Interesų deklaracijoje paminėta ne viskas: Garbačiauskaitę-Budrienę ir valdančiųjų paskirtą LRT tarybos narį sieja ryšys

Delfi surinkti duomenys rodo, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė turi ryšį su Seimo valdančiųjų į LRT tarybą deleguotu Renaldu Gudausku. Šis tik tuomet, kai gavo Delfi klausimus, papildė savo interesų deklaraciją, nors turėjo tai padaryti gerokai anksčiau.

2 tarybos nariai laiku nedeklaravo interesų

M. Garbačiauskaitė-Budrienė nuo 2021 m. eina Nacionalinės bibliotekos Mokslo tarybos narės pareigas.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 2021 m. kovą išplatino pranešimą, kuriame pristatė naujai suformuotą tarybą, kurią, kaip skelbta pranešime, sudarė 10 narių. Jai priklauso Kultūros ministerijos atstovai (vienas jų yra viceministras), Vyriausybės ir Seimo kontroliuojamų įstaigų, universitetų ir kiti atstovai.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo taryba yra patariamoji institucija, kurios pagrindinė funkcija – patarti Nacionalinės bibliotekos generaliniam direktoriui strateginiais valdymo, mokslo tiriamosios veiklos ir plėtros klausimais. Mokslo taryba padeda spręsti ir kitus veiklos klausimus, prisideda prie pagrindinių Nacionalinės bibliotekos uždavinių įgyvendinimo.

Taigi, trumpai tariant, tarybos paskirtis – atlikti ekspertų teikiamą konsultacinę funkciją bibliotekos veiklos bei plėtros klausimais.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė nuo 2021 m. eina bibliotekos Mokslo tarybos narės pareigas, o šiais metais rugsėjo 2 dieną LRT taryboje darbą pradėjo Seimo paskirtas Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius R. Gudauskas. Jį delegavo Seimo valdančiosios frakcijos ir pareigas LRT taryboje jis eis 6 metus.

Vis dėlto R. Gudauskas gruodžio pradžioje savo interesų deklaracijoje dar nebuvo nurodęs ryšio su LRT taryba. Deklaraciją jis papildė tik tuomet, kai gavo Delfi klausimus.

Tiesa, interesų deklaracijos nebuvo papildęs ir kitas naujasis LRT tarybos narys, deleguotas Seimo opozicinių frakcijų, Juozas Pabrėža.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė: esant reikalui būtų nusišalinta

Dėl šios situacijos kreipėmės į LRT generalinę direktorę ir jos paklausėme: „Jūs esate Nacionalinės bibliotekos Mokslo tarybos narė. Kaip žinia, bibliotekos generalinį direktorių R. Gudauską Seimo valdančiosios frakcijos paskyrė į LRT tarybą. Ar nemanote, kad Jūs kartu su R. Gudausku galite veikti interesų konflikte, kai LRT tarybos narys turi užtikrinti LRT administracijos kontrolę, o Jūs savo ruožtu esate bibliotekos kolegialaus darinio narė, turinti patarti direktoriui strateginiais valdymo klausimais?“

Taip pat pasiteiravome, kaip M. Garbačiauskaitė-Budrienė, dirbdama bibliotekos Mokslo taryboje, bibliotekos direktoriui R. Gudauskui pradėjus eiti LRT tarybos nario pareigas, bando išvengti interesų konflikto: galbūt tenka nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su bibliotekos administracija? „Ir kaip interesų konflikto išvengs bibliotekos direktorius R. Gudauskas, dirbdamas LRT taryboje, galbūt nusišalins nuo sprendimų, kurie susiję su Jūsų asmeniu?“ – paklausėme M. Garbačiauskaitės-Budrienės.

M. Garbačiauskaitės-Budrienės poziciją perdavė LRT atstovė spaudai Miglė Savickaitė.

„Monika Garbačiauskaitė-Budrienė Nacionalinės bibliotekos Mokslo tarybos nare buvo deleguota 2021 m. pavasarį. LRT generalinė direktorė apie šią narystę deklaravo VTEK.

Pagal Nacionalinės bibliotekos Mokslo tarybos darbo reglamentą taryba yra kolegiali patariamoji institucija, jos paskirtis – atlikti ekspertų teikiamą konsultacinę funkciją bibliotekos veiklos plėtros klausimais. Tarybos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, o jos nariai negauna jokio finansinio atlygio už dalyvavimą. Tarybos veiklos srityje nesimato kokių nors sąsajų su LRT veikla. Esant reikalui, t.y. ryškėjant interesų konfliktui, būtų nusišalinta.

Seimo deleguoti nauji nariai darbą Taryboje pradėjo šių metų rugsėjo mėnesį, nauja Tarybos sudėtis yra viešai skelbiama portale apie.lrt.lt. Visiems naujai paskirtiems LRT tarybos nariams yra primenama, kad būtina apie dalyvavimą Taryboje deklaruoti VTEK“, - nurodė M. Savickaitė.

Interesų konflikto nemato

Tuo metu bibliotekos direktorius ir LRT tarybos narys R. Gudauskas nemano, kad priiminėdamas sprendimus, susijusius su LRT administracija, gali veikti interesų konflikte.

„Pagal darbo reglamentą Nacionalinės bibliotekos Mokslo taryba yra kolegiali patariamoji institucija, kurios tikslas – atlikti eksperto ir konsultanto bibliotekos veiklos ir plėtros klausimais funkciją.

Atkreipiame dėmesį, kad Nacionalinės bibliotekos Mokslo tarybos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. LRT taryba yra aukščiausias kolegialus organas, atstovaujantis visuomenės interesus ir vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas, kurios nėra susijusios su Nacionalinės bibliotekos veiklomis. Taigi, atsakomybė ir turimi įgaliojimai priimti sprendimus visiškai skirtingi: ekspertai Nacionalinės bibliotekos Mokslo tarybai pataria aktualiais bibliotekos veiklos klausimais, o LRT atveju taryba vykdo LRT valdymo ir priežiūros funkcijas.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžia interesų konflikto ir privačių interesų sąvokas. Atsižvelgdamas į tai, manau, kad nei LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė, nei aš pats, kaip tarybų nariai ir kaip viešajam interesui atstovaujantys nacionalinių institucijų vadovai, savo veikla minėtose tarybose nesudarome sąlygų kilti interesų konflikto situacijoms“, - teigė R. Gudauskas.

Taip pat jo paklausėme, kas M. Garbačiauskaitę-Budrienę pasiūlė į bibliotekos Mokslo tarybą.

„Nacionalinės bibliotekos Mokslo tarybos nariai siūlomi ne tokiu pat būdu kaip LRT tarybos nariai. Nacionalinės bibliotekos administracija teikia siūlymus ir sprendžia, kas kviečiami į Nacionalinės bibliotekos Mokslo tarybą. Nacionalinės bibliotekos Mokslo tarybą sudaro dvylika narių: du Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovai, iš kurių vienas – kultūros viceministras, ir dešimt institucijų ar organizacijų, susijusių su Nacionalinės bibliotekos strateginėmis veiklos sritimis, interesais, partnerystės ar bendradarbiavimo susitarimais, atstovai. Dabartinės sudėties Mokslo taryba, į kurią įeina ir M. Garbačiauskaitė-Budrienė, įsakymu patvirtinta 2021 m. kovo 30 d. M. Garbačiauskaitė-Budrienė Nacionalinės bibliotekos Mokslo tarybos nario funkcijas vykdys ketverius metus – iki 2025 m. kovo“, - nurodė bibliotekos direktorius.

Delfi priminus, kad redakcijai nepavyko rasti duomenų, kad R. Gudauskas VTEK būtų deklaravęs ryšį su LRT taryba, jo paklausėme, kodėl nėra papildęs savo interesų deklaracijos.

R. Gudauskas pateikė štai tokį atsakymą: „Mano viešųjų ir privačių interesų deklaracija šiuo metu atnaujinta. Atkreiptinas dėmesys, kad apie mano dalyvavimą LRT tarybos veikloje visada buvo viešai žinoma – informacija apie tai buvo skelbiama ne tik žiniasklaidoje, bet ir pateikta atsakingoms valstybės institucijoms.“

Be to, jo paklausėme, kaip pradėjęs eiti LRT tarybos nario pareigas, siekia išvengti interesų konflikto: galbūt nusišalina nuo sprendimų, susijusių su LRT administracija, kuriai vadovauja M. Garbačiauskaitė-Budrienė?

„Iki šiol nebuvo prielaidų LRT taryboje kilti interesų konfliktui. Jeigu jų atsirastų – nusišalinčiau. Kadangi Nacionalinės bibliotekos Mokslo taryba yra patariamoji institucija, prielaidų situacijoms, susijusioms su interesų konfliktu, kilti nėra“, - teigė R. Gudauskas.

VTEK jau yra fiksavusi pažeidimus

Delfi su klausimais kreipėsi ir į kitą LRT tarybos narį Juozą Pabrėžą. Jo klausėme, kodėl nepapildė interesų deklaracijos, tačiau atsakymų į klausimus negavome. Jei juos gausime vėliau, tekstą papildysime.

Situacija, kai LRT tarybos nariai laiku nedeklaravo interesų, jau buvo susiklosčiusi. Tąkart Vyriausioji tarnybinės etikos komisija fiksavo pažeidimus.

Apie tai 2018 metų gegužę pranešė portalas Lrt.lt. „Trys esami ir trys buvę Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos nariai laiku nedeklaravo interesų ir pažeidė įstatymą, nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Interesų laiku nedeklaravo trys esami tarybos nariai: antradienį LRT tarybos pirmininku išrinktas Liudvikas Gadeikis, taip pat Dalia Kutraitė-Giedraitienė ir Vilija Targamadzė, taip pat trys buvę šios tarybos nariai: pirmininko pareigas ėjęs Žygintas Pečiulis, Lolita Jablonskienė ir Andrius Puksas.

VTEK nustatė, kad visi šie asmenys LRT taryboje einamas pareigas savo privačių interesų deklaracijose nurodė praleidę numatytą 30 kalendorinių dienų deklaravimo terminą“, - rašė LRT.lt.

VTEK suabejojo, ar LRT tarybos nariai turi deklaruoti interesus

Dėl šios situacijos kreipėmės į VTEK. Komisijos pirmininko pareigas einanti pirmininko pavaduotoja Evelina Matulaitienė atsakė į Delfi klausimus. Panašu, kad VTEK, 2018 m. fiksavusi pažeidimus, šį kartą LRT tarybos narių gali ir nebausti.

„Atsakydami informuojame, kad, vertinant Jūsų paklausime nurodytą situaciją, Komisijai kilo abejonių, ar pagal 2020-01-01 pakitusį ir šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą VšĮ „Nacionalinis radijas ir televizija“ tarybos nariams taikytina pareiga deklaruoti privačius interesus.

Jūsų minimi sprendimai, kai 2018 m. VTEK konstatavo pažeidimus deklaracijų laiku nepateikusiems LRT tarybos nariams, buvo priimti vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – VPIDĮ) nuostatomis, pagal kurias valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis, be kita ko, buvo laikomi ir administravimo įgaliojimus turintys bei lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų gaunančiose viešosiose įstaigose dirbantys asmenys (2 straipsnio 1 dalis). Nuo 2020-01-01 galiojančioje naujoje VPIDĮ redakcijoje minėtosios formuluotės neliko”, - nurodė E. Matulaitienė.

Anot jos, VTEK suabejojo, ar VšĮ „Nacionalinis radijas ir televizija“ taryba turi viešojo administravimo įgaliojimus ir gali priimti privalomo pobūdžio sprendimus sau nepavaldiems asmenims. Taigi, VTEK nutarė kreiptis į konservatorės Agnės Bilotaitės vadovaujamą Vidaus reikalų ministeriją, prašydama išaiškinti, ar LRT tarybos nariai turi deklaruoti savo interesus.

„Privačių interesų deklaravimo pareiga šiuo metu, be kita ko, taikoma asmenims, kurie yra institucijos ar įstaigos sprendimu sudarytų ar valstybės pareigūnų paskirtų nuolatinių komisijų ir tarybų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus ir priimančių privalomo pobūdžio sprendimus nepavaldiems asmenims, nariai (4 straipsnio 3 dalies 9 punktas). Tačiau VTEK suabejojo, ar VšĮ „Nacionalinis radijas ir televizija“ taryba turi viešojo administravimo įgaliojimus ir gali priimti privalomo pobūdžio sprendimus sau nepavaldiems asmenims.

Taigi, VTEK šiuo klausimu kreipsis išaiškinimo į kompetentingą subjektą – Vidaus reikalų ministeriją – ir gavusi informaciją spręs, ar VšĮ „Nacionalinis radijas ir televizija“ tarybos nariams yra taikomos VPIDĮ nuostatos“, - teigė E. Matulaitienė.