Lyderystės ir vadovų vienišumo temos bus plačiai aptariamos vasario 2-3 d. vyksiančiame emocinės gerovės forume „Pauzė“. Pasak renginio organizatorius Almanto Dulkio, mėginimą pagelbėti lyderiams ir jų komandoms diktuoja pastarųjų metų pasaulio mokslininkų raginimai susirūpinti prastėjančia darbuotojų psichikos sveikata, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Praeitų metų pradžioje „Forbes“ skelbė organizacijos „Development Dimensions International“ daugelyje pasaulio šalių atliktą tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 15 tūkstančių verslo lyderių. Rezultatai pandemijos akivaizdoje – neraminantys: beveik 60 % apklaustųjų teigė darbo dienos pabaigoje besijaučiantys pervargę ir išsunkti, o tai vienas svarbių psichologinio perdegimo požymių. Perdegimas turi įtakos ne tik darbo kokybei – kūrybiškumui, veržlumui, efektyvumui, tačiau ir lyderio lojalumui savo įmonei. Pasak tyrimo autorių, 44 proc. šių lyderių svarstė keisti darbą ir ieškoti palankesnių darbo sąlygų, o net 26 proc. jų tikėjosi tą padaryti per ateinančius metus.

Vėlesni tyrimai, taip pat ir Pasaulio sveikatos organizacijos skelbti duomenys, rodė toliau prastėjančią darbuotojų ir vadovų psichikos sveikatos būklę. PSO teigimu, net 264 milijonai žmonių visame pasaulyje kenčia nuo depresijos ir tai yra vienas pagrindinių darbo aplinkoje patiriamų negalavimų. Todėl savo darbuotojų psichikos sveikata besirūpinančios įmonės turi galimybę ženkliai padidinti ir savo veiklos produktyvumą. Pavyzdžiui, PSO skaičiavimais, kiekvienas psichikos sutrikimų gydymui investuotas JAV doleris sukuria net 4 JAV dolerių grąža padidėjus produktyvumui.

A. Dulkys sako, kad nors paskutinius trejus metus nemažai kalbėta apie darbuotojų patiriamus sunkumus, gerokai mažiau dėmesio sulaukė vadovams tenkantys iššūkiai. „Tiek patirtis dirbant su vadovaujančios grandies specialistais, tiek ir pastarojo meto moksliniai tyrimai akivaizdžiai rodo, jog įvairių grandžių – komandų, departamentų, mažesnių ar didesnių įmonių – vadovai patiria didžiulius sunkumus mėgindami suvaldyti darbo krūvius ir tuo pat metu padėti savo darbuotojams. Vadovams vis sunkiau atrasti laiko sau, atsitraukti bent trumpai pauzei ir persikrauti“, – pastebi forumo organizatorius.

Jo teigimu, kiekviena didelė krizė lyderiui gali reikšti ir naujas galimybes, tačiau būtina stiprinti savo psichologinį atsparumą ir užkirsti kelią fiziniam bei emociniam išsekimui, kuris pasireiškia nusivylimu, atsiribojimu, kūrybiškumo ir komandiškumo stoka. Tad ką jau šiandien kiekvienas lyderis gali padaryti dėl savo, o tuo pačiu ir dėl komandos, emocinės gerovės?

Lyderių vienišumo problemą galima spręsti atviriau kalbantis su komanda ar aukštesnės grandies vadovais, akcininkais, o jų nesant gali padėti mentorių ar psichologų pagalba. Tačiau geriausia perdegimo prevencija – empatiška lyderystė: „Lyderiui empatijos reikia ne tik komandos, bet ir savo paties atžvilgiu. Kiekvienas vadovas turi surasti būdą bent trumpam visiškai atsitraukti nuo darbo. Trumpesnės darbo valandos, papildoma laisva diena, o gal tiesiog trumpos pertraukos dienos metu gali atnaujinti ir sustiprinti motyvaciją, padidinti produktyvumą, įsitraukimą ir kūrybiškumą. Lygiai taip ir forumas „Pauzė“ yra kvietimas atrasti laiko sau, pasisemti naujų žinių, įsikvėpti jėgų ir naujo požiūrio į savo darbą, sveikatą ir laimę“, – vardina Almantas Dulkys.

Apie visą tai – vasario 2-3 d. internetu vyksiančiame emocinės gerovės forume „Pauzė“, kurio temas ir pranešėjus galima rasti adresu: pauze.lt.