Šiomis dienomis influenceris – žurnalistas be diplomo ir reklamdavys be reklamos reguliavimo, festivalyje „Login“ tikino SEB banko rinkodaros vadovas Liudas Rimkus. Jam antrino ir „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ kūrybos vadovas Aidas Puklevičius sakydamas, kad vlogeriai, blogeriai ar influenceriai dabar taip pat yra ketvirtoji valdžia, kaip ir žurnalistai, nors neturi akreditacijų ar įgaliojimų.

Technologijų ir inovacijų konferencijoje „Login“ vyko diskusija tema „Nauji karaliaus rūbai: medija prieš socialinę mediją“. Pokalbį pradėjęs „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ kūrybos vadovas A. Puklevičius pasakojo, kad jau nuo spausdinimo mašinos atsiradimo pradėta manyti, kad tam tikri dalykai miršta, vėliau kalbėta, kad radiją keičia televizija, atsiradus internetui – žūsta spauda: „Ar labai perdėti gandai apie ankstyvą klasikinės medijos mirtį?“

„Prieš pora savaičių „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad laikraščius leis rečiau, kiekvieną dieną turėsime tik „Vakaro žinias“ ir „Verslo žinias“. Kad mirtis ateina – faktas. Bet ji ateina ne spaudai, bet tai mašinai, kuri veikia: medžių nukirtimui, popieriaus gamybai, spausdinimui ir laikraščių atkeliavimui iki mūsų namų. Šiomis dienomis žmonės moka naudotis technologijomis.

Kita vertus, pats žurnalistikos procesas yra susijęs su reiškiniu, kurį mes vadiname ketvirtąja valdžia. Tai reiškia, kad mes, kaip žmonės, savo teisę filtruoti žinias atiduodame tiems, kurie turi specialų pasirengimą, yra baigę mokslus, laikosi etikos kodekso. Mes jiems deleguojame galimybę atfiltruoti pasaulį, kuris yra labai sudėtingas. Ir pateikti mums svarbiausias žinias. Su šiuo procesu taip pat vyksta labai daug pokyčių – sunku pasakyti, miršta jis ar ne, bet tikrai transformuojasi“, – tikino ryšių su visuomene ir politinės komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus.

Anot jo, nors informacijos kiekis dabar didesnis nei kada nors anksčiau, trūksta tiriamosios žurnalistikos ir ne tik: „JAV atliktas tyrimas parodė, kad mums labai stinga vietinių žinių. Žinoma, dabar esame informuoti geriau nei anksčiau. Filtro funkcija tikrai keičiasi, tačiau mums žiniasklaidoje reikia kuratorių, nes patys negalime priimti sprendimo.“

A. Puklevičiaus teigimu, vlogeriai, blogeriai ar influenceriai dabar taip pat yra ketvirtoji valdžia, nors neturi akreditacijų ar įgaliojimų kaip žurnalistai.

„Sprogus socialiniams tinklams ne tik redakcijos ir redaktoriai neturi žinių skleidimo monopolio, tam tikra prasme visi salėje sėdintys mes esame žiniasklaida, bet visuomenėje, ne tik medijose, nebeliko hierarchijos, klasikinės piramidės.

Procesai, kurie vyksta visuomenėje, niekuo nesiskiria – socialinių tinklų sprogimas yra spartesnis, bet atspindi tai, kas kiekvieną dieną vyksta šalia mūsų. Šiomis dienomis „influenceris“ – žurnalistas be diplomo ir reklamdavys be reklamos reguliavimo. Jis turi galimybę komunikuoti su šimtais tūkstančių žmonių ir jiems skleisti savo idėjas, tačiau tai susiję su atsakomybe. Kaip žiniasklaida prisiima atsakomybę, kad nebūtų skleidžiamos fake news (liet. melagienos), lygiai taip pat atsakomybę turėtų prisiimti „influenceris“, – aiškino SEB banko rinkodaros vadovas L. Rimkus.

Savo ruožtu „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ kūrybos vadovas A. Puklevičius iškėlė klausimą: „Ar laikas mums galvoti į priekį ir reguliuoti „influencerių“ reklamą?“

Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Raminta Bučiūtė teigė, kad visi, kurie turi viešas paskyras socialiniuose tinkluose, nepriklausomai nuo sekėjų skaičiaus, įstatymine prasme yra laikomi žurnalistais.

„Įstatymine prasme yra keletas rekomendacijų, kurios sako, kad toks žmogus gali būti žurnalistu – diplomas nėra būtinas, bet turi laikytis etikos normų, be to, taikoma šaltinio apsauga. Lietuvoje mes turime tokią sąvoką kaip viešosios informacijos leidėjas/skleidėjas – jis yra reguliuojamas, tad įstatymine prasme blogeriai, vlogeriai yra reguliuojami.

Visi, kurie rašo socialiniuose tinkluose, yra atskiri turinio kūrėjai, tada atsiranda atitinkamos platformos reguliavimas, faktų tikrintojai. Medija nežūsta, ji yra reikalinga. Bet taip pat reikalingi žmonės, kurie tikrintų ir sureguliuotų faktus“, – pasakojo ji.

Anot diskusijoje dalyvavusių specialistų, keičiasi pačios medijos formos, tačiau, atrodo, turinys beveik nekinta. „Anksčiau leidėjai „sėdėjo“ aukštai, o auditorija – žemai, jiems buvo siunčiamos žinutės. Mentaliteto atžvilgiu pasikeitė tai, kad leidėjai nebėra aukštai, jie nusileido, o auditorija pakilo. Nors mes ją vis dar vadiname auditorija, bet dabar tai – bendruomenė. Anksčiau žurnalai pardavinėjo „pasiekimą“ (angl. reach), o dabar socialinėse medijose svarbu yra turinys“, – komentavo radijo laidų vedėja Rasa Janina Jusionytė.

Savo ruožtu SEB banko rinkodaros vadovas Liudas Rimkus, kalbėdamas apie „influencerius“, pabrėžė tris svarbius dalykus.

„Pirma, tarp prekės ženklų ir „influencerių“ turėtų būti ilgalaikė strategija – prekės ženklai neturi galvoti, kad sumokės daug pinigų, o „influenceris“ pasidalins jų parašytu tekstu. Antra – „influenceris“ turėtų atitinti prekės ženklų vertybes, jomis gyventi. Esminis dalykas – prekės ženklas neturėtų cenzūruoti „influencerio“ turinio, tai turi būti natūralu, organiška. Žmonės nėra kvaili, jie supranta, jeigu tai nėra organiška, sulaukia atmetimo reakcijos“, – sakė jis.

Kaip teigė teisininkė R. Bučiūtė, reklamoms socialiniuose tinkluose samdomi nuomonės formuotojai turėtų tausoti žmonių laiką: „Anksčiau, kai žmonėms nepatikdavo reklama, jie galėdavo ją praleisti. Dėl to žmonės eina į „Netflix“, nes ten nėra reklamos. „Influenceris“ turi žymėti savo reklamą, tai neturi būti paskutinė „grotažymė“. Taip jie neapgaus sekėjų ir leis vartotojui pasirinkti.“

A. Puklevičius pabrėžė, kad kai tiek daug turinio, darosi ne tik sunkiau atsirinkti, bet atsiranda sąmoningas užsidarymas. Jis iškėlė klausimą, ar tokia informacijos gausa, turinio kiekis neiššauks atmetimo reakcijos.

„Algoritmas taip ir veikia – siūlo tai, ką tu mėgsti. Socialinė medija leido kiekvienam būti savo mažame burbule – gauti tai, kas patinka, ką mėgsta, bet atima viešas naujienas“, – kalbėjo teisininkė.

Pasak M. Katkaus, užsidarymo fenomenas susijęs su tuo, kad nėra objektyvių žmonių, kuriais galima pasitikėti.

M360