Tapo „Delfi“ socialinės atsakomybės kryptimi
Laidoje „Delfi diena“ V. Budrienė prisiminė iniciatyvos „(Ne)Matomi“, prasidėjusios kiek daugiau nei prieš metus, istoriją.
„Ji išaugo labai organiškai. Viskas prasidėjo nuo asmeninės istorijos, kuri paskui virto turinio projektu, o šis išaugo į korporatyvinį projektą, kurį mes tikrai tęsime – jis tapo neatsiejama „Delfi“ dalimi“, – užtikrino ji.
„Kaip sako pats iniciatyvos pavadinimas, mes tam tikrų žmonių grupių lyg nematome, užsimerkiame ir stengiamės jų nepastebėti, nors jie yra mūsų visuomenės dalis. Atsimenu, kai labai seniai buvau Kanadoje, stovėjau Toronto centre ir stebėjausi, kiek aplinkui daug neįgalių žmonių – Lietuvoje mes niekada jų tiek daug nematome. Tada klausiau savo darbo vadovo, kodėl taip yra – pasak jo, taip yra dėl to, kad pas mus visi sėdi namuose arba yra kažkur kitur lyg slepiami, tarsi jų nėra, mes jų nematome. Tad tikrai norėjome pradėti kalbėti apie šią problemą“, – pasakojo V. Budrienė.
„Kas mane turbūt labiausiai džiugina, kad ši iniciatyva davė postūmį keistis ir pačiai organizacijai. Mes „Delfi“ pernai turėjome nemažai mokymų apie įtrauktį, tikrai šiemet taip pat tęsime darbą šia linkme – pati organizacija keičiasi, „(Ne)Matomi“ tapo tvirta „Delfi“ socialinės atsakomybės kryptimi“, – kalbėjo ji.
Visus metus – bent po istoriją kasdien
Nuo pat iniciatyvos „(Ne)Matomi“ pradžios naujienų portale „Delfi“ kasdien papasakojama bent viena istorija, liečianti žmones, turinčius negalią.
„Man atrodo, tai yra labai svarbu. Esame vienintelis portalas Lietuvoje, kuris tai darėme labai sistemingai, labai intensyviai. Antras dalykas, mes suvienijome 30 asociacijų, atstovaujančių žmonėms, turintiems negalią. Tai tikrai yra pirmas projektas, kuris apskritai Lietuvoje turi tokį palaikymą. Iki šiol „(Ne)Matomų“ istorijas pamatė daugiau negu 3 milijonai žmonių ir aš tikiu, kad jų dar daugiau pamatys“, – kalbėjo V. Budrienė.Pasak jos, „Delfi“ ne tik pasakos istorijas, bet ir rodys savo pavyzdį. „Jau pernai turėjome šešėliavimo dieną, vadinamą „DUOday“, taip pat turime planų, susijusių su neįgaliųjų įdarbinimu ir pan. Mes turime padėti šnekėti negalią turintiems žmonėms, bet kartu keistis ir patys“, – sakė ji.
Užsimena apie iniciatyvos plėtrą
V. Budrienė džiaugėsi, kad kai kurios istorijos atnešė ne tik viešumą, bet ir realius pokyčius.
„Pavyzdžiui, vienas skaitytojas pasiskundė mums, kad negauna socialinio darbuotojo savo neįgaliam vaikui, nors turėjo jį gauti. Mes aprašėme šią istoriją ir jis jį gavo. Arba viena labai žinoma ligoninė neturėjo lifto neįgaliesiems – kai parašėme apie tai straipsnį, tas liftas atsirado“, – pasakojo ji.
Pasak jos, nors žmonės reaguoja labai įvairiai, neigiamų atsiliepimų dar neteko girdėti. „Nesu girdėjusi, kad kas nors keltų klausimus, kodėl jūs tą darote, kam to reikia ir taip toliau. O kalbant apie ateitį, galiu pasakyti, supratome, kad tų nematomų socialinių grupių yra dar daugiau, tad šiemet planuojame šiek tiek plėsti šią iniciatyvą į kitas grupes“, – užsiminė ji.
Nenori būti tapatinami su herojais
V. Budrienė aiškino, kad visos iniciatyvos „(Ne)Matomi“, o kartu ir reklaminės kampanijos mintis, kuo daugiau šnekėti ir pasakyti, kad žmonės su negalia taip pat yra mūsų visuomenės dalis: „Kuo daugiau kalbėsime, tuo geriau visi drauge sutarsime ir vieni kitus pastebėsime“.
Ji pasidalino pastebėjimu, kad kiek teko susidurti su žmonėmis, turinčiais negalią, dažnai jie prašo nevertinti jų kaip herojų.
„Jie sako, mes gi lygiai tokie patys žmonės kaip jūs, tad kaip tokius pačius mus ir traktuokite. Taip, gal mes vienų ar kitų dalykų neturime kaip kiti, bet ir jūs, gal kažkieno plaukai tamsūs, kito šviesūs, gal dar kažkokių skirtumų turime, bet mes esame žmonės. Tad viena didžiausių problemų yra, kad mes kažkaip bandome arba juos ypatingai išskirti, arba visai nematyti“, – kalbėjo ji.
Kiti itin aktuali problema – vis dar realybėje neįgyvendintas įtraukusis ugdymas. „Tikrai begalės istorijų buvo, kad mes kaip valstybė deklaruojame, kad turime įtraukti vaikus su negalia į ugdymą, bet mes tam visiškai nepasiruošę. Kitos panašios problemos yra su įdarbinimu“, – pasakojo V. Budrienė.
Pasak jos, „(Ne)Matomų“ iniciatyva ir toliau sieks suburti bendruomenę, kad ji galėtų pasidalinti savo problemomis ir tiesiog gyvenimiškomis istorijomis.
Daugiau apie iniciatyvą „(Ne)Matomi“ čia.