Vasaros nuotaika įpareigoja, kad apie komunikaciją galvotume ne per įprastus metodus, o paprasčiau – kaip galima palyginti rezultatyviau bendraujančias bendroves su žmonėmis vakarėliuose.
Kodėl vieniems žmonėms sekasi bendrauti lengviau, ir jie visada turi, kas norės jų kompanijos šventėje? Maždaug dėl tų pačių priežasčių, kodėl dalies bendrovių žinių laukiame, o kitoms savo naujienas tenka koja grūsti į besipriešinančios auditorijos gerkles.
Tema nėra teorinė. Ją įkvėpė prisimintas nustebimas, sugautas verslo konferencijos vakarinėje dalyje. Veiksmas vyko trečią nakties, buvau lengvai pavargęs, nuėjau vienas pabūti nuošaly. Aišku, nerūkiau ir nebuvau išgėręs.
Taip tyliai būnant, man prieš akis staiga ir be įspėjimo apie komercinį pranešimą išdygo vizitinė IT bendrovės direktoriaus kortelė, o pats direktorius, kol nepabėgau, pradėjo pasakoti, kad gal mūsų klientams galėtų ką nors suprogramuoti. Atrodė pakoučintas.
Jis akivaizdžiai jaudinosi, sėkmės nesitikėjo, bet pinigai už konferencijos bilietą sumokėti, reikia pardavinėti. Galiu spėti, kad prie manęs žmogus ėjo komunikuoti, nes vienas atrodžiau mažiau grėsmingai, tikimybė, kad į aktyvius pardavimus atsakysiu fiziniu smurtu, nebuvo didelė.
Lengva spėti, kad ir be muštynių kontaktas nebuvo sėkmingas, sandorių nebuvo sudaryta.
Maksimas Reznikovas
„Fabula Rud Pedersen Group“ partneris, projektų direktorius.
Visą straipsnį gali skaityti tik prenumeratoriai
