Fotografijose pasirodžiusi mergina atsakė į komentarus, esančius po įrašu, pabrėždama, kad sutiko ir su teksto, ir su nuotraukų publikavimu restorano „Facebook“ puslapyje.

„Nesuprantu, kodėl žmonės tai taip sureikšmina... Iš tiesų nesitikėjau tiek daug visokiausių reakcijų, juk tai tiesiog paprasta nuotrauka su paprastu prierašu. Aš pati nematau nieko blogo ar įžeidžiančio. Šeštadienį buvo žmonių, kuriems buvo smagu drambliuose ir tikrai ne dėl to, kad sexy barmenė už baro stovi. Man ta nuotrauka su įrašu sukėlė daug juoko, ypač kai kurių žmonių jautrios reakcijos. Tai tiesiog minia, o protingi žmonės toje minioje paprasčiausiai paskęsta“, – aiškina Rūta.

Ėmėsi temos, kuri negali praslysti

Vis dėlto komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas tikina, kad toks restorano „Balti drambliai“ įrašas – klasikinis ir labai populiarus atvejis šiomis dienomis.
„Organizacija daro tam tikrus „ant ribos“ esančius, ribą peržengiančius arba provokuojančius veiksmus, tikėdamasi kiek įmanoma platesnės auditorijos. Kartais tai daroma specialiai, kartais – nes toks charakteris. Žiūrint į pačią retoriką, akivaizdu, kad organizacija tikrai žinojo, kad sulauks dėmesio. Ir ėmėsi temos, kuri negali praslysti“, – aiškina specialistas.

Pasak A. Katausko, toks sprendimas yra ne kas kita, o visuomenės provokacija: „Galėčiau šį įvykį palyginti su kita situacija, kai per rinkimus viena mergina sudegino žiurkę. Tai irgi mažas veiksmas, bet sukelia didelį rezonansą visuomenėje. Dažniausiai nepamąstoma, kaip žmonės reaguos.“

Socialiniame tinkle „Facebook“ restorano „Balti drambliai“ reitingai krito, atkreipia dėmesį komunikacijos ekspertas.

„Man asmeniškai tai yra seksistinis įrašas. Ar tai gali būti daroma specialiai? Žinoma, nes tokiu būdu galima išsivalyti auditoriją, atsirinkti pagal (ne)vertybes. Ar tai gali daryti didesnė organizacija? Manau, kad tikrai ne – komunikacija parodo, kokia kultūra gyvenama viduje, kokie principai ir stilius yra organizacijos viduje. Tai automatiškai lemia, kad jie gali sulaukti labai stipraus smūgio per reputaciją“, – pabrėžia jis.

Anot A. Katausko, nepaisant to, kad barmenė nesijaučia įžeista, nėra skundų, bet pats principas – nėra geras: „Yra temos, kuriomis nejuokaujama, arba nejuokaujama viešai. Man, kaip klientui, kuris įsikūręs šalia šios kavinės ir svarstytų galimybę apsilankyti, šis įrašas lemia, kad neužeisiu. Aš nenoriu žinoti, kad restorano komanda dirba pagal tokius principus.“

Pirmą kartą pamatęs šį įrašą, A. Katauskas sako susimąstęs, ar nėra teisės aktų pažeidimo.

„Jei tokie reikalavimai keliami darbuotojui, įdomu, ką darbo inspekcija apie tai pasakytų? Kitas dalykas, seksistinės temos XXI amžiuje? Turint omenyje, kiek jau buvo skandalų, nes tai jautri tema, ar tikrai reikia juokauti? Man asmeniškai tai nėra priimtina. Jei jų žinomumas per šį įrašą socialiniame tinkle išloš, ar tai nebus žinomumas, kurį mes, komunikacijos žmonės, vadiname „prabėgimu nuogam Gedimino prospektu“, – svarsto komunikacijos specialistas.

Organizacija ir jos reputacija gali nukentėti, tačiau, A. Katauskas primena, kad tai viena iš tūkstančio kavinių Vilniuje.

Įrašo vertinimas nepatenka į LGKT kompetenciją

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė teigia, kad restorano įrašo vertinti negali.

„Šio įrašo socialiniame tinkle „Facebook“ vertinimas nepatenka į lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją, kadangi lygių galimybių įstatymai nėra taikomi bendrai komunikacijai, galime įvertinti tik siaurą sritį – informaciją apie prekes ir paslaugas, o šis restorano bandymas pritraukti lankytojus nėra tiesioginė paslaugų ar prekių reklama. Jeigu vartotojai mano, kad tokia kavinės komunikacija socialiniuose tinkluose yra seksistinė ir įžeidžianti, vertėtų kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą“, – sako ji.
I. Švaraitė pažymi, kad restorane dirbanti mergina sutiko fotografuotis: „Tad darytina išvada, kad „Baltų dramblių“ komentaras apie pusės algos nuėmimą atsisakius fotografuotis tebuvo pokštas. Komunikacijos etiškumo vertinti negalime, tačiau norėtume priminti, kad darbuotojai, darbo vietoje galimai susidūrę su priekabiavimu ar orumo žeminimu, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją.“

Pasak jos, pagal Lygių galimybių įstatymą darbdavys privalo imtis priemonių, kad darbuotojai darbe nepatirtų priekabiavimo dėl savo lyties, negalios, amžiaus ir kitų tapatybės požymių.
„Tad, jei, pavyzdžiui, darbuotojas ar darbuotoja yra verčiami fotografuotis demonstruojant savo seksualumą prieš savo valią ir šis spaudimas yra susijęs su jų lytimi, tai galėtų būti traktuojama kaip galimas priekabiavimas dėl lyties. Tokiu atveju asmuo galėtų kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl galimo lygių galimybių pažeidimo“, – primena I. Švaraitė.

Restorano komunikacijos ŽEIT nevertina

Savo ruožtu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) vyresnioji patarėja Jūratė Kučinskaitė kalba, kad ŽEIT prižiūri Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą.

„Erotinio pobūdžio informacija nepilnamečiams yra ribojama. Bet erotinio pobūdžio informacija yra apibrėžta Visuomenės informavimo įstatymo II straipsnio 14 dalyje. Tai tokia informacija, kuri gali skatinti lytinį geismą, turi būti rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas ar kitoks seksualinis pasitenkinimas, sekso reikmenys. Šiuo atveju erotikos apibrėžimo ar jo požymių čia nėra. O visa kita nėra mūsų kompetencija“, – aiškina specialistė.

Pasak J. Kučinskaitės, restorano komunikacijos, orientacijos į klientą ir reklamos akcijų vystymo ŽEIT nevertina: „Mūsų priežiūros srityje pažeidimo nematome.“

„Balti drambliai“ įrašą feisbuke vertina teigiamai

Restorano „Balti drambliai“ direktorius Marius Letkauskas sako šį atvejį vertinantis teigiamai.

„Sulaukti daug reakcijų ir priminti apie save yra viena iš baro užduočių. Neigiamų reakcijų ir turėjo būti dauguma, nes yra keli žmonės, kryptingai dirbantys tuo klausimu ir nusistatę prieš barą, vadovus ir besikeičiančią baro tvarką.

Jau ankstesnio streiko skandalo metu minėjau apie savų kėslų turinčius žmones – jie kenkia kavinei iki šiol, nuolat. Mes tik leidžiame jiems sužlugdyti patiems save. Protingi žmonės patys pasirinks, kuo tikėti (faktais ar sapalionėmis), ką gerbti ir ką palaikyti. Taip pat ir neprotingi pasirinks savo. Mes mėgstame humorą, o jis nėra suprantamas ar priimtinas daugybei žmonių, nes pašiepia jų ydas“, – komentuoja jis.