Vilniuje vykstančioje elektroninės komercijos konferencijoje „E-komercija ‘18“ verslo ir internetinės rinkodaros atstovai pristatė savo sėkmės istorijas ir visiems, besidomintiems šia sritimi, dalijo naudingus patarimus. Konferencijoje pranešimą skaitęs „DPD group“ rinkodaros analitikas Matthieu Brejoux aptarė 22-ose Europos šalyse atliktą elektroninės komercijos apklausą, buvo dalintasi patarimais apie tai, kas svarbiausia kuriant elektroninį verslą bei sėkmės istorijų įžvalgomis.

„DPD group“ rinkodaros analitikas Matthieu Brejoux pristatymo metu pasidalijo įžvalgomis, kaip užkietėję pirkėjai ir tūkstantmečio karta (angl. Millenials) formuoja rinką, kalbėjo apie tarpvalstybinius elektroninius pirkimus, apie nevienalytę Europos rinką ir viso to poveikį elektroninei komercijai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Daugiausiai prekių įvairiose kategorijose įsigyja jauni, 18-34 m., technologijomis įgudę naudotis žmonės – vadinamoji tūkstantmečio karta. Tokie žmonės sudaro žymią aktyviausių pirkėjų dalį, kuri atlieka net 86 proc. visų pirkimų el. parduotuvėse“, – pastebi M. Brejoux.

Pranešėjas pastebėjo, kad tai, ar į el. parduotuvę sugrįš joje jau kartą pirkęs klientas, daugiausiai lemia gera kliento patirtis pirmojo apsipirkimo metu, išmaniesiems įrenginiams pritaikyta el. parduotuvė, galimybė viską įsigyti vieno mygtuko paspaudimu, geri atsiliepimai apie pardavėją socialiniuose tinkluose ir platus prekės pristatymo būdų pasirinkimas.

Kokie pristatymo būdai populiariausi Europos šalyse? Iki šiol net 81 proc. perkančiųjų renkasi pirkinių pristatymą į namus. Nors šis būdas populiariausias, pastebima tendencija, kad vis dažniau renkamasi ir kitas aalternatyvas. Tai itin pastebima Baltijos šalyse – į jas keliaujančios prekės dažnai paliekamos pašto skyriuose. Populiariausias būdas pristatyti siuntas Estijoje – siuntų terminalai.

Anglų kalba – sukčių kalba?

Konferencijoje pranešimą skaitęs kontaktiniais lęšiais Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje prekiaujančios įmonės „9 Line“ generalinis direktorius Audrius Lučiūnas taip pat pastebėjo, kad estai itin mėgsta siųstis prekes į siuntų terminalus.

„Estijoje daugiau nei 90 proc. siuntų pristatoma į paštomatus. Nors Estijoje jie buvo populiarūs jau 2010 metais, Lietuvoje išpopuliarėjo pastaraisiais metais. Lenkijoje paštomatai irgi labai populiarūs“, – sako A. Lučiūnas.

Audrius Lučiūnas
Audrius Lučiūnas
© Organizatorių nuotr.

Pranešėjas taip pat pastebėjo, kad norintiems sėkmingai veikti užsienio rinkoje svarbu gebėti susikalbėti tos šalies kalba. Taip ne tik paprasčiau susitarti su vietos verslo partneriais, logistikos atstovais, bet ir galima įgyti daugiau pasitikėjimo pirkėjų akyse.

Anglų kalba paprastai kalba eksportuojančios įmonės ir sukčiai“, – kodėl anglų kalbos mokėjimas šiais laikais negarantuoja sėkmės, aiškina „9 Line“ atstovas. Jis taip pat patarė el. parduotuvės puslapyje skirtingomis kalbomis esančią informaciją visuomet atnaujinti vienu metu – taip bus išvengta papildomų nesusipratimų.

Estetika ir automatizavimas

Elektroninės komercijos projektų kūrimu ir vystymu užsiimančios įmonės „Evispa“ vadovas Vitalijus Dubietis konferencijos metu dalijo patarimus norintiems pradėti el. prekybą ir akcentavo, kad elektroninės parduotuvės sėkmė gali priklausyti ir nuo estetinio vaizdo. V. Dubiečio teigimu, svetainių kūrėjams nederėtų pamiršti, kad nemaža dalis klientų, rinkdamiesi iš kelių el. parduotuvių variantų, pirmenybę suteiks tai, kurioje malonu leisti laiką, kuri yra estetiška, o akys neraibsta nuo gremėzdiškų reklaminių skydelių.

„Dažnai tenka matyti, kaip klientai sutaupo 20 eurų ir naudoja paruoštą banerio šabloną, sumeta į jį kelis paveiksliukus, negražų juodą tekstą. Nepagailėkite 20 eurų, nes tas baisus baneris atbaidys 20 pirkėjų – prarasite daug daugiau, nei sutaupysite“, – tikina pranešėjas.

Jo teigimu, kitas būtinas žingsnis, kurį neretai pražiopso el. parduotuvių kūrėjai – automatizavimas. V. Dubietis pataria automatizuoti visus įmanomus procesus, kurie galėtų palengvinti kliento apsipirkimą ir šį procesą paversti greitu ir sklandžiu. Pavyzdžiui, internetu įsigyjant prekę, neretai prašoma ranka įvesti pašto kodą – daugelis pirkėjų šio kodo nemoka mintinai, todėl gaišta laiką jo ieškodami internete, o kai kurie šį veiksmą nusprendžia atlikti vėliau ir iš viso pamiršta planuotą pirkimą. Pasak V. Dubiečio, kad taip nenutiktų, el. parduotuvėse turėtų būti įdiegta sistema, kuri pašto kodą įveda automatiškai pagal kliento įrašytą adresą. Apsipirkimo procesus klientams taip pat palengvina galimybė įsigyti pirkinį be privalomos registracijos ar registracija „Facebook“, „Gmail“ paskyromis.

M360