Nežinia, ar tą žurnalą administracija paliko iš Lenkijos vykstančių vilkikų vairuotojų pramogai, ar koks lenkų vairuotojas jį paprasčiausiai pamiršo, o įstaigos darbuotojai to nepastebėjo, bet rezultatas buvo įspūdingas. Kol valgėme, stebėjau, kaip tėvai vedasi vaikus į žaidimų kampelį ir tuojau pat apsisuka. O kas norėtų, kad jo vaikas pamatytų ką nors visiškai nederamo?

Šį epizodą prisiminiau sausio 7 d., kai technologijų konglomerato „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas paskelbė, kad „Meta“ stabdo faktų tikrinimo procesą. Kol kas – tik JAV. Ir kad šitai daroma žodžio laisvės propagavimo tikslais. Socialiniame tinkle „X“ jį tuojau pat pasveikino Brendanas Carras, JAV prezidento Donaldo Trumpo paskirtas vadovauti Federalinei komunikacijos komisijai. Kaip kažkada rašė „Politico“, B. Carras pažadėjo sunaikinti pasaulinį cenzūros kartelį, palaikomą didžiųjų IT bendrovių.

Janis Grivins

„Juk esminė socialinių tinklų paskirtis – leisti žmonėms viešinti tai, ką nori“, – pareiškė M. Zuckerbergas, tą pačią dieną sudalyvavęs Joe Rogano šou.

Tai reiškia, kad platformose „Facebook“, „Instagram“ ir „Threads“ (kol kas tik JAV), lygiai kaip pastaruosius porą metų platformoje „X“, nuo šiol bus galima laisviau dalytis nepatvirtintais, melagingais, klaidinančiais ir įžeidžiančiais pranešimais. Kadangi būtent tokie įrašai sukelia audringiausią reakciją, nekyla abejonių, kad platformų algoritmai inicijuos jų sklaidą, taip didindami auditorijos aktyvumą.

Neketinu vertinti M. Zuckerbergo žingsnio – neimsiu svarstyti, geras jis, ar blogas, ar apskritai neturintis jokios reikšmės žodžio laisvės įtvirtinimui. Vis dėlto įdomu, kaip šis sprendimas paveiks „Meta“, kaip verslo bendrovės, sėkmę, kurią iš esmės lemia reklama.

Tiek pasaulinė, tiek mano asmeninė patirtis rodo, kad didieji reklamos užsakovai vengia platformų, kuriose jų prekių ženklų reputacijai galėtų pakenkti provokuojantis, nenuspėjamas turinys. Lygiai kaip ir tėvai pirmiau minėtoje kavinėje nenori, kad jų vaikus veiktų jiems žalinga informacija. Sauskelnės nėra reklamuojamos šalia raginimų uždrausti abortus. Viena iš pagrindinių „Coca Cola“ vertybių yra įvairovė, todėl šio prekės ženklo reklama nedera su neapykantos kalba. Priešingai, „Coca Cola“ komunikacija visada orientuota į įtraukimą.

Reklamuotojų požiūrį puikiai iliustruoja „X“ platformos pajamų dinamika. „Campaign“ duomenimis, 2022 metais „Twitter“ pajamos iš reklamos sudarė apie 4,5 mlrd. dolerių. Po to, kai socialinį tinklą įsigijo Elonas Muskas ir pervadino jį „X“, be to, sustabdė faktų tikrinimo funkciją ir turinio moderavimo procesą, pajamos iš reklamos sumažėjo perpus: 2023 metais jos siekė 2,2 mlrd. dolerių. 2024 metais ši tendencija tęsėsi. Priežastis – masiškai besitraukiantys didžiausi pasaulinio reklamuotojai, kuriems rūpi jų prekių ženklų reputacija, ir jų migravimas į platformas, kuriose teikiamas patikimesnis turinys.

Galimas dalykas, kad pajamos iš reklamos „Meta“ ne tokios svarbios, kaip „X“. Jungtinių Valstijų rinkoje, pavyzdžiui, „Meta“ kartu su „Google“ ir „Amazon“ faktiškai sudaro oligopoliją ir kontroliuoja du trečdalius reklamos rinkos, rodo „Marketing Charts“ duomenys. Kitaip tariant, reklamuotojams bus sunkiau (tiksliau – brangiau) pakeisti „Meta“ kitais skaitmeniniais kanalais.

Stambieji reklamuotojai savo prekės ženklų reputacija rūpinasi taip pat atsidavusiai, kaip tėvai savo mažais vaikais. Ir, lygiai kaip ir tėvai, jie savo prekės ženklams gali rasti kitą vietą, taip išvengdami rizikos ir apsaugodami nuo netinkamo turinio įtakos. Reklamos biudžetai gali atitekti kokybiškesniems vietos arba užsienio medijų kanalams, arba, lygiai taip pat sėkmingai – globaliems žaidėjams, dirbantiems atsakingai. Kaip ir ten kaip bebūtų, skaitmeninės reklamos rinkos laukia labai įdomus etapas.

O grįžtant prie pakelės kavinės netoli Aizkrauklės – žinoma, kad savo vaikų tame žaidimų kampe aš nepalikau. Tai buvo mūsų pirmas ir paskutinis apsilankymas.

Komentaras skelbtas čia.