Prieš kelerius metus niekas negalvojo, kad tai yra rimta problema. Šiandien melagingos naujienos – tema, kuri neišvengiamai paliečiama visose su medijomis susijusiose konferencijose. Lisabonoje vykstančioje konferencijoje „Websummit“ jai taip pat skiriama daug dėmesio, tačiau sutariama tik dėl to, kad problema milžiniška, bet kaip ją spręsti – nežinia.

Priverstinis reguliavimas – neišvengiamas kelias?

Taip, melagingos naujienos buvo visada. Visgi, apie ką daug kalbama pastaruosius kelerius metus, socialiniai tinklai suteikė joms visiškai neregėtą galią. Kaip sakė Serbijos vyriausybės atstovė Ana Brnabic, kol tu dar tik galvoji, kaip pristatyti tikrą žinią – melagingos naujienos jau būna paplitusios po visą šalį ar už jos ribų, o tau tenka galvoti, kaip tam užkirsti kelią.

„Dar Vinstonas Čerčilis sakė, kad melas būna apkeliavęs pusę pasaulio, kai tiesa dar tik ruošiasi prabilti. Tačiau V. Čerčilio laikais nebuvo platformų, kuriomis naudotųsi du milijardai pasaulio gyventojų“, - pastebėjo A. Brnabic.

Pasak Serbijos vyriausybės atstovės, net ir jų biure informacijos tikrinimui tenka skirti kur kas daugiau dėmesio: kelis kartus patikrinama, iš kokių šaltinių atkeliavo informacija, apgalvojamas kiekvienas žodis, prieš kažką paskelbiant viešai.

„The Garden Media Group“ atstovas Davidas Pemselis teigė, kad informacijos sklaidos patikėjimas algoritmams kelia grėsmę demokratijai, o žmonės, dirbantys technologijų srityje, turėtų prisiimti atsakomybę ir rasti balansą, kaip neleisti sklisti melui, bet ir neužkirsti kelio žodžio laisvei. Nes jei greitu laiku melagingų naujienų problema nebus išspręsta, jis spėja, neišvengiamai prieisime prie priverstinio informacijos reguliavimo.

A. Brnabic nuomone, nors melagingos naujienos ir kelia didžiules problemas, visgi, priverstinis reguliavimas nebūtų teisinga išeitis. „Manau, kad per didelis reguliavimas veda prie uždaresnių visuomenių, o tai yra negerai demokratijai. Aš verčiau strategiškai investuočiau į edukaciją, nes mums reikia grįžti prie to, kad vaikai ir jaunimas turi būti mokomi mąstyti kritiškai, kelti klausimus, kvestionuoti visus autoritetus. Priešingu atveju matysime, kad jauni žmonės nusivilia, jie nebenori įsitraukti į politiką, nebenori pakeisti pasaulio, ir tai bus didžiausias mums kylantis pavojus“, – kalbėjo ji.

Nesitikėkite per daug iš socialinių tinklų

Ne vienas pranešėjas, kalbėdamas apie melagingas naujienas, pabrėžė, kad socialiniai tinklai turėdami milžinišką galią turi prisiimti ir atitinkamą atsakomybę. Visgi, organizacijos „Change.org“ atstovas Benas Rattray primena visiems nebūti naiviems: juk socialiniai tinklai nebuvo sukurti demokratijai skatinti, tad ne į šį tikslą jie koncentruosis.

„Aš jokiu būdu nesakau, kad socialiniai tinklai pasisako prieš demokratiją. Tačiau jų tikslas nėra ją skatinti – jie ne tam buvo sumanyti. Tiesiog atsitiko taip, kad siekdami kitų tikslų, jie pradėjo daryti didžiulę įtaką ir demokratijos procesams ir dabar turi galvoti, ką su visu tuo daryti“, – sakė jis.

Vienintelis galimas atsakas, jo nuomone, gali būti sukurtos technologijos, kurios nebe skaldytų, o vienytų bendruomenę. „Ne socialiniai tinklai atsakingi už žmogiškąją prigimtį. Tačiau žmonės, kuriantys technologijas, gali apgalvoti, kaip jomis bus naudojamasi. Jie gali kurti jų dizainą taip, kad žmonės daugiau bendrautų mažose bendruomenėse, daugiau kalbėtų apie jiems svarbius klausimus kaip švietimą, sveikatos apsaugą, aplinkosaugą ir pan. Technologijos turi galią mobilizuoti žmones dėl jiems aktualių socialinių problemų“, – teigė B. Rattray.

Pasak B. Rattray, technologiniai sprendimai gali padėti ir identifikuoti melagingas naujienas, bet tam turi būti apjungtos dirbtinio intelekto ir žmogiškosios pajėgos. „Pažiūrėkite, kaip veikia „Airbnb“, „Uber“, „TripAdvisor“ ir panašios platformos – viskas paremta žmonių atsiliepimais. „Wikipedia“ irgi kuria žmonės – tad galbūt ateityje viskas bus patikrinama, stebint, kiek sutampa informacija iš skirtingų šaltinių, ir kaip jos patikimumą vertina patys vartotojai“, – svarstė jis.

Manipuliacijos žmogaus prigimtimi

„Mozilla“ atstovė Mitchell Baker pabrėžė, kad visgi visuomenė turi išsakyti savo nuomonę ir priversti technologijų bendroves į ją apsižvelgti. „Dėmesio ekonomika manipuliuoja blogiausia žmogaus prigimties dalimi: ji juos laiko įsitraukusius, laimingus, skatindama jų priklausomybę. Ar norime su tuo gyventi? Abejoju, bet žinau, kad tai gali būti ištaisyta, tik tam reikės daugiau laiko. Ir visuomenė turi pasakyti, su kiek reguliavimo ji sutinka, kad ši problema būtų pradėta spręsti“, – sakė ji.

Visgi, A. Brnabic ragino nepamiršti ir teigiamos nevaržomo informacijos sklidimo pusės ir tuo, kaip galima juo pasinaudoti. „Jei anksčiau politikai bendraudavo su savo rinkėjais tik kas kelerius metus, artėjant rinkimams, dabar jie turi ir gali su jais nuolat palaikyti ryšį, ir jis yra ne vienpusis, o dialogas. Tai yra didžiausias skaidrumo įrankis ir reikia rasti būdus juo tinkamai naudotis“, – kalbėjo ji.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją