Lietuvos grafinio dizaino asociacija (LGDA)prieš metus paskelbė apklausos rezultatus, rodančius,kad vidutinis dizainerio atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje siekė 1006 eurus. Naują apklausą organizuojanti LGDA siekia ne tik pažiūrėti, kaip pasikeitė situacija, bet ir pratinti žmones kalbėti apie šią temą ir taip didinti rinkos skaidrumą. Apie tai kalbamės su LGDA valdybos nariu Jonu Liugaila.

– Dizainerio sąvoka yra labai plati, ką rodo ir jūsų suformuluota apklausa – po ja patenka ir meno vadovai, ir iliustruotojai, interneto svetainių dizaineriai ir tt. Ar apskritai tada galima kalbėti apie bendras tendencijas, kiek dizaineriai uždirba, kur jie dirba, kokiais pagrindais ir panašiai, ar visgi apibendrinimus galima daryti tik kiekvienai iš šių kategorijų?

– Šiuo atveju šiek tiek siauriname dizaino sąvoką iki grafinio arba vizualinių komunikacijų dizaino kategorijos, kurią siauriau ar plačiau reprezentuoja visi skirtingi veiklų žanrai, specializacijos. Tad bendros tendencijos yra būdingos ir aktualios visai kategorijai, o ir dažnas respondentas apklausoje sakosi dirbantis keliose specializacijose, kas, ko gero, labiau būdinga tokioms mažoms rinkoms kaip Lietuvos, kur dizaineriai turi turėti platesnį interesų ir gebėjimų spektrą, kad atlieptų rinkos poreikius. Nepaisant to, šiais metais ketiname pateikti ir skirtingų specializacijų atlyginimų vidurkius.

– Sakote, kad vienas iš tikslų yra didinti skaidrumą. Ar dizaino srityje yra daug neskaidrumo ir kaip jis dažniausiai pasireiškia?

– Vienas iš pagrindinių egzistuojančių (ne tik dizaino) nacionalinių kultūrinių įpročių – atlyginimo už darbą slėpimas arba nutylėjimas. Lieuvoje nėra įprasta darbo skelbimuose įvardinti koks yra siūlomas atlyginimas, dėl jo deramasi darbo pokalbių metu, bendradarbiai dažname darbe apie atlyginimą nesikalba, o kiekvieno jų atlygis priklauso nuo individualių derybinių gebėjimų, tad suprasti ar gauni adekvatų atlygį už savo darbą, ar ne, gali tik šiuo klausimu paatvirauti nutarusių draugų pagalba. Būtent todėl šioje vietoje norisi įvesti daugiau aiškumo ir kontekstualumo, kiek vidutiniškai Lietuvoje uždirba konkrečią poziciją užimantys, konkretų išsilavinimą turintys, konkrečiame mieste dirbantys ar pan. dizaineriai ir taip padėti kiekvienam iš didelės bendruomenės narių suprasti ar jis už savo darbą gauna adekvatų, rinkos standartus atitinkantį atlygį.

Kitas aspektas – situacijos pamatymas į ją pažvelgus per didensę imtį ir didesnį objektyvumą turinčių duomenų prizmę. Tarkim ar galime mokyklą baigiančiojo jaunuolio paklausti, ar verta dizainą studijuoti aukštesnėse mokslo pakopose ir vertindami savo bei artimos aplinkos gyvenimišką patirtį, jam objektyviai atsakyti į klausimą „ar išsilavinimas lemia užimamas pareigas ar gaunamą atlygį“? Šios apklausos dėka atsąkymą į šį klausimą turėsime.

– Pernai jūsų atliktos apklausos rezultatai skelbė, kad dizainerio atlyginimo rinkos vidurkis yra 1000 į rankas. Kokių reakcijų sulaukėte po šių rezultatų paskelbimo?

– Kad ir kaip bebūtų keista, daugumos reakcijas būtent į ekonominę dalį reikėdavo bandyti išžvelgti nebent iš mikromimikų, nes anksčiau minėto atlygio slėpimo kultūrinio įpročio įtakoti, dizaineriai neleido sau replikuoti ar jų atlygis atitinka rinkos vidurkį, ar ne. Bet kokiu atveju tikimės, kad šios apklausos ir jų rezultatų viešinimas ilgainiui padrąsins dizainerius bei jų darbdavius garsiau kalbėti ir viešai skelbti šią „uždraustą temą“.

Tarkime, Didžiojoje Britanijoje darbo atlyginimų įvardinimas dar pradinėje darbuotojo paieškos stadijoje yra visiškai normali praktika, ko pasekoje visi žino, kokias kompetencijas reikia ugdyti ir kokią poziciją užimti, kad darbas būtų įvertintas geidžiama suma.

Tuo tarpu reakcijos į likusias pirmosios apklausos dalis buvo gerokai aktyvesnės, pradedant nuostaba, kad daugiau nei pusė dizaineriu savo praktikoje lieka ištikimi popieriui ir pieštukui ar gana aktyvias diskusijas išprovokavusio suvokimo, kad vizualinių komunikacijų dizainas, bent jau kolkas, yra seksistinė profesija, mat moterys už tą patį darbą gauna mažesnį atlygį, baigiant replikomis išreikštais suvokimais, kad papildomai, po darbo dienos, prie papildomų darbų praleistos valandos vidutiniškai tesugeneruoja papildomus 100 eurų, kas įvertinus visas aplinkybes (nuovargį, produktyvumo nuosmukį, prarastą ryšį su šeima ir pan.), yra nuostolinga.

– Kur naudosite atliktos apklausos rezultatus ir kaip jie gali pasitarnauti?

– Be jau minėtų apklausos rezultatų įtakų patiems dizaineriams mąstant apie karjerą, renkantis darbovietės tipą, sprendžiant kur specializuotis ir pan., apklausos rezultatai naudojami aktyviesiems Lietuvos grafinio dizaino asociacijos nariams stengiantis geriau pažinti dizaino bendruomenės narius, jų įpročius ir poreikius, kad vėliau priimamų kiek globalesnių sprendimų dėka jie būtų atliepti.Taip pat su šiuo rinkos segmentu norima supažindinti jaunąją kartą, kad ji matytų koreliacijas tarp skirtingų specializacijų, išsilavinimo, naudojamų darbo įrankių ir pasitenkinimo darbu ar atlyginimo.

Į apklausos klausimus galima atsakyti čia.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją