Šiemet naršymui internete naudojame dvigubai daugiau duomenų nei pernai. Tą lemia tiek nuolatos stebimas organinis duomenų naudojimo augimas, tiek metų pradžioje prasidėjęs karantinas. Karantinas išpopuliarino ir iki tol mažai žinomas pokalbių platformas bei atvėrė kelią didesniam socialinių tinklų ir vaizdo turinio naudojimui, rodo agreguoti anoniminiai „Bitės“ tinklo duomenys.

Reikšmingai išaugus apkrovimams Europos ryšių tinkluose žemyne įvedus karantiną, „Youtube“ ir „Netflix“ platformose laikinai sumažino transliavimo kokybę, kuri neseniai pagaliau grąžinta į ankstesnį lygį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Duomenų augimo lyderis – „TikTok“

Neseniai mažai kam Lietuvoje žinomu buvęs socialinis tinklas „TikTok“ šiandien yra viena populiariausių programėlių pasaulyje, perkopusi 2 mlrd. atsiuntimų ribą.

„Nenuostabu, kad susidomėjimas šiuo socialiniu tinklu sparčiai auga ir Lietuvoje. Šiemet „TikTok“ naudojimas lyginat su pernai išaugo net 61 proc. Šioje programėlėje suvartojamų duomenų srautas „Bitės“ tinkle nuolat augo ne tik karantino metu, bet ir jam pasibaigus, o naudojimo piką pasiekė rugpjūtį. Vis tik atėjus rugsėjui, vartotojai socialiniame tinkle tampa mažiau aktyvūs“, – pasakoja Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.

Anot eksperto, greičiausiai rudenį žmonės apskritai mažiau laiko skiria pramogoms juos pasivijus mokslo metų ir naujo darbų sezono rūpesčiams.

Nors „TikTok“ šiuo metu išgyvena milžinišką pakilimą, kai kuriose šalyse, visų pirma, JAV, kyla nuogąstavimų dėl programėlės renkamų vartotojų duomenų saugumo. Vis tik socialinio tinklo populiarumui tai įtakos nepadarė – „TikTok“ šiemet yra dažniausiai atsisiunčiama programėlė visame pasaulyje, rodo analitikos bendrovės „Sensor tower“ duomenys. Populiarumą patvirtina ir „Bitės“ tinklo duomenys.

„Lyginant šių metų sausį su rugpjūčiu, kai „TikTok“ pasiekė savo naudojimo piką, naudojimasis socialiniu tinklu vien mūsų tinkle yra išaugęs dvigubai. Tokį augimą galima aiškinti tiek naujovių ilgesiu, nes socialinių tinklų versle gana ilgą laiką be didesnės konkurencijos karaliavo senieji žaidėjai, tiek vis dar gana nedideliu tinklo vartotojų skaičiumi. „Facebook“ ar „Instagram“ tokius augimo rodiklius demonstruoti būtų sudėtinga, nes šiandien šiomis programėlėmis ir taip naudojasi daugybė klientų“, – neįprastą augimą aiškina G. Butėnas.

Nepaisant to, „Facebook“ rugpjūtį ir ypač rugsėjo pradžioje pasiekė šių metų naudojimosi piką, kas padėjo išlikti socialiniam tinklui aiškiu lyderiu Lietuvoje. Tuo metu jau minėta „Instagram“ platforma šį rudenį susilaukia net 30 proc. mažiau dėmesio nei balandį, kai buvo pasiektas pandemijos pikas. Tam įtakos galimai turėjo dalies gyventojų sugrįžimas į darbus po vasaros atostogų bei dalies vartotojų migravimas į „TikTok“.

Jausdama konkurento alsavimą, „Instagram“ jau kopijuoja į populiarumo viršūnę kopiančios platformos funkcionalumus – naujas produktas „Instagram Reels” apžvalgininkų laikomas „TikTok” klonu.

Ilgalaikis pandemijos poveikis – nuotolinis darbas

Pandemijos laikotarpiu ypač augo įvairių pokalbių platformų – „Zoom“, „Messenger“, „Whatsapp“, „Viber“ ir kt. – populiarumas. Joms aptarnauti skirtas duomenų srautas padidėjo net 480 proc.

Nors pasibaigus karantinui daugumos bendravimo programų populiarumas krito, naršymas jose rugsėjį vis tiek išlieka gerokai didesnis nei prieš karantiną. Pavyzdžiui, duomenų srautas bendravimo platformoje „Slack“ dabar yra net 50 proc. didesnis, lyginant su sausio ir vasario mėnesiais.

Pasak G. Butėno, akivaizdu, kad karantino metu pamėgtas bendrauti ir dirbti skirtas programėles žmonės ir toliau pritaiko savo kasdienybėje. Pandemija išmokė dirbti nuotoliniu būdu, todėl net ir sugrįžę atgal į biurus, daugelis vis dar daug funkcijų atlieka virtualiai, dėl saugumo vengia gyvo kontakto.

„Balandžio pradžioje, lyginant su laikotarpiu prieš karantiną, duomenų srautas „Zoom“ platformoje buvo beveik 30 kartų didesnis. Rugsėjį programoje suvartojamų duomenų kiekis jau yra beveik devynis kartu mažesnis nei per patį piką, tačiau lyginant su laikotarpiu prieš karantiną, programa vis tiek išlieka beveik 10 kartų populiaresnė“, – pasakoja G. Butėnas.

Panaši situacija pastebima ir verslo, mokymosi įstaigų pamėgtoje platformoje – „Microsoft Teams“: lyginant su laikotarpiu prieš karantiną, rugsėjį duomenų srautas čia išaugęs net 90 proc.

„Bitės“ ekspertas pasakoja, kad šie duomenų srauto rodikliai atskleidžia, jog po vasaros dalis žmonių neskuba grįžti į biurus ir toliau dirba nuotoliniu būdu. Taip pat tikėtina, kad net ir tie, kurie sugrįžo į darbo vietas, darbo susitikimus su klientais ar kolegomis ir toliau organizuoja virtualiai. Panašu, kad tai tvarus, ilgalaikis pandemijos poveikis.

„Netflix“ ir „YouTube“ grąžino vaizdo kokybę

Legalus vaizdo turinio žiūrėjimas Lietuvoje pamažu auga. Štai naršymui vaizdo įrašų nuomos platformoje „Netflix“ išnaudotų duomenų srautas šiemet net tris kartus didesnis nei pernai. Susidomėjimas platforma šiek tiek šoktelėjo prasidėjus karantinui, tačiau piko metu dramatiškas srauto augimas nefiksuotas.

„Tam įtakos galėjo turėti sumažinta „Netflix“ transliavimo kokybė. Tuo buvo siekiama suvaldyti karantino metu ženkliai išaugusius apkrovimus Europos ryšių tinkluose. Dėl šios priežasties transliavimo kokybė iš aukštos (angl. High Definition, HD) sumažinta į įprastą (angl. Standard Definition, SD) ir „Youtube“ platformoje. Jei šie pakeitimai nebūtų įgyvendinti, būtume matę dar dramatiškesnį duomenų srauto augimą, kas būtų buvusi dar didesnė našta ir taip gana aktyviai veikusiems Lietuvos ir Europos tinklams“, – aiškina G. Butėnas.

Pasak G. Butėno, duomenų srautai atskleidžia, kad vasaros pradžioje Lietuvai perduodamo vaizdo kokybė – atstatyta. Tiesa, tai padaryta tyliai, be informacinių pranešimų. Dėl šios priežasties dalis vartotojų to galėjo nė nepastebėti, tačiau tai yra svarbus kokybinis pokytis.

Nuolatinis duomenų augimas pastebimas ir „Go3“ išmaniosios televizijos platformoje. Atėjus vasarai, duomenų srautas sumažėjo nežymiai, o vaizdo turinį žmonės dažniau žiūrėjo per skirtingus įrenginius – ne tik televizorių, tačiau ir telefoną, planšetę, kompiuterį. O štai rugsėjį, kaip įprasta, vaizdo turinys ir vėl dažniau vartojamas televizoriuje.

Šiemet, lyginant su pernai, 40 proc. augo ir muzikos programėlės „Spotify“ duomenų srautas. Tuo metu rudenį, lyginant su vasaros mėnesiais, srautas augo apie 10 proc. Platformą žmonės dažniausiai naudoja kaip būdą prasiblaškyti antroje darbo dienos pusėje ar po darbo, rodo tyrimai.

M360