūsų vadovai bus ne finansinį ar vadybos išsilavinimą turintys kolegos, o bent kelis dešimtmečius komunikacijos rinkoje druską valgę veteranai, kurie visada galės patarti, parodys perspektyvą.
Jums rinktis
Sakiau, kad bus neobjektyvu. Žinau daug puikių korporacijų kaip darbo vietų ir daug puikių jose dirbančių žmonių, bet agentūros yra ne ką mažiau puikios vietos ir jose yra ne ką mažiau puikių žmonių.
Agentūros taip pat jau nebe tos, kurios buvo prieš du dešimtmečius ir kurios buvo valdomos savamokslių ir jaunų įkūrėjų, neturinčių žalio supratimo apie vadybą ir valdymą. Dabar tai stabilios septynženkles ar net aštuonženkles pajamas uždirbančios organizacijos, kuriose dirba dešimtys darbuotojų. Laikas iš naujo apsvarstyti ir pakoreguoti karjeros planus.
