IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, didžiausias skaitytojų auditorijas pritraukiančias skaitmenines žiniasklaidos priemones vienijanti asociacija prašo atsakingų Lietuvos institucijų, pareigūnų, Lietuvos atstovų Europos Parlamente nelikti abejingais ir kritiškai reaguoti į META vadovo pareiškimus.

„Kviečiame esant galimybėms ir įvairiuose formatuose vykstant diskusijoms išsakyti aiškią Lietuvos poziciją – nepritarimą META žingsniui nutraukti kovą su dezinformacija ir atsisakyti faktų tikrinimo programos. Prašome ieškoti būdų, kaip užtikrinti atsakingą kovą su dezinformacija socialiniuose tinkluose Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, nes ši programa yra labai svarbus įrankis kovoje su šiuo reiškiniu, kuri daugybę kartų pasiteisino“, – sako L. Bušinskaitė.

Pasak jos, nors faktų tikrinimo programos planuojama atsisakyti JAV, baiminamasi, kad nebūtų priimtas toks pat META sprendimas ir ES šalių atžvilgiu. Tad svarbi principinga Lietuvos pozicija tarptautinėje arenoje.

Lina Bušinskaitė

IŽA atkreipia dėmesį į 2021 m. gegužės 26 d. Europos Komisija paskelbtas Kovos su dezinformacija praktikos kodekso stiprinimo gaires. Jose pabrėžiama, kad koronaviruso (COVID-19) pandemija aiškiai parodė grėsmes ir iššūkius, kuriuos dezinformacija kelia mūsų visuomenei.

Taip pat IŽA akcentuoja, kad Europos Komisijos iniciatyvos turinio moderavimo praktiką socialiniuose tinkluose padaryti skaidresnę pasiteisino.

O tai, kad faktų tikrintojai savo pareigas atlieka tinkamai, įrodo ir tai, jog META sudaro sutartis su faktų tikrintojais ir jų nenutraukia, nors tokią teisę turi.

Šalies vadovams, atsakingiems pareigūnams ir institucijoms siūloma kelti klausimus, kodėl META, jei turi nusiskundimų dėl faktų tikrinimo, neišdėsto konkrečių pretenzijų, kurios būtų įvertintos. Juk deklaratyvus nepasitenkinimas faktų tikrintojais nėra pagrindas visiškai jų atsisakyti.

IŽA cituoja ir Europos faktų tikrinimo standartų tinklo (EFCSN) griežtą poziciją smerkiant META generalinio direktoriaus pareiškimus, kuriuose faktų tikrinimas siejamas su cenzūra.

„Atrodo, kad tai labiau politiškai motyvuotas žingsnis, priimtas belaukiant Donaldo Trumpo administracijos JAV, o ne įrodymais pagrįstas sprendimas“, – cituojama EFCSN pirmininkė Clara Jiménez Cruz.

EFCSN ragina ES nepasiduoti šiam potencialiam spaudimui ir neatsisakyti pastangų stabdyti dezinformacijos plitimo didžiausiose interneto platformose. Faktų tikrinimas toli gražu nėra cenzūra – tai prisideda prie viešųjų diskusijų, pateikia kontekstą ir faktus, įgalinant kiekvieną pilietį susidaryti savo nuomonę. Ne kartą įrodyta, kad faktų tikrinimas yra veiksmingas kovoje su dezinformacija.

Be to, IŽA atkreipia dėmesį į ankstesnius META pareiškimus giriant faktų tikrintojus už jų profesionalumą, kas galėtų tapti dar vienu argumentu mūsų šalies atstovams ginant ES ir Lietuvos kovą su dezinformacija.