Trečiadienį įvykęs balsavimas Europos Parlamente, kuriame buvo patvirtinti autorių teisių direktyvos atnaujinimai, kol kas realių pokyčių dar neatneš – tam, kad jie pradėtų veikti, turi būti sukurtas mechanizmas, kaip tai padaryti. Visgi, šis balsavimas jau dabar vadinamas istoriniu, nuo kurio gali prasidėti naujas žiniasklaidos ir interneto istorijos etapas.

Atlyginti turės, bet kaip – neaišku

Įpareigoti internetines platformas būti atsakingomis už jose skelbiamą autorių teisėmis saugomą turinį. Suteikti daugiau teisių naujienų organizacijoms, kurių sukurtą turinį skelbia paieškos sistemos kaip „Google“ ar socialiniai tinklai. Dėl šių nutarimų tiek pats Europos Parlamentas, tiek su šiais klausimais susijusios organizacijos pasidalino į dvi kardinaliai priešingas stovyklas: vieni džiaugiasi, kad štai, pagaliau, žiniasklaidos priemonės ir autoriai gaus teisėtą atlygį už sukurtą turinį, o kiti piktinasi teigdami, kad tokius nutarimus gali priimti tik žmonės, visiškai nesuprantantys kaip veikia internetas.

„Mes, kaip žurnalistų sąjunga, ir kaip LATGA steigėjai, daugybę metų esame organizacija, kuri palaiko paprastą poziciją, kad už autorinių kūrinių naudojimą ir atgaminimą autoriams turi būti sumokama arba kompensuojama, priklausomai nuo mechanizmo. Taigi, kol kas neinant į detales, kurios vėliau dar bus diskutuojamos, mes šią iniciatyvą visą laiką palaikėme iš principo “, – sako Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Šios iniciatyvos palaikymą kai kurie Europos laikraščiai išreiškė prieš balsavimą Europos Parlamente (EP) išeidami tuščiais pirmais puslapiais, Lietuvoje prie šios akcijos prisijungė dienraštis „Verslo žinios“.

Visgi, netgi EP nubalsavus teigiamai, niekas negali pasakyti kaip viskas bus toliau ir koks bus mechanizmas, kaip iš tiesų bus atlyginama žiniasklaidai ir autoriams. „Kaip bus skaičiuojama: ar už kiekvieną straipsnio pasidalinimą? O jei portale DELFI skelbiama Mariaus Pareščiaus nuomonė, kam bus mokama: portalui, M. Pareščiui, ar abiems? Kas nuspręs, kiek yra verta informacija, kuria dalinamasi? Tai tik keli iš daugybės iš šių nutarimų kylančių klausimų. Tai tik parodo, kad žmonės balsuoja už tai, ko visiškai nesupranta ir toks pavyzdys tikrai yra ne pirmas. Mes sakėme, kad tai visiškai neveiks, nors toks įstatymas ir bus priimtas“, – skeptiško požiūrio neslepia IT ekspertas M. Pareščius.

Marius Pareščius
Marius Pareščius
© DELFI / Karolina Pansevič

Apžvalgininkas Ričardas Savukynas savo feisbuko paskyroje tokius nutarimus vadina absurdiškais, pažeidžiančius pačius interneto principus. „Viena iš realiai katastrofiškų pasekmių, kurią ši direktyva turės – tai totalinis vietinių interneto kompanijų, hostingo paslaugų ir pan. nykimas Europoje. Vienas iš pirmų dalykų, kuris vyks – įvairiausi interneto puslapiai ims migruoti lauk iš Europos – į bet kur, kur nėra šitų kliedesių“, – prognozuoja jis.

Lietuvos interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė kol kas daryti išvadų neskuba. „Mes už tai, kad šis projektas judėtų į priekį. Tas balsavimas yra istorinis vien todėl, kad rodo tokį svarbų dalyką, kad kažkokiu būdu turi būti rastas sprendimas, kaip žiniasklaidai bus kompensuojama už tai, kad paieškos sistemos ar kažkokie informacijos kaupikliai kompensuotų už tai, kad pasinaudoja jų turiniu. Mes tikrai esame už patį principą, o tai, kad buvo nubalsuota už reiškia, kad šis klausimas greičiau judės į priekį. Kita vertus, kol kas akivaizdu, kad nėra rastas modelis, kaip tai išspręsti“, – neslepia ji.

Gresia pavojus nusvilti

Nors dalis žiniasklaidos aiškiai pasisakė palaikantys naująjį reglamentavimą, kol kas lieka neaišku, ar tokiu būdu nuo jos nenukentės pati. „Lietuviški portalai su savo lankomumu iš to tikrai neuždirbs: tiesiog jų lankomumas nukris. Feisbukui nėra jokios problemos tokius portalus įdėti pas save į blokuojamų sąrašą. Toks dalykas jau dabar egzistuoja: feisbuke neįmanoma įkelti nuorodų iš kai kurių tinklapių ar piratinio turinio, jis automatiškai yra blokuojamas, kai kurio Amerikos rinkoje kuriamo turinio negalima pasiekti iš Europos, „Youtube“ blokuoja kai kurių naujų filmų įkėlimą ir pan. Paprastai kalbant, jei dideliems socialiniams tinklams trukdys vienas ar kitas naujienų portaliūkštis, jiems tai reikš paspaudimų ir lankytojų kritimą“, – sako M. Pareščius.

A. Žilinskienė taip pat pabrėžia, kad tolimesniame etape, kai bus kuriamas veikimo modelis, į tokias grėsmes būtina atsižvelgti. „Svarbu, kad nesigautų taip, kad, viena vertus, žiniasklaida šiek tiek uždirbs, bet, iš kitos pusės, paieškos sistemos, ypatingai koks „Google“, paprasčiausiai nebeindeksuos žiniasklaidos pranešimų ir tokiu būdu atims iš žiniasklaidos auditoriją. Vokietijoje, kur yra įteisintas vadinamas nuorodos mokestis, nutiko taip, kad žiniasklaidos milžinai pasirašė susitarimą su „Google“ dėl nulinio tarifo, kuris reiškia, kad jie nieko jiems nemoka, bet už tai juos indeksuoja. Taigi, jei būtų perkeltas toks modelis, tai reikštų, kad nėra jokio rezultato“, – pasakoja ji.

Aistė Žilinskienė
Aistė Žilinskienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Tikrai labai svarbu, kad žiniasklaidai, atskiriems autoriams būtų atlyginama, bet turi būti rastas protingas kompromisas, kad būtų gerai ir žiniasklaidai, ir vartotojams, kad nematytume kažkokio nusausinto interneto tik su html nuorodomis, ir paieškos tvarkytojams. Dabar turi vykti tikrai labai rimtas darbas ir surastas modelis, kuris realiai veiktų“, – sako A. Žilinskienė.

D.Radzevičius ragina žiūrėti iš kitos pusės – galbūt netgi nulinis tarifas gali būti pirmas žingsnis, kol susiformuos tolesnė praktika. „Prieš dvidešimt metų Lietuvoje analogiška situacija buvo apskritai kalbant apie autorines teises: jos irgi buvo suprantamos taip, kad už dyką arba už nieką. Net kabelinės televizijos nemokėdavo autoriams. Kiek pamenu, pirmoji sutartis su kabeline televizija buvo pasirašyta už simbolinį vieno lito mokestį, sutariant tik dėl vieno momento, kad iš principo autoriams reikia nors kažkiek kompensuoti, o visa kita ateityje virto derybų objektu. Aš manau, kad sąžiningi atsiskaitymai ir santykiai veikia žymiai geriau, kai jie yra formalizuojami. Tegul pradžioje ir dėl nulinio tarifo, o paskui, pasižiūrėjus, kokia yra situacija ir koks vartojimas, galima būtų tartis dėl tarifo, kuris būtų abiem pusėms priimtinas“, – sako jis.

Kas laimi labiau

Vienas iš sunkiausių klausimų, kuriant šį veikimo modelį, gali būti nuspręsti, kada kuri pusė yra naudos gavėja. Jei dalį autorių ar žiniasklaidos priemonių piktina, kad jų turinys skaitomas už dyką, kiti mielai primokėtų ir patys, kad tik pasiektų kuo didesnę auditoriją. Žiniasklaidos priemonės taip pat neturi vieningos nuomonės dėl socialinių tinklų: nors, viena vertus, jie yra itin galingi konkurentai dėl vartotojų laiko ir dėmesio, iš kitos pusės, per juos į tuos pačius naujienų portalus atkeliauja daugybė vartotojų.

D.Radzevičius sako, kad būtent tai ir yra geriausias įrodymas, kad kompensacinis mechanizmas žiniasklaidai būtinas. „Jau dabar rinkoje tiek į naujienų portalus, tiek į tinklaraščius tikrai labai daug žmonių ateina iš socialinių tinklų, kai kuriais atvejais netgi daugiau žmonių nei tiesiogiai. Tai ir yra įrodymas, kodėl reikia kompensacinio mechanizmo. „Facebook“ ir „Google“, būdami tarpininkais tarp žiniasklaidos ir vartotojų, uždirba, o didesnė dalis žiniasklaidos dėl to, kad atsiranda tarpininkas, praranda dalį savo pajamų“, – sako jis.

Dainius Radzevičius
Dainius Radzevičius
© DELFI / Domantas Pipas

„ Jeigu niekas nesikeistų, finalas po dešimties ar dvidešimties metų greičiausiai būtų toks, kad verslui turbūt labiau apsimokėtų reklamuotis „Facebook“ arba „Google“ negu mūsų didžiuosiuose portaluose, kur vieno vartotojo kaina yra didesnė, nes mūsiškiai turi kompensuoti turinio kūrimą. Tuo metu „Facebook“ arba „Google“, kurie turinio negamina, gali reklamą parduoti labai pigiai. Taigi, finalas būtų toks, kad mūsų portalai kalbėtų apie tai, apie ką šiandien kalba spauda, kad nepavyksta susigrąžinti ir monetizuoti pakankamai to srauto, kurį turi, į tokį kiekį, kuris kompensuotų turinio kūrimą. Taigi, visa tradicinė žiniasklaida, kurie kuria turinį, o ne tik jį platina, šiandien akivaizdžiai yra nelygiose sąlygose su tais, kurie jį tik platina“, – kalba D. Radzevičius.

M.Pareščius, užuot kovojus didesniais reguliavimais, siūlo kitokį sprendimą – žiniasklaidos priemonėms tiesiog neleisti socialiniuose tinkluose ar paieškos sistemose rodyti viso jų turinio. „Žiniasklaidos priemonės pačios sukuria naujienų dalinimosi įrankius, kad žmonėms būtų patogiau jomis dalintis socialiniuose tinkluose ir jos taip ten būtų reklamuojamos, ir už tai dar nori gauti pinigų? Įdomiai skamba. O jei norite, kad skaityti turinio ateitų pas jus, tiesiog suprogramuokite taip, kad dalinantis naujienomis būtų rodoma tik antraštė ir nuotrauka“, – siūlo jis.

Įsigaliojimo termino nėra

Kada naujosios taisyklės pradės galioti, kol kas nežinoma. „Nėra konkretaus termino – tiesiog dabar vyksta teisėkūros procedūra. Dabar Europos Sąjungos narės turėtų deleguoti savo atstovus į tarybą, jie turėtų kartu su Europos Parlamentu derėtis ir rasti tinkamą sprendimą. Kai jie susiderės ir tą galutinį sprendimą ras, jis bus vėl iš naujo teikiamas Europos Parlamentui balsuoti. Kada tai atsitiks, nėra laike apibrėžta – tai gali būti ir kitų metų pradžioje, ir kitų metų gale, tik tiek, kad po šio balsavimo teisėkūros procese lieka mažiau žingsnių“, – aiškina A. Žilinskienė.

„Ką dabar visi akcentuoja, kad jei dabar balsavo už, tai reiškia, kad dar šios kadencijos Europos Parlamentas tą direktyvą galėtų priimti, kol iki gegužės tęsiasi jų kadencija. O gegužę bus Europos Parlamento rinkimai, tada bus naujas parlamentas ir nežinia kaip bus“, – sako ji.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją