Pastaruoju metu visame išsivysčiusiame pasaulyje galime matyti paradoksalią situaciją – nedarbas atskiruose verslo sektoriuose didelis, tačiau didelė grupė darbingo amžiaus gyventojų neranda darbo. Be abejo, toks paklausos ir pasiūlos prasilenkimas itin paaštrina darbdavių konkurenciją dėl savo srities specialistų. Ir net jei jums atrodo kitaip, iš tiesų šioje dinamiškoje kovoje dalyvauja ir jūsų verslas.

Perspektyvos – ne darbdavių naudai

Turbūt nesuklysiu pasakydamas, jog dabar egzistuoja ne darbo, o darbuotojų rinka. Ir taip yra todėl, kad šiandien situacija darbo rinkoje apsivertė aukštyn kojomis. Darbuotojai jau puikiai supranta, kad visi svertai jų pusėje: jie gali diktuoti sąlygas ir kelti vis didesnius lūkesčius darbdaviams. O šie privalo peržiūrėti darbuotojams siūlomas naudas ir rasti būdą jas tinkamai komunikuoti.

Be abejo, čia nagus prikišo ir pandemija, dėl kurios hibridinis darbas tapo normalia praktika, o ne pažangios įmonės privalumu. O kartu darbdaviui tenka našta ir už neigiamas tokio modelio pasekmes – dėl jo išsitrina riba tarp asmeninio ir profesinio gyvenimo, mažėja produktyvumas ir, žinoma, auga darbuotojų kaita.

McKinsey & Company“ atliktas tyrimas rodo, kad esamą darbovietę per artimiausius 3–6 mėnesius planuoja keisti net 40 proc. respondentų. Kalbant rinkodaros terminais, darbuotojai tampa greito apyvartumo preke ir juos vis sunkiau išsaugoti.

Dviejų veiksnių galia

Visos šios minėtos priežastys keičia darbuotojų paieškos dinamiką. Todėl kad ir kokią darbuotojų pritraukimo ir išsaugojimo strategiją taikytų verslas, aišku viena – tai jau seniai yra ne vien tik žmogiškųjų išteklių departamento atsakomybė. Į patrauklios organizacijos kūrimą turi įsitraukti visos jos dalys, tarp jų – ir komunikacijos specialistai.

Jau anksčiau man teko susipažinti su dviejų veiksnių teorija. Ji teigia, kad siekdama išlikti patraukli esamų ir būsimų darbuotojų akyse, organizacija privalo kreipti dėmesį tiek į kietuosius, tiek į minkštuosius veiksnius. Darbdavio komunikacija priklauso minkštiesiems veiksniams – naudos „išverčiamos“ į įmonės viziją bei misiją, vertybes, darbuotojo kelionę ir reputaciją.

Dėl pastarosios šiandien verslui kyla mažiausiai problemų: „Edelman Trust Barometer 2021“ rodo, kad verslu visuomenė pasitiki labiau nei valstybe, žiniasklaida ar net nevyriausybinėmis organizacijomis. Tam įtakos neišvengiamai turėjo ir tai, kad verslas sugebėjo labiau prisitaikyti prie pandemijos iššūkių bei pasirūpinti savo darbuotojais, klientais ir visuomene.

Visgi kartu tai dar labiau augina ir žmonių lūkesčius. „Kantar“ tyrimo duomenimis, 79 proc. žmonių mano, jog dabar svarbiausias darbdavių tikslas – pasirūpinti savo darbuotojais. Tad išvada paprasta: kuo daugiau dėmesio bus skiriama jų gerovei, tuo plačiau įmonės iniciatyvos rezonuos visuomenėje ir tuo patraukliau įmonė atrodys potencialiems kandidatams.

Darbdavio įvaizdžio atramos taškai

Kalbant apie komunikacijos kaip įrankio poreikį kovoje dėl darbuotojų, klaidinga manyti, kad patrauklaus darbdavio įvaizdžiui kurti pakanka reklamos kampanijos ir darbo skelbimo. Tiesą sakant, tai – tik paviršius. Iš tiesų organizacijos įvaizdis remiasi šešiais ramsčiais ir pastovumu.

Žinomumas. Dėl informacijos asimetrijos atrodo, kad jūsų įmonę žino visi potencialūs kandidatai, bet taip nėra. Juos veikia aureolės efektas, kai žinomos įmonės laikomos geresnėmis darbdavėmis. Norėdama likti aktualia ir išvengti gandų, organizacija turi nuolat aktyviai komunikuoti savo išskirtinumą.

Unikalumas. Kandidatams didelį įspūdį daro išskirtinumas, tad nei jei konkuruojate dėl panašių kompetencijų, patys turite atrodyti unikalūs. Unikalumą rasite tarp kietųjų veiksnių, bet į konkurencinį pranašumą jį išversti padės minkštieji. Svarbu, kad apibrėžtais išskirtinumais tikėtų esama bendruomenė, todėl geriausia į unikalumo paieškas įtraukti ne tik vadovus, bet ir eilinius darbuotojus.

Pulso jautimas. Net jei atrodo, kad galite su darbuotojais tiesiogiai pasikalbėti, remkitės skaičiais. Anoniminėse apklausose darbuotojai atviresni, o situacijos vertinimas – sistemiškesnis. Kasmetinius pokalbius pakeiskite dažnesniais, mažiau įsitraukimo reikalaujančiais ir labiau esamą padėtį apibendrinančiais reguliariais tyrimais.

Komunikacija. Čia veikia tie patys dėsniai kaip ir prekių ar paslaugų komunikacijoje. Pasirinkite kanalus, kuriuos naudoja jūsų auditorija, ir nepamirškite stebėti konkurentų. Nors svarbiausią informaciją „neša“ tekstas, vaizdas gal net reikšmingesnis, todėl nebijokite parodyti nuotraukų iš įmonės vidaus gyvenimo.

Vidaus ir išorės suderinamumas. „Juodosios dėžės“ tampa „permatomo stiklo kubais“ – dėl socialinių tinklų ir informacijos srauto darbuotojai aktyviai komunikuoja apie įmonę, kolegas ir procesus, todėl visa „virtuvė“ matoma potencialiems kandidatams. Darbuotojams svarbiausios įmonės savybės yra bendražmogiškos – sąžiningumas, atvirumas ir vadovų elgesys su pavaldiniais. Dažnai tai kyla iš teisingos vidinės komunikacijos.

Vertybės, prasmė, lyderystė.
Nuo Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo praėjo jau trys dešimtmečiai, verslai sustiprėjo, o darbo užmokestis išaugo tiek, kad vis daugiau darbuotojų tampa aktualesni minkštieji veiksniai. Tad Lietuvos įmonių vadovai nebegali ignoruoti klausimų, susijusių su organizacijos vertybėmis ir prasme, arba jiems teks susitaikyti su tuo, kad darbuotojai išeis, ir pirmiausia išeis geriausieji, nes jie turi daugiausia galimybių darbo rinkoje.

Ir nors dabar žinote svarbiausias minkštųjų veiksnių kolonas, į kurias remiasi darbdavio įvaizdis, dar svarbiau suprasti esminį momentą: kad minkštieji veiksniai veiktų, būtina sutvarkyti „kietąją“ dalį – užtikrinti konkurencingą atlyginimą ir garantuoti tinkamas darbo sąlygas. Tačiau jomis, kaip jau tikriausiai supratote, idealios darbovietės įvaizdžio kūrimas tik prasideda.

M360
INK AGENCY