Karantino laikotarpis iš esmės sujaukė daugelio įprastinę rutiną: tai atsispindi ir kasdieniame gyvenime, tiek pirkimo įpročiuose, tiek vartojant žiniasklaidą.

Kasdieniai gyvenimo klausimai kol kas itin didelių sunkumų nekelia

Kalbant apie kasdieninio gyvenimo pokyčius, tyrimo dalyviai didelių problemų besibaigiant pirmai karantino savaitei nepatiria: panašu, kad absoliučiai daugumai pavyko susitvarkyti su dauguma pokyčių, pavyzdžiui, vaikų priežiūra nepatogumų sukėlė 9 proc. respondentų, visuomeninio transporto ribojimai – 7 proc.

Tiesa, vaikų priežiūros klausimas yra aktualesnis dirbantiems sveikatos apsaugos sistemoje, valstybės tarnyboje ir gamybos įmonėse, kurios nenutraukė darbo.

Kol kas yra kelios sritys, kurios palyginti su kitomis sukelia daugiau ar mažiau nepatogumų: apsirūpinimas maistu (24 proc.) ir kitomis prekėmis (27 proc.), taip pat pats apsipirkimo procesas (30 proc. ) ir sveikatos paslaugų ribojimai (27 proc.).

Nors sporto klubų ribojimai aktualūs palyginti nedidelei respondentų daliai, 55 proc. juos lankančių nepatogumų karantino ribojimai vis tik sukėlė.

E-paslaugų vartojimo pokyčiai

Kalbant apie paslaugų internetu vartojimą, ypatingai didelio jų augimo kol kas nėra. Didžioji respondentų dalis paslaugų arba nenaudoja iš vis (maisto produktų užsakymas / pirkimas, paruošto maisto pristatymas, sporto treniruotės), arba naudoja įprastai (banko paslaugos).

Maisto pristatymo į namus paslauga naudojasi net šiek tiek mažiau nei iki karantino paskelbimo - įtakos tam galimai turi tiek tai, kad žmonės daugiau praleidžia laiko namuose ir gaminasi maistą patys, tiek tai, kad dalis maitinimo įstaigų visai užsidarė).

Tačiau tikėtina, kad karantino situacijai užsitęsus, ypač jei viruso plitimas plistų, o karantino ribojimai būtų griežtinami, tokių paslaugų poreikis išaugs – ketinimą išbandyti yra išreiškę iki 15 proc. tyrimo dalyvių.

Media vartojimas intensyvus kaip niekad

Apklausos rezultatai rodo, kad labai smarkiai išaugo susidomėjimas naujienomis/ žinių laidomis: dažniau nei įprastai naujienomis domisi 66 proc. respondentų. Taip pat išaugęs socialinių tinklų naudojimas ir naršymas internete.

Karantinas taip pat turi įtakos tam, kad išaugo bendravimas su šeima (40 proc.), išaugo dėmesys draugams bei artimiesiems (42 proc. apklausos dalyvių dažniau susisiekia su jais telefonu ar internetu).


Karantino laikotarpiu itin suaktyvėjo media vartojimas: tą jaučia ir patys respondentai, tą rodo ir trečiųjų šalių duomenys. Iš apklausoje paminėtų media kanalų išsiskiria tik radijas, kurio tendencija priešinga: 14 proc. žmonių teigia, kad radijo klausosi rečiau, ir tik 12 proc. – dažniau.


Žiniasklaidos vartojimo pokyčiai susiję tiek su karantino ribojimais, dažnesniu buvimu namie, tiek su dideliu susidomėjimu COVID-19 situacija: TV, naujienų portalai ir socialiai tinklai yra trys pagrindiniai media kanalai, kuriuose yra sekamos koronaviruso naujienos.

Krizės valdymas

Kovo 19-23 dienomis atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, nors dauguma gyventoju iš esmės pritaria Vyriausybės veiksmams, Vyriausybės pastangas suvaldyti krizę iš esmės vertina kritiškai.

LR Vyriausybė gesina gaisrus, o ne strategiškai valdo krizę

Atlikta apklausa rodo, jog karantino įvedimą teigiamai vertina absoliuti dauguma respondentų (92 proc.). Be to, net 53 proc. respondentų sutinka su teiginiu, kad karantinas galėjo būti įvestas net ankščiau (nelaukiant pirmadienio).

Vienas svarbiausių kovos su viruso plitimu kontrolės mechanizmų - gyventojų testavimas – yra vertinamas kaip nepakankamas: net 87 proc. respondentų mano, kad testavimo apimtys turi būti didesnės, 90 proc.- kad testuojami turi būti visi atvykę iš užsienio šalių.

Apklausos dalyvių nuomonės dėl institucijų pastangų siekiant suvaldyti krizę išsiskyrė (yra ir vertinančių teigiamai, ir neigiamai).

Vertinant teigiamų ir neigiamų vertinimų skirtumą, respondentai valstybės vadovų pastangas vertina kukliau nei savo savivaldybių veiksmus - vidutiniškai teigiamai vertinančių savo savivaldybių veiksmus yra 29 p.p. daugiau nei neigiamai.

Tiesa, analizuojant vertinimus savivaldybių lygmenyje matyti, kad geriausiai vertinama Vilniaus miesto savivaldybės veikla (+45 p.p.). Prasčiausiai iš didžiųjų miestų vertinama Panevėžio miesto savivaldybės veikla (-7 p.p.) – tam greičiausiai turėjo įtakos viruso protrūkis Panevėžio ligoninėje.

Toliau rikiuojasi Vyriausybė (+12 p.p.), sveikatos ir apsaugos ministras A. Veryga (+11 p.p.) ir ministras pirmininkas S. Skvernelis (+9 p.p.). Prezidento G. Nausėdos veiksmai susilaukė po lygiai teigiamų ir neigiamų vertinimų, tad bendras vertinimo balansas yra 0.


Vyriausybė susilaukia kritikos dėl chaotiškos veiklos

Nors respondentai pastebi Vyriausybės veiksmus, jų turinys vis tik labiau vertinamas neigiamai nei teigiamai.

Pusė visų respondentų mano, kad Vyriausybė veikia per lėtai ir veikiau užsiima “gaisrų gesinimu” nei veikia strategiškai. Respondentai taip pat nurodo, kad Vyriausybei trūksta inovatyvumo, greitos reakcijos, pasiruošimo įvairiems scenarijams. Net 54 proc. mano, kad Vyriausybė netinkamai rūpinasi būtinųjų medicinos priemonių užtikrinimu.

Daug kritikos vyriausybei tenka dėl to, kad ši, respondentų nuomone, nepakankamai įsiklauso į medikų bendruomenės nuomonę dėl epidemijos valdymo: net 50 proc. respondentų mano, kad į medikų argumentus įsiklausoma nepakankamai ir tik 5 proc. – kad įsiklausoma pilnai.

Analogiškais aspektais vertinant savivaldybių indėlį į krizės valdymą, teigiamai savo savivaldybės veiklą vertina tik Vilniaus miesto savivaldybės gyventojai, iš dalies – Kauno, tačiau ir šios savivaldybės gyventojai mano, kad savivaldybė veikia per lėtai, neturi pasirengusi plano įvairiems scenarijams.

Kasdiena ir žiniasklaida:

„Mindshare Lietuva“ apklausoje dalyvavo 639 respondentai, 16–74 metų amžiaus, apklausa atlikta internetu kovo 19–23 dienomis.

Krizės valdymas:

„Mindshare Lietuva“ apklausoje dalyvavo 663 respondentai, 16–74 metų amžiaus, apklausa atlikta internetu kovo 19–23 dienomis.

M360