Tai parodė balandžio mėnesį rinkos tyrimų ir technologijų bendrovės „Synopticom“ atlikta miestų gyventojų, turinčių bent vieną socialinio tinklo paskyrą, apklausa. Jos metu 46 proc. žmonių nurodė, kad socialiniuose tinkluose karantino metu praleidžia daugiau laiko. Trečdalis gyventojų šiai medijai skiria iki 50 proc. daugiau laiko nei anksčiau, o kiek daugiau nei dešimtadalio respondentų naršymo socialiniuose tinkluose laikas išaugo daugiau nei 50 proc. Tuo metu 44 proc. gyventojų socialiniuose tinkluose praleidžiamo laiko kiekio karantinas nepaveikė.
„Socialiniai tinklai asocijuojasi su operatyvumu, informacijos sklaidos greičiu – vieną akimirką kuo nors pasidalinus „Facebook“, netrukus žinutė jau gali būti pasiekusi tūkstančius ar milijonus vartotojų. Todėl natūralu, kad įtemptoje situacijoje, kai nesame užtikrinti dėl rytdienos, „skroliname“ dažniau, tikėdamiesi rasti naujos reikšmingos informacijos“, – pranešime spaudai sako tyrimą inicijavusios išmanios komunikacijos agentūros „Idea prima“ partneris Linas Damanskis.
Tyrimas parodė, kad labiausiai karantino metu į socialinius tinklus pasinėrė Klaipėdos gyventojai – ketvirtadalis jų nurodė, kad socialiniuose tinkluose praleistas laikas išaugo daugiau nei 50 proc.
Socialinė medija nusileidžia naujienų portalams ir televizijai
Šiuo metu socialinės medijos vartotojus labiausiai domina informacija apie COVID-19 – net 46 proc. respondentų teigė pastarąją savaitę domėjęsi šia tema. Trečdalis žmonių sekė politikos naujienas ir pasaulio įvykius, šiek tiek mažiau domėjosi maisto gaminimu (22 proc.) bei socialinėmis aktualijomis (21 proc.).
Kita vertus, socialinė medija, toli gražu, nėra svarbiausias naujienų apie koronavirusą šaltinis. Norėdami sužinoti aktualijų šia tema, 39 proc. rinkosi naujienų portalus, 30 proc. – televiziją. Socialiniams tinklams pirmenybę teikė vos mažiau nei penktadalis (17 proc.) žmonių.
Vyrai žinių apie pandemiją pirmiausiai ieškojo naujienų portaluose (47 proc.), o moterys pirmenybę teikė televizijai (35 proc.), interneto naujienų svetainės joms liko antroje vietoje (32 proc.).
„Laimi tos žiniasklaidos priemonės, kurios geba ne tik pateikti aiškią ir išsamią informaciją, bet ir padeda lengviau identifikuoti pirminės informacijos šaltinį bei pranešimo autorių. Tai pateisina auditorijos lūkesčius dėl žinios patikimumo – socialiniuose tinkluose dažnai susiduriama su melagienomis ir gandais, kuriuos geba atskirti vis daugiau vartotojų“, – dėsto „Idea prima“ komunikacijos ekspertas.
46 proc. apklausos dalyvių prisipažino nepasitikintys socialiniuose tinkluose skelbiama informacija apie koronavirusą. Tiesa, pasitikėjimą išreiškė irgi bemaž tokia pat dalis respondentų – 43 proc.
Pasigenda efektyvios institucijų komunikacijos
Septyniems iš dešimties gyventojų svarbu, kad šalies vadovai ir institucijos aktyviai skelbtų informaciją apie koronavirusą ir priimamus sprendimus socialiniuose tinkluose. Tiesa, tik pusė respondentų mano, kad šalies institucijos socialinėje medijoje šia tema komunikuoja efektyviai, priešingai galvoja trečdalis apklausos dalyvių.
Iš socialiniuose tinkluose skleidžiamos informacijos apie COVID-19 gyventojus labiausiai domina koronaviruso plitimo ir pandemijos suvaldymo situacija Lietuvoje (61 proc.), Lietuvos politikų sprendimai šioje situacijoje (59 proc.) ir mokslinės naujienos šia tema (58 proc.).
„Įdomu tai, kad visuomenė prioritetą teikia mokslu pagrįstoms naujienos kalbant apie koronavirusą, o ne tik politiniai sprendimai ir pandemijos valdymas. Be to, dėl saugaus elgesio ir sveikatos sudomino tik maždaug trečdalį žmonių, nors daugelis institucijų ir organizacijų būtent šioms temoms skyrė išskirtinį dėmesį pastaruoju metu komunikuodamos socialiniuose tinkluose“, – sako L. Damanskis. Pusei apklaustųjų aktuali informacija apie pandemijos suvaldymą pasaulyje, daugiau kaip trečdaliui – kitų šalių situacija kovojant su koronavirusu ir pasaulio politikų sprendimai.
Rinkos tyrimų ir technologijų bendrovė „Synopticom“ Lietuvos gyventojų, turinčių bent vieną socialinio tinklo paskyrą, apklausą atliko 2020 m. balandžio mėnesį. Apklausoje dalyvavo 623 žmonės, kurių amžius – 18–60+ metų.