Naujienų reportažuose apie įvairiuose pasaulio kampeliuose vykstančius karinius konfliktus dažniausiai galime išvysti grėsmingus artilerijos pabūklus, automatais ginkluotus karius, tankus, naikintuvus ar kitą karinę techniką. Vis dėlto vienas pagrindinių ginklų kare paprastai lieka nepastebimas. Tai informacija, kuri neretai gali būti galingesnė už šimtus bombų ir padėti priešą įveikti greičiau ir efektyviau nei moderniausia kovinė technika. Karinėse operacijose Afganistane ir Irake dalyvavęs karininkas, atsargos majoras Darius Antanaitis sutiko papasakoti, kaip informacija tampa ginklu ir kodėl jis į mus nutaikytas net ir taikos metu.

Įtikinti, paveikti, suklaidinti...

Anot D. Antanaičio, informacinės ir psichologinės operacijos kare vykdomos nuo seniausių laikų, tačiau šiuolaikinės technologijos jas leidžia išnaudoti dar plačiau ir efektyviau. Šios operacijos apima įvairius informacinio karo frontus – nuo priešo klaidinimo ir dezinformacijos iki aktyvios propagandos, įvairių provokacijų ir manipuliacijų viešąja nuomone bei tam tikromis visuomenės grupėmis.

„Informacinės ir psichologinės operacijos yra neatsiejama karo ir įvairių konfliktų dalis. Tam resursus skiria visos kariuomenės ir karinės organizacijos. Dar priešistoriniais laikais karo vadai ieškojo būdų, kaip užsitikrinti užkariaujamų teritorijų gyventojų paramą ir paklusnumą, kaip suklaidinti ir apgauti priešą. Turbūt viena garsiausių psichologinių operacijų istorijoje yra Trojos arklio klasta, kuri, pasak legendos, graikams padėjo užimti Trojos miestą. Taigi klaidinimo taktikų, psichologinio ir informacinio karo tradicijos yra tokios pat senos kaip ir patys kariniai konfliktai“, – pasakoja D. Antanaitis.

Padeda savo pusėn palenkti civilius

Anot jo, moderniame kare vienas pagrindinių psichologinių operacijų uždavinių yra užsitikrinti konflikto teritorijoje gyvenančių civilių paramą ar prielankumą. Pavyzdžiui, karinėse misijose Afganistane ir Irake koalicijos pajėgoms tai buvo vienas pagrindinių iššūkių. Dėl to šiandien karinius veiksmus visada lydi informacinės kampanijos.

Darius Antanaitis
Darius Antanaitis
© DELFI

„Kariauti daug sudėtingiau, jei vietos gyventojai nusiteikę priešiškai, nebendradarbiauja ar, kaip kartais nutinka tarptautinėse misijose, karinius dalinius pasitinka akmenimis. Dažnu atveju laimėti karo apskritai neįmanoma nepavergus žmonių širdžių ir minčių. Galima užimti tam tikrą teritoriją, kuriam laikui užgniaužti pasipriešinimą, bet kol gyventojai karius laikys okupantais, tol rusens ir išsivadavimo siekiai. Tai viena iš priežasčių, kodėl mūsų šalis šiandien yra nepriklausoma – okupantams niekuomet nepavyko pavergti mūsų žmonių širdžių“, – įsitikinęs D. Antanaitis.

Nuo skrajučių iki žalių žmogeliukų

Anot D. Antanaičio, šiandien karuose specialūs psichologinių operacijų daliniai, siekdami paveikti gyventojų psichologiją, nusiteikimą ir požiūrį, pasitelkia įvairiausias priemones. Tai gali būti tiek konvenciniai veiksmai, pavyzdžiui, informacinių ir propagandinių skrajučių platinimas iš oro, tiek itin gerai koordinuotos dezinformacijos kampanijos visais įmanomais komunikacijos kanalais, klaidingos informacijos nutekinimas ar gandų skleidimas, surežisuotų protestų organizavimas ir „liaudies gynėjų“ mobilizavimas. Psichologinių operacijų karių užduotis – ir stebėti priešo informacinį aktyvumą, laiku pastebėti tam tikras priešiškų jėgų pastangas šioje srityje ir imtis tinkamų atsakomųjų veiksmų.

„Kita svarbi psichologinių operacijų funkcija – suteikti savoms pajėgoms taktinį pranašumą ar padėti apsisaugoti nuo priešo atakų. Pavyzdžiui, Afganistane turėjome atvejį, kai norėdami suklaidinti priešą vieno kaimelio gyventojams pranešėme apie pro gyvenvietę neva pravažiuosiantį koalicijos pajėgų konvojų. Gyventojams buvo pasakyta, kur jie turėtų kreiptis, jei karinė technika apgadintų jų turtą. Per kelias valandas apylinkėse išplito gandai apie didžiulį sąjungininkų pajėgų judėjimą. Nors tai ir nebuvo tiesa, pasklidusi informacija mums buvo naudinga dėl taktinių sumetimų. Gandų kontrolė yra svarbi psichologinių ir informacinių operacijų dalis“, – pasakoja D. Antanaitis.

Lietuvos gyventojai – taikiklyje

Karininko teigimu, manipuliuoti priešo lūkesčiais, priversti jį mąstyti, kaip paranku savoms pajėgoms, yra itin svarbi bet kurio karo dalis, o informacija čia tampa pagrindiniu įrankiu. Vis dėlto psichologinės ir informacinės operacijos lydi ne tik aktyvius karinius veiksmus, bet yra vykdomos ir taikos metu. Anot D. Antanaičio, daugeliu atvejų pačios veiksmingiausios yra būtent ilgalaikės propagandos kampanijos, kuriomis siekiama nuosekliai formuoti visuomenės nuomonę ar kurti tam tikrą emocinį foną valstybėje, išnaudoti kylančias politines ar socialines įtampas. Lietuva nuolat patiria tokius priešiškų valstybių veiksmus.

„Be abejo, daugiausia šiandien kalbama apie Rusijos propagandą ir dezinformaciją, skleidžiamą žiniasklaidos priemonėmis ar socialiniuose tinkluose, tačiau prieš mus nukreiptų psichologinių operacijų pavyzdžių yra daugiau ir įvairesnių. Vienas naujesnių – Baltarusijos manevrai, sąmoningi Lietuvos oro erdvės pažeidimai siekiant sukelti tam tikrą reakciją, galbūt įbauginti gyventojus. Tokių pastangų tikrai daug, todėl svarbu ne tik kariuomenei ir kitoms atsakingoms institucijoms, bet ir visai visuomenei ugdytis atsparumą, gebėti pastebėti informacines atakas ar provokacijas ir joms nepasiduoti“, – sako D. Antanaitis.

Būtina stiprinti informacinį imunitetą

Anot jo, svarbiausia mokėti atsirinkti informaciją, tikrinti jos šaltinius, neužkibti už melagingų naujienų, stiprinti savo kritinio mąstymo įgūdžius ir būti atidiems bei pilietiškiems. Nors tai ne visada lengva, žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose pateikiamą informaciją, karininko teigimu, reikėtų vertinti remiantis ne emocijomis, o šaltu protu, stengtis atsižvelgti į kontekstą ir galimus tam tikros informacijos skleidimo motyvus. Be to, ir patiems reikėtų neplatinti nepatikrintos ir nepatikimos informacijos.

„Nors gali būti itin pavojingos, savaime psichologinės ir informacinės operacijos nėra nei blogas, nei geras reiškinys. Tai tiesiog vienas iš kovos būdų. Karyboje tokios operacijos skirstomos į juodąsias, pilkąsias ir baltąsias, tačiau tai susiję ne tiek su etiniais aspektais, kiek su informacijos šaltiniais ir jų kilme. Kai informacija skelbiama oficialių šaltinių – tai vadinama baltosiomis psichologinėmis operacijomis. Atitinkamai pilkosiomis psichologinėmis operacijomis laikomi veiksmai, kai informacijos skleidėjas yra tik numanomas, o juodosiomis – kai visai nežinomas. Visais atvejais apsiginti padeda pasiruošimas ir visuomenės atsparumas tokiems veiksmams“, – sako D. Antanaitis.

Karines taktikas pasitelkia ir verslas

Karininko teigimu, informacinių ir psichologinių operacijų apraiškų apstu ne tik kare ar konfliktuose, bet ir kasdienybėje. Pavyzdžiui, verslas taip pat neretai remiasi taktikomis, kuriomis siekiama paveikti vartotojų nuomonę ar emocijas, suklaidinti konkurentus, priversti juos užmigti ant laurų ar priimti skubotus sprendimus.

„Verslas tam tikra prasme taip pat yra kova – dėl rinkos dalies, vartotojų ar finansavimo. Šioje kovoje galima turėti sąjungininkų ir konkurentų. Viešoji erdvė yra svarbus šios kovos laukas, o informacija – ginklas. Be abejo, dezinformacija ar sąmoningai skleidžiama klaidinanti informacija verslo praktikose nėra priimtina ir yra draudžiama įstatymų, todėl tikrai ne visos priemonės šioje srityje pateisinamos. Verslo etika ir socialinė atsakomybė – labai svarbios, bet, mano manymu, gebėjimas protingai ir tikslingai pasitelkti informacinius ir komunikacinius veiksmus sėkmingam verslui tiesiog būtinas“, – sako D. Antanaitis.

M360
INK AGENCY