Spalvingas ir dinamiškas komunikacijos pasaulis priverčia kasdien žengti koja kojon su technologijomis ir nepaliaujamai ieškoti originalių sprendimų, kurie priverstų auditoriją suklusti. „GConsulting“ vadovo Giedriaus Juozapavičiaus, Lietuvos marketingo asociacijos valdybos bei geriausių komunikacijos projektų konkurso „PR Lapės 2021“ komisijos nario, turinčio ilgametės patirties vadybos, marketingo, pardavimų ir komunikacijos srityse, nuomone, efektyvi komunikacija šiandien turi būti tokia, kad pasirinktu komunikacijos kanalu auditoriją pasiektų būtent tada, kai jai jos reikia.

Kuo komunikacija Lietuvoje skiriasi nuo komunikacijos kitose užsienio valstybėse?

Jei kalbėti apie komunikaciją kaip apie informacijos perdavimą, bendravimą, manau, reikia išskirti formą ir turinį. Komunikacijos perdavimo formos – universalios, ko gero, didelių skirtumų tarp Lietuvos ir gilesnes tradicijas turinčių šalių mes čia nerasime. Šiandien visi siekdami greičio naudojasi internetu, įdarbina išmanius įrenginius, kad nufotografuotų, sumaketuotų, įrašytų ir pateiktų turinio vienetą skaitytojui. Kai kalbame apie turinį, mano manymu, mes dar sunkiai atsikratome provincialumo. Neretai vietos lygmens buitinės temos nustelbia globalius įvykius. Žiniasklaidos kanalai, siekdami peržiūrų ir kuo didesnės auditorijos, pataikauja skaitytojo skoniui, o ne jį formuoja. Dažnai skambios antraštės neatspindi straipsnio turinio, o kuriamos tik peržiūroms generuoti. Manau, Lietuvoje trūksta aštrios tiriamosios žurnalistikos, kuri profesionaliai ir iš esmės gilintųsi į politikos ir verslo užkulisius, aršiau gintų visuomenės interesą, įtvirtintų žiniasklaidos skaidrumo, nepriklausomumo principus.

Nuo užsienio šalių, į kurias bandome lygiuotis, skiriamės ir tuo, kad neturime ryškiai pasidalinusių žiniasklaidos kanalų pagal politinę partijų pakraipą. Nacionalinių kanalų segmente, tai nėra stipriai juntama. Skirtumas – regionuose, kur vietos politikai, atskirų partijų statytiniai bando „priglausti“ regioninę žiniasklaidą, išgyvenančią ne pačius lengviausius laikus. Pažymėčiau ir tai, kad stokojame išradingumo integruotos komunikacijos projektuose.

Kaip komunikacija gali pasikeisti per kitus ateinančius metus? Dešimtmetį?

Manau, esminio pokyčio priežastys bus tos pačios – naujos technologijos atvers ir naujus būdus komunikuoti. Šiandien judame link išmaniųjų technologijų integravimo į kasdieninį žmogaus gyvenimą ir veiklą. Amerikiečio jau nenustebinsi namuose prigijusiu skaitmeninio balso asistentu „Alexa“, o dažnas lietuvaitis apie jį dar nėra girdėjęs. Mes džiaugiamės „išmaniaisiais namais“ su integruotomis namo šildymo, vėdinimo, saugojimo sistemomis, kai užsieniečiai jau ir šaldytuvo turinį pildo dirbtinio intelekto pagalba. Manau, būtent dirbtinis intelektas ir jo integracija į kasdienę žmogaus veiklą duos dar vieną naują proveržį ir lems pokyčius žmogaus gyvenime.

Koronaviruso pandemija paspartino visų persikėlimą į „zoominį“ bendravimą, šiandien jau sukurti žmogaus prototipai – avatarai, kurie virtualiame gyvenime paslepia mūsų personas. Kas toliau?

Pamatysime. Manau, kad naujos technologijos dar labiau mažins ribas tarp mūsų proto, mąstymo ir minčių. Gali būti, kad ateityje vietoj mūsų gatvėmis vaikščios mūsų robotai-avatarai, bet bendravimas ir komunikacija tikrai išliks. Jei atsiras sprendimai, kaip žinutes perduoti mintimis, komunikuosime mintimis.

Kaip apibūdintumėte gerą komunikacijos specialistą? Kuo jis turėtų išsiskirti iš daugumos kitų?

Pirmiausia, geras komunikacijos specialistas turi išmanyti komunikacijos principus ir turėti gebėjimą komunikuoti. Komunikacijos srityje dirbantiems žmonėms tiesiog būtini skaitmeninio raštingumo įgūdžiai, jie turi gebėti naudotis išmaniosiomis technologijomis ir jomis domėtis. Be to, būtinos rinkodaros žinios, ypač, jei komunikacijos specialistas dirba verslo srityje. Šiandien daugelyje verslų komunikacija ir rinkodara yra tampriai susijusios. Rinkodaros uždavinys – kurti vertę klientui, pasitelkus tyrimus – pažinti klientą, nuo pirmo susitikimo su klientu vesti jį link ilgalaikių santykių palaikymo. Komunikacija – vienas iš įrankių, kaip tą santykį kurti ir palaikyti, kaip kalbėtis su klientu.

Jei komunikacijos žmogus supranta rinkodaros tikslus, jam daug lengviau parinkti tinkamus kanalus, komunikacijos formą ir toną. Jis gali taikliai kurti tikslinį turinį tuose kliento kelionės taškuose, kur jis susiduria su prekės ženklu, ir kalbėti taip, kad vartotojas išgirstų ir suprastų.

Taip pat svarbu išmanyti krizių komunikaciją. Ištikus krizei labai svarbu žinoti, ką sakyti, kada sakyti ir kaip sakyti. Komunikacijos žmogus atsiduria įvykių priešakyje, per jį keliauja informacija, jam tenka sugerti grįžtančias emocijas. Žinios ir empatija padės lengviau amortizuoti bet kokią krizę.

Svarbu suprasti, kad šiandien nebėra aiškių ribų ir griežtų taisyklių, tarp išorinės, vidinės, korporatyvinės, prekės ženklo ar asmeninės komunikacijos. Reikia pamiršti savo ego ir su komunikacija „vairuoti“ paskui tikslines auditorijas. Šiandien komunikacija turi būti tokia, kad pasiektų auditoriją tada, kai jai jos reikia.

O kalbant apie vertybes, mano manymu, šiandien geras komunikacijos specialistas, be išvardytų profesinių kompetencijų, turi turėti ir stiprų vertybinį stuburą. Ne ką mažiau svarbu būti empatiškam. Jei įmonės vertybės nesutampa su komunikacijos specialisto puoselėjamomis vertybėmis, vargu ar pavyks empatiškai komunikuoti įmonės vardu, ypač ištikus krizei.

Komunikacijos žmogus turi būti smalsus, domėtis tuo, kas vyksta aplinkui, jo matymo laukas turi būti platesnis, nei tik viena konkreti sritis.

Primename, kad teikti paraiškas į geriausių komunikacijos projektų konkursą „PR Lapės 2021“ galite iki gruodžio 15 dienos. Daugiau informacijos interneto svetainėje www.prlapes.lt.

M360