Šiuolaikinių technologijų laikais rašytinė kalba vis dažniau tampa pagrindiniu bendravimo įrankiu. Atrodytų, to rezultatas turėtų būti gerėjantys rašytinės kalbos valdymo įgūdžiai, tačiau realybėje viskas juda priešinga linkme. Ši problema tampa ypač aktuali tarp Z kartos atstovų – žmonių, kurie užaugo technologijų apsuptyje. Pastebima, kad jauni, gerai lietuvių kalbą mokantys žmonės darbo rinkoje jau darosi retenybe.

Klientų aptarnavimo paslaugas teikianti „Transcom“ yra viena tų įmonių, kuriose nepriekaištingas gimtosios kalbos mokėjimas yra vienas pagrindinių reikalavimų darbuotojams. Kai kuriose srityse dirbant reikalinga sklandi užsienio kalba, kai kuriose – gimtoji. Daugeliui įmonės darbuotojų kalba yra svarbiausia darbo priemonė, todėl natūralu, jog didžiausią konkurencinį pranašumą turi tie, kurie moka gerai ją valdyti tiek žodžiu, tiek raštu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vis dėlto, pasak kontaktų centro personalo specialistės Kristijanos Blaževičienės, nors anksčiau šis reikalavimas buvo bene savaime suprantamas, pastaruoju metu tenka ne tik jį pabrėžti skelbimuose, bet ir patikrinti kandidatų žinias prieš priimant sprendimą dėl priėmimo į darbą. Kartais kandidatui tenka pateikti neigiamą atsakymą būtent dėl šių žinių trūkumo.

Specialistė pastebi, kad viena pagrindinių šių žinių trūkumo priežasčių – bendravimo persikėlimas į internetinę erdvę. Nors viena vertus, dažnesnis rašytinės kalbos vartojimas lyg ir turėtų lavinti rašymo gabumus, iš tiesų dažnai toks bendravimas vyksta be lietuviškų raidžių, skyrybos ženklų ir naudojant buitinę kalbą. Suprantama, profesionalioje aplinkoje ir klientų aptarnavimo sferoje toks bendravimas ne itin tinka.

Kalbų mokėjimas – svarbesnis nei darbo patirtis

K.Blaževičienė atkreipia dėmesį į tai, kad dalykas yra kur kas rimtesnis nei tai, kad siekiantys pradėti karjerą susiduria su sunkumais rašytinėje kalboje. Ji pastebi tendenciją, kad internetinis bendravimas ne tik neišmoko žmonių rašyti, bet turi neigiamos įtakos ir socialiniams įgūdžiams apskritai.

„Tai dažnai galima pastebėti tarp IT skyriaus darbuotojų. Žmonės, kurių didžioji dalis bendravimo vyksta kompiuterio ar išmaniojo telefono pagalba, kartais net patys įvardina, jog gyvas bendravimas jiems kelia sunkumų. Viena iš priežasčių, kodėl jie nori dirbti klientų aptarnavimo srityje ir yra galimybė įgauti bendravimo patirties bei komandinio darbo įgūdžių“, – įžvalgomis dalinosi personalo specialistė.

Pasak pašnekovės, dažnai darbdaviui net nėra taip svarbu, kad žmogus neturi tam tikro darbo patirties ar konkrečių įgūdžių, jeigu jis yra nusiteikęs mokytis ir turi motyvacijos. Tačiau ne pavienis atvejis, kad jauni žmonės yra linkę pervertinti savo gebėjimus ir žinias – tai ir gali būti viena priežasčių, kodėl dažnas Z kartos atstovas nėra linkęs tobulinti kalbos žinių.

Jauni žmonės sudaro nemažą dalį įmonės darbuotojų, ypač klientų aptarnavimo skyriuose, todėl natūralu, kad įmonė ieško būdų šiai problemai spręsti. „Žinoma, dirbame su žmonėms, atkreipiame dėmesį į tai, kaip žmonės dėsto mintis laiškuose ir pokalbiuose raštu, o tiesioginiai vadovai visada duoda patarimų. Taip pat dalyvaujame ir įvairiose iniciatyvose, tokiose kaip nacionalinis diktantas“, - pasakojo K.Blaževičienė.

Anglų kalba – jau savaime suprantamas reikalavimas

Kita vertus, personalo specialistė atkreipia dėmesį į tai, kad anglų kalba tampa kandidatams kone savaime suprantamu reikalavimu. Nors gramatikoje klaidų pasitaiko vartojant ir šią kalbą, tačiau ne vienam ji kelia mažiau sunkumų nei gimtoji. Be to, neretai angliškas žargonas pereina ir į lietuvių kalbą.

„Žinoma, dabar turbūt retas darbas nereikalauja anglų kalbos – mes iš kandidatų tikimės tikrai aukšto lygio. Tačiau lygiai taip pat reikalinga ir taisyklinga lietuvių kalba. Ypač ryškūs atvejai, kad pagyvenę užsienyje žmonės grįžta, puikiai moka angliškai, bet kalbėdami lietuviškai net darbo pokalbio metu patys nepastebėdami ima vartoti anglišką žargoną“, – pasakojo personalo specialistė.

Rusų kalbą mokantis darbuotojas turi pranašumų

Ji atkreipia dėmesį, kad kitų užsienio kalbų mokėjimas taip pat yra labai naudingas. Turbūt nieko keisto, kad ypatingai stipriai imamas jausti rusų kalbos trūkumas – pasak K.Blaževičienės, nors klientų aptarnavime rusų kalba tikrai praverčia, ją dažniausiai moka tik turintys rusiškai kalbančių artimųjų, o savanoriškai jos mokytis imasi labai retas. Kaip tik todėl bent jau susikalbėti rusiškai galintis žmogus, iškart įgauna konkurencinį pranašumą.

Suprantama, kad kuo daugiau kalbų žmogus moka, tuo visokeriopai jam yra geriau. Tačiau personalo specialistė ragina pirmiausia atkreipti dėmesį, ar tikrai lietuvių kalbą mokame taip gerai, kaip iš mūsų tikimasi. Juk nuo to, kaip žmogus įvaldęs kalbą, priklauso ir tai, kaip jis gebės save pristatyti ir pateikti bet kuriame karjeros etape.

„Darbdaviai atidžiai žiūri, kaip žmogus save pristato, kaip bendrauja, kaip reiškia mintis. Gana nesunku pastebėti, jei žmogus ne itin gerai moka gimtąją kalbą – jų ir žodynas skurdesnis, ir apskritai prastesni bendravimo įgūdžiai. Todėl geras lietuvių kalbos mokėjimas siekiant karjeros yra be galo svarbus dalykas“, – teigė K. Blaževičienė.

M360