Nors palyginus radijo stočių klausomumo statistiką 2016-2017 m. pagal kai kuriuos parametrus galima matyti gana didelius pasikeitimus, ekspertai vertina, kad juos labiau lėmė ne vartotojų įpročių pokyčiai, o pasikeitusi skaičiavimo metodologija.

Laimėjo mažesnės radijo stotys

Palyginus tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ 2016 m. ir 2017 m. duomenis galima matyti, kad turimą auditorijos dalį (share) gana ženkliai išaugino „Radiocentras“, „Relax FM“, „Zip FM“, tuo tarpu LRT radijas fiksuoja didelį kritimą.

Vertinant pasiekiamumą (reach), daugelyje radijo stočių pastebėtas didžiulis šuolis: tas pats „Radiocentras“ jį padidino kone dvigubai, įspūdingus šuolius padarė „Relax FM“, „Zip FM“, „Power Hit Radio“, „Žinių radijas“, daugelis kitų mažesniųjų radijo stočių. Tas pats Lietuvos radijas, net su sumažėjusia auditorijos dalimi, pasiekiamumą nuo 2016 m. rudens iki 2017 m. rudens išaugino daugiau nei 3 proc.

Žiniasklaidos planavimo ekspertai sako, kad tokius pokyčius labiausiai lėmė pasikeitusi bendrovės „Kantar TNS“ tyrimų metodologija. „Palyginus 2016 m. rudenį ir 2017 m. rudenį galime matyti labai aiškią tendenciją, kas įvyko po to, kai pasikeitė tyrimų metodologija. Vienas esminis dalykas – gana stipriai paaugo visų radijo stočių pasiekiamumas. Akivaizdu, kad šitas pokytis atsirado konkrečiai dėl metodologijos: palyginus, kai žmogus atsakinėja, ką jis klausėsi vakar, su tuo, kai jis pildo dienoraštį vos ne už porą savaičių ir turi prisiminti ką kažkada klausė, natūralu, kad klausiant tik apie vakar dieną, žmogus tiksliau įvardina. Duomenys rodo, kad žmonės klauso įvairių radijo stočių, ne tik LRT ar „M-1“: labai stipriai išaugo „Radiocentras“ , taip pat labai reikšmingi pokyčiai įvyko su santykinai mažomis radijo stotimis, „Zip FM“ skaičiai staiga pasidarė dvigubi, „Žinių radijo“ – vos ne trigubi. Kitaip tariant, matome, kad žmonės nėra linkę prisiminti radijo stočių, kai jų klausi iš gana tolimos perspektyvos. Šitoje vietoje turbūt panaši paralelė galima ir su spauda: spėčiau, žmonėms gana sudėtinga prisiminti mažesnius leidinius, todėl visą laiką laimi didžiausi“, – svarstė žiniasklaidos planavimo agentūros „Inspired UM“ vadovas Vasaris Oržekauskas.

„Kitaip tariant, žmonės anksčiau pervertindavo, kad jie klausydavo kur kas daugiau LRT nei iš tikrųjų yra“, – pridūrė jis.

Pasak V. Oržekausko, skaičiuojant pagal naująją metodologiją, pastebimas ir didžiulis augimas vertinant radijo stočių klausymo laiką. „Matome, kad žmonės laiko prasme radijo klausosi kur kas ilgiau nei prieš tai. Tad aš sakyčiau, kad pirmiausia reikėtų kalbėti apie metodologijos skirtumus, o ne apie pokyčius radijo stoties viduje, ir palaukti 2018 m. bent poros periodų, kad galėtume lyginti ta pačia metodologija gautus duomenis ir tada kalbėti apie pokyčius, kas visgi vyksta su radijo stotimis“, – kalbėjo V. Oržekauskas.

Jam antrina ir kitos žiniasklaidos planavimo agentūros „BPN Lietuva“ vadovas, Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos pirmininkas Linas Šiautkulis: „Savaitinio pasiekiamumo lygio pasikeitimui įtaką padarė faktas, jog buvo pereita prie naujos radijo tyrimo metodologijos. Nuo 2017 metų dienoraščio tyrimo metodologiją pakeitė „Day after recall“ tyrimas. Dėl metodologijos skirtumų, savaitinio pasiekiamumo lyginti negalima. Nauja tyrimo metodologija geriau parodė, kiek laiko žmonės praleidžia klausydami radijo stotis. Pastebimas ženklus augimas. kai kurių stočių atveju –net daugiau nei vienos valandos prieaugis“.

„Spotify“ – ne konkurentas

Nors pasaulyje sparčiai populiarėja įvairios muzikos klausymosi internetu platformos kaip „Spotify“, „Deezer“ ir kitos, taip pat vadinami „podcastai“, Lietuvos radijo stotims jie bent kol kas rūpesčių nekelia.

„Kol kas reikšmingos įtakos jie neturi. Jei mes tikėtume pačiu „Spotify“, kurie savo turintys apie 80-90 tūkstančių registruotų vartotojų iš Lietuvos – toks yra maksimalus pasiekimas, nereiškiantis, kad jie visi kiekvieną dieną klausosi – tai palyginę šiuos skaičius su „M-1“ geriausiais laikais, kai jie dažnu atveju renka po 5 GRP, tai yra po 5 proc. auditorijos, tai jau yra daugiau nei „Spotify“ iš viso turi registruotų vartotojų. Kitaip tariant, tie skaičiai dar nėra reikšmingi. Sunku pasakyti, kokios bus tendencijos toliau: priklausys nuo mados, nuo mobiliųjų duomenų kainos ir panašių dalykų, kiek tokios platformos įsigalės“, – kalbėjo V. Oržekauskas.

L. Šiautkulis pastebi, kad kalbant apie kitas muzikos platformas, vartotojų kiekis auga, tačiau augimas nėra labai spartus. „Remiantis 2017 metų „Atlas“ apklausos duomenimis, tik 4,5% šalies gyventojų per paskutiniąsias 7 dienas naudojosi „Spotify“. Augimas lyginant su 2016 metais gana mažas – 0,7% auditorijos. Todėl teigti, kad tokios platformos, kaip „Spotify“ ar „Deezer“ atima didelę dalį radijo auditorijos, šiuo metu teigti būtų per daug drąsu“, – teigė jis.

V. Oržekauskas, remdamasis tarptautine patirtimi, pastebi dar vieną tendenciją. „Jei mes žiūrėtume į Didžiąją Britaniją, ten įvyko tai, kad radijo stotys labai sėkmingai persimetė iš imtuvų į online klausymąsi. Radijo stočių statistika nenukentėjo, jie pasiekė panašų skaičių žmonių ir panašų klausymo laiką, tik nemaža dalis klausomo laiko yra online. Ką jie padarė, tai sukūrė vieną mobiliąją programėlę ir vieną standartą visai rinkai, taigi per tą programėlę žmonės gali klausytis visų Didžiojoje Britanijoje esančių radijo stočių. Kitaip tariant, jie pirmiausia žmonėms užtikrino labai lengvą priėjimą prie media kanalų, ir, be jokios abejonės, visos radijo stotys, kurios ten dalyvavo, o dalyvavo didžioji dauguma, iš to tik išlošė“, – pasakojo jis.

Top 10 stočių pagal pasiektą auditoriją

Radijo pasiekiamumas pagal klausymo vietą

Radijo pasiekiamumas pagal klausytojų amžių

Radijo stočių pasiekiamumas (reach) 2016 rudenį-2017 rudenį

Radijo stočių auditorijos dalis (share) 2016 rudenį-2017 rudenį

Tyrimo periodai:

2016 ruduo: 2016 08 29 - 2016 11 27

2017 žiema-pavasaris: 2017 01 09 – 2017 06 04

2017 pavasaris-vasara: 2017 03 06 – 2017 09 03

2017 vasara-ruduo: 2017 06 05 – 2017 12 03


Radijo stotys pagal klausymosi laiką

Duomenys – tyrimų bendrovės „Kantar TNS“.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją