„Pirmosiomis karantino savaitėmis analizuodami informacijos srautą Lietuvoje, galime išskirti dvi ryškias tendencijas, atskleidžiančias dezinformacijos tikslus. Pirmiausia, buvo kryptingai siekiama mažinti visuomenės pasitikėjimą autoritetais – sveikatos apsaugos sistema, akademikais, gydytojais ir mokslu iš esmės. Antras siekis – pakirsti žmonių pasitikėjimą demokratinėmis, taikią pasaulio tvarką palaikančiomis institucijomis – NATO ir Europos Sąjunga“, – apibendrina „Demaskuok.lt“ analitikas.
Kovo 16-29 dienomis „Demaskuok.lt“ fiksavo 135 propagandos ir dezinformacijos atvejus Lietuvos ir Rusijos interneto portaluose bei „Facebook“. Klaidinanti informacija labiausiai plinta pastarajame – beveik 7-ios iš 10-ies pasirodančių melagienų aptinkamos būtent šiame socialiniame tinkle.
Pagrindiniai tokių žinučių šaltiniai yra koronaviruso aptarimui itin greitai susibūrusios grupės, iš kurių dvi didžiausios – „Coronavirus COVID19“ ir „⚠ Koronavirusas ⚠ (COVID-19)“ išsiskiria ypatinga klaidinančios informacijos gausa. Taip pat buvo analizuota, ką tyrimo laikotarpiu rašo Rusijos ir Lietuvos interneto puslapiai – nustatyta apie pusšimtis informacijos iškraipymo atvejų, iš kurių didžiausia dalis fiksuota tinklapiuose „RuBaltic“, „SputnikNews“ ir „BukimeVieningi“.
Pasak A. Kazlausko, didžiausia problema yra ta, kad dezinformacinėse žinutėse įprastai yra dalis tiesos, o tai jas paverčia labiau įtikinamomis. „Deja, daugeliui klaidinančių naratyvų gyvybės įpūtė neadekvati ir vietinių, ir tarptautinių oficialių valdžios institucijų reakcija į naujojo koronaviruso plitimo potencialą ir su tuo susijusią žmonių baimę mirti“, – atkreipia dėmesį „Demaskuok.lt“ analitikas.
„Todėl ieškant krizės priežasčių ir kaltųjų, dabar yra itin svarbu negriauti visuomenės pasitikėjimo svarbiausiais ligšiolinę gyvenimo tvarką užtikrinusiais dalykais – pagarba žmogaus teisėms, demokratijai ir mokslo pasiekimams.“
Socialiniuose tinkluose ir tinklalapiuose buvo plėtojamos skirtingos temos ir naratyvai. „Facebook“ daugiausiai įsitraukimo ir sklaidos – daugiau nei 492 tūkst. galimos auditorijos, sulaukė pasakojimai apie pasaulyje įsivyravusią paniką: karantiną, blogiausius užsienio pavyzdžius ar prekių trūkumą. Kitos plačiausiai paskleistos žinutės – „virusas buvo tikslingai sukurtas laboratorijose“ (daugiau nei 421 tūkst.) ir „egzistuoja būdai gydyti COVID-19“ (beveik 382 tūkst. potencialios auditorijos).
„Demaskuok.lt“ analitikai atkreipia dėmesį, kad ne visose koronaviruso temai sukurtose „Facebook“ grupėse sklinda dezinformacija – daugiau nei 37 tūkst. sekėjų turinčioje „Koronavirusas – tikra info“ stebimu laikotarpiu klaidinančių naujienų nebuvo fiksuota.
Tuo tarpu Lietuvos ir Rusijos tinklalapiuose daugiausiai dėmesio buvo skiriama NATO ir Europos Sąjungos temoms, pristatant šias organizacijas, o kartu ir Lietuvą bei Baltijos šalis kaip nesusitvarkančias su situacija. „Lietuvai nepavyksta užkirsti kelio COVID-19 pandemijai“, „NATO nerūpi Lietuva“ – dažniausios dezinformacijos žinutės tinklalapiuose. Juose net pasirodė pavieniai straipsniai, kad už koronaviruso sklaidą Kryme yra atsakinga Lietuva arba svarstymai, kad Rusija būtų išgelbėjusi Baltijos šalis nuo COVID-19.
Periodiškai „Demaskuok.lt“ rengiamo koronaviruso dezinformacijos tyrimo metodologija įtraukia ne tik kiekybinius kriterijus (paminėjimų skaičius), bet ir kokybinius parametrus – žinutės naratyvą ir pasiekiamumą. Dirbtiniu intelektu paremtas įrankis per dieną analizuoja daugiau nei 30 tūkst. straipsnių, o netikras naujienas aptinka praėjus 2 minutėms nuo jų pasirodymo.
Apie „Demaskuok.lt“
„Demaskuok.lt“ – nacionalinė iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimi. „Demaskuok.lt“ iniciatyva sulaukė didžiausios pasaulyje paieškos sistemos „Google“ dėmesio ir finansavimo, o taip pat tokių žiniasklaidos gigantų kaip „The Financial Times“ ir „Deutsche Welle“ dėmesio.
Organizacija savo veiklą yra pristačiusi 17 valstybių, tarp jų – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Serbijoje ir kitose.