Planai drausti naudoti prekių ženklus ant tabako gaminių pakuotės ne tik kelia abejonių dėl rūkymo mažinimo, bet ir gresia dideliais neigiamais padariniais –finansiniais nuostoliais dėl pamatinių prekių ženklo nuosavybės teisių pažeidimų, šešėlinės ekonomikos suklestėjimu.

Tai per asociacijos „American Chamber of Commerce in Lithuania“ surengtą diskusiją pareiškė Vilniaus universiteto profesorius, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ partneris Vytautas Mizaras.

Advokatai V. Mizaras ir Mantas Rimkevičius pristatė, kokių pasekmių turėtų planai Lietuvoje standartizuoti tabako gaminių pakuotes (angl. plain packaging), siekiant panaikinti prekių ženklų išskirtinumą ir jų visiškai nenaudoti.

„Prekių ženklas yra nuosavybės objektas. Suvienodinus pakuotes, ženklas praranda savo vertę ir skiriamąją galią. Taip sudaromos prielaidos prekių ženklo nusavinimui, o tai – didelis nuosavybės teisės, konkrečiai intelektinės nuosavybės, pažeidimas“, – sakė V. Mizaras.

Jis tikina, kad pirmiausia derėtų atsižvelgti, ar priemonė, kurios tikslas – sumažinti rūkymo daromą žalą – yra proporcinga ir mažiausiai varžo intelektinės nuosavybės teises.

„Be to, kyla pagrįstų klausimų, ar uždraudus naudoti prekių ženklus, apskritai sumažės rūkymas ir jo daroma žala“, – teigia V. Mizaras.

Europos Sąjungos Parlamentas, 2014 metais priimdamas Tabako produktų direktyvą, jau iš esmės pakeitė tabako gaminių ženklinimą, tad visoje ES jau galioja vieningi didesni įspėjamieji užrašai bei nuotraukos, įspėjančios apie rūkymo žalą.

V. Mizaro teigimu, būtina išsamiai įvertinti jau įgyvendintų naujovių efektyvumą ir tik tuomet galvoti apie papildomus suvaržymus. Juo labiau kad jų įgyvendinimui nepakanka vien tik įstatymo ir teisėto tikslo.

„Tiek materiali, tiek intelektinė nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams, ir už tai turi būti teisingai atlyginama. Tai numato Konstitucija ir Europos žmogaus teisių konvencija. Tad siūlymą įteisinti standartizuotas pakuotes turėtų lydėti ir kompensacinė sistema“, – pasekmes aiškino ekspertas.

Kompensacijas verslams, kurių prekių ženklo nuosavybė būtų paimama, tektų išmokėti valstybei. O tai savo ruožtu gultų ant mokesčių mokėtojų pečių.

Anot V. Mizaro, iškyla ir dar viena grėsmė – šešėlinės ekonomikos suklestėjimas, nes viena nuo kitos nesiskiriančias pakuotes bus gerokai lengviau klastoti.

Teisininkas Mantas Rimkevičius teigia, kad galimas sprendimas suvienodinti visas tabako gaminių pakuotes turėtų neigiamą poveikį konkurencijai ir iš esmės ribotų vartotojų teisę rinktis alternatyvius produktus.

Be to, anot jo, panašūs ribojimų iššūkiai laukia ir kitų industrijų.

„Atsiradus precedentui, tokie ribojimai galės būti taikomi ir kitų industrijų, pavyzdžiui, alkoholio, maisto ir kitų prekių ženklams“, – įspėja M. Rimkevičius.

Įvesti standartizuotas pakuotes jau atsisakė Vokietija, Šveicarija, Graikija, Ukraina, Hondūras, Dominika ir Kuba. Šią priemonę yra įteisinusios Australija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Airija.

Kaip atrodytų bendroji pakuotė, jei ją būtų nuspręsta įvesti Lietuvoje, dar neaišku. Pavyzdžiui, Australijoje panašios pakuotės pasižymi Lietuvoje įprastais įspėjamaisiais užrašais ir paveikslėliais. Be to, ant tokios pakuotės gaminio pavadinimas užrašomas neišsiskiriančiu šriftu, o pakelis gali būti tik vienos iš dviejų spalvų – juodas arba baltas.

Sveikatos apsaugos ministerija nesutinka

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nesutinka su tokia pozicija. Atsiųstame komentare teigiama, kad remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) informacija, tabako vartojimo mažinimas, taikant kompleksines tabako kontrolės priemones, yra viena veiksmingiausių išvengiamo mirtingumo ir sergamumo mažinimo priemonių. Teisinį pagrindą bendrinei tabako gaminių pakuotei įdiegti užtikrina Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencija, kurią ratifikavo ir Lietuva, bei ES Tabako produktų direktyva.

Bendrinę tabako gaminių pakuotę yra įteisinusios nemažai šalių, tarp jų Australija, Naujoji Zelandija, Jungtinė Karalystė, Airija, Prancūzija, Norvegija, Vengrija, Slovėnija. Nuogąstavimas, kad bendrinė pakuotė skatins tabako gaminių rinkos unifikavimą bei pigesnių tabako gaminių vartojimą, bendrinę tabako gaminių pakuotę įvedusių šalių praktikoje nepasitvirtino, nes kartu buvo taikomos atitinkamos mokesčių ir kainų reguliavimo priemonės. Bendrinės tabako gaminių pakuotės įvedimui ir verslo prisitaikymui planuojama numatyti atitinkamą laikotarpį, kuris yra pagrįstas bendrinę pakuotę įsivedusių ir sėkmingai naudojančių šalių patirtimi.

Teigiama, kad bendrinės tabako gaminių pakuotės tikslai yra sumažinti tabako gaminių patrauklumą, išvengti tabako gaminių pakuotės naudojimo reklamos arba pardavimo skatinimo tikslams, išvengti galimo pakuotės dizaino technikų panaudojimo, siekiant sudaryti vartotojui įspūdį, jog vieni tabako gaminiai mažiau kenksmingi už kitus, padidinti įspėjimų apie rūkymo žalą pastebimumą ir veiksmingumą.

SAM taip pat pateikia 2017 m. kovo mėn. atlikto Eurobarometro tyrimo „Požiūris į tabako gaminius ir elektronines cigaretes“ rezultatus, pagal kuriuos 61 proc. lietuvių pasisakė, kad palaikytų bendrinės pakuotės (standartizuotos, nustatytos spalvos ir dizaino pakuotės be prekės ženklo logotipo) tabako gaminiams įvedimą (pagal šį rodiklį tarp 28 ES valstybių narių Lietuva yra trečia valstybė, po Airijos (73 proc.) ir Jungtinės Karalystės (68 proc.), ES vidurkis – 46 proc.).

Bendrinių tabako pakuočių įvedimas yra numatytas Vyriausybės programos priemonių plane. Įstatymo projektui parengti yra sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, į kurios sudėtį įeina Sveikatos apsaugos, Ūkio, Finansų, Teisingumo ministerijų, o taip pat Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai.

ELTA
www.DELFI.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją