Kokie pagrindiniai klausimai apie skaitmeninį pasaulį dominuos 2020 metais? Švedų žurnalistas, populiarių knygų apie technologijų įtaką mūsų gyvenimui autorius, geriausiu šių metų Švedijos pranešėju paskelbtas Andreas Ekströmas konferencijoje „Lūžio taškas“ verslo ir visuomenės lyderius ragino susimąstyti apie tai, kas nulems jėgos pasiskirstymą pasaulyje ir kokią atsakomybę kam teks prisiimti. Delsti ieškant atsakymų negalima, nes pavėlavus kelio atgal gali ir nebebūti. Jam pačiam skuba ypač svarbi – sunkiai sergantis A. Ekströmas neslepia, kad naudodamasis socialinių medijų galia pats bando didinti šansus išgelbėti sau gyvybę.

Kam priklausys skaitmeninė tapatybė?

A. Ekströmas pabrėžia – jis pats nesiūlo nei ateities strategijų, nei paruoštų atsakymų, tačiau savo užduotimi mato iškelti klausimus, į kuriuos artimiausioje ateityje bus būtina atsakyti.

Vienas iš jų – skaitmeninė tapatybė, kurios įgyvendinimo poreikis kasdien auga. Tačiau patikėti tuo rūpintis bet kam būtų labai neatsargu. „Įsivaizduokite situaciją. Jūs esate Graikijos vyriausybės narys ir galvojate, kad jums būtinai reikia išspręsti skaitmeninės tapatybės klausimą – tai leistų efektyvinti visiems darbą, naudojantis skaitmenine tapatybe būtų mokami mokesčiai, rūpinamasi socialiniu draudimu ir tt. Iškeliate šį klausimą, tačiau matote, kad finansų ministras sėdi kampe ir juokiasi, nes supranta, kiek tam reikia investicijų. Bet kas staiga atsitinka – nepamirškite, tai mano fantazija – bet įeina ponas Markas Zuckerbergas, ir sako: kaip įdomu, kalbate apie skaitmeninę tapatybę, mes irgi apie tai daug galvojame ir galime jums pasiūlyti veikiantį modelį, ar domintų? Vyriausybė sakytų, mums to reikia, bet, deja, mes neturime pinigų. O Markas kone įsižeidęs atsakytų, kokie dar pinigai – viską pats padarysiu savo sąskaita. Tik turite išleisti įsakymą, kuriuo visi Graikijos gyventojai būtų įpareigoti užsiregistruoti feisbuke. Ką darytumėte, jei būtumėte Graikijos vyriausybė?“, – provokavo A. Ekströmas.

Pasak pranešėjo, atsakymas į šį klausimą nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Aš pasakoju šią istoriją Vokietijoje, JAV, Švedijoje, kitose šalyse, kuriose ekonomika yra stabili, ir jie sako, mes nieku gyvu to nedarytume, mes niekada neverstume visų gyventojų būti feisbuke – tai neetiška. Taip, bet kodėl jie gali sau leisti taip sakyti daug negalvoję? Nes jie turi pinigų, kurie jiems leidžia laikytis etikos standartų. Garbingumas yra prabanga tiems, kurie gali sau tai leisti. Tai tinka tiek šalims, tiek visiems mums kaip individams. Jūs nepamatysite manęs vedančio seminarus Italijos mafijai, nes aš nemėgstu mafijos. Bet aš turiu tris vaikus. Jei galvočiau, kad negaliu jų išmaitinti, prireikus tikrai imčiausi ir tokių seminarų. Mes, žmonės, tokie esame: pirma – maistas, tada – etika“, – kalbėjo jis.

A. Ekströmas pripažino, kad Švedija šiuo atveju nėra sektinas pavyzdys – joje skaitmeninės tapatybės sprendimus įgyvendino bankai. „Rezultatas – mes privatizavome visų švedų skaitmeninę tapatybę. Mūsų duomenys bet kada gali būti parduoti kam nors Kaimanų salose – tai labai rizikinga. Nemanau, kad reikia visus klausimus palikti vyriausybei, bet čia vienas iš tų atvejų, kur galėtume dirbti ir kontroliuoti situaciją kartu“, – savo nuomonę dėstė jis.

Galvoti apie skaitmeninę tapatybę, jo nuomone, reikia ir globaliu lygiu. „Pasaulyje yra apie 8 milijardai žmonių, iš kurių 3 mlrd dar nėra prisijungę prie interneto, bet kai tai padarys, jiems reikės saugios skaitmeninės tapatybės, kuri veiktų kaip socialinis, finansinis, elektroninis įrankis. Jei jūs galėsite tokį sukurti – valdysite pasaulį. Įsivaizduojate, kokios galimybės su tuo ateis? Tai didžiulė tiek ekonominė, tiek politinė galia. Jei galėsite pasakyti, kad mes pirmieji esame profesionali skaitmeninė tauta, turime skaitmeninę konstituciją ir panašiai, būsite pasaulio lyderiais. Bet sprendimai turi būti tvarūs, nevienkartiniai, tokie, kuriuos būtų galima perduoti iš kartos į kartą“, – teigė A. Ekströmas.

Laiko ir dėmesio ekonomika

Niekam nebe naujiena, kad gyvename dėmesio ekonomikos laikais. Tačiau kokius pokyčius tai atneša?

„Mes uždirbame pelną bandydami visada išlaikyti žmonių dėmesį, kad jie nuolat žiūrėtų į ekranus. Kad suprastume, kur link viskas krypsta, reikia žiūrėti, kaip mes elgiamės internete. 2001 metais dešimčiai didžiųjų interneto svetainių atiteko 30 proc. viso interneto srauto. 2010 metais pirmasis dešimtukas jau užima 75 proc. – tai yra nesveika rinka. Mes judame prie labai centralizuoto interneto, kuris labai skiriasi nuo pradinės interneto idėjos. Ar dar atsimenate, kokie buvo pirmieji interneto pažadai? Jame turėjo rasti vietos visi: itin nišiniai verslai, nevyriausybinės organizacijos, beprotiškiausios idėjos, o ne tik didelės korporacijos. Taip, laimei, mes vis dar turime beprotiškus tinklapius su kartais tiesiog kvailais dalykais, kas ir parodo interneto demokratiją, tačiau vos keli portalai užima didžiąją interneto srauto dalį“, – kalbėjo A. Ekströmas.

Andreas Ekstrom
Andreas Ekstrom
© DELFI / Domantas Pipas

Keliems interneto milžinams taip augant, tai dar labiau keičia buvusį įprastą verslo pasaulį. „Prieš jau beveik dešimt metų feisbukas buvo protingas ir suprato, kad šiais laikais visi turi telefonus su kameromis ir naujoji karta nori komunikuoti per nuotraukas. Tada atsirado „Instagram“, kuris tai puikiai pritaikė. Ką jūs darydavote anksčiau, kai matydavote, kad konkurentas jus vejasi? Jūs nemiegodavote naktimis, kad sukurtumėte geresnį produktą. Dabar tai nebeveikia tiems, kurie turi tikrai daug pinigų. Feisbukas pamatė, kad „Instagram“ kažką daro gerai. Ar jie pagalvojo, kad jiems reikėtų kažko iš jų pasimokyti? Ne, jie nusprendė tiesiog juos nusipirkti“, – priminė jis.

Kitas feisbuko pirkinys buvo susirašinėjimo programėlė „WhatsApp“, įsigyta už 19 mlrd dolerių. „Ar tai brangu? Skaudu sakyti, bet tai yra 200 kartų brangiau, nei Švedija gavo pardavusi „Volvo“ Kinijai. Galbūt jūs esate iš tų, kurie dar pamena, ką valstybei anksčiau reikšdavo, jei į šalį ateidavo tokios vertės įmonė – tai buvo gerai ekonomikai, nes reiškė, kad žmonės turės darbus, mokės mokesčius, galėsime statyti kelius, išlaikyti mokyklas, užtikrinti sveikatos apsaugos sistemą ir tt. Kiek žmonių dirba „WhatsApp“? Kai juos nusipirko, buvo apie 50. Taigi, toks ankstesnis ryšys dabar yra žlugęs. Reikia pripažinti, kad nebegalėsime užtikrinti viešųjų poreikių išlaikymo iš žmonių už darbo pajamas sumokamų mokesčių. Ar tai reiškia, kad judame prie bazinių pajamų visiems? Nežinau, bet faktas, kad mes dėmesio ekonomikoje judame prie naujos finansinės sistemos poreikio“, – atkreipė dėmesį pranešėjas.

Bankai laukia pokyčių valandos

Dar vienas svarbus skaitmeninis iššūkis – kaip iš turimų pinigų uždirbti dar daugiau, kas šimtmečiais yra bankų pragyvenimo būdas. „Tiesiog pakalbėkite su kredito kompanijomis: jeigu galite gauti bent minimalų kiekį pinigų iš transakcijų, visada uždirbsite. Taip, bankai tikrai turi neišspręstą įvaizdžio klausimą: aš negirdžiu, kad žmonės labai mylėtų savo bankus, sakytų, pavyzdžiui, kaip aš mėgstu mokėti savo paskolą. Bet jų didžiausi konkurenciniai pranašumai rinkoje tie, kad jie dar turi daug mūsų pinigų, ir lyg ir užima pastovią poziciją skaitmeninės ekonomikos laikais. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie yra konservatyvių pažiūrų. Nežinau, kiek iš jūsų savo santaupas patikėjote startuoliams, bet aš savąsias vis dar laikau banke, aš taip jaučiuosi gerai“, – prisipažino A. Ekströmas.

Pasak jo, bankai kol kas stebi, ką daro kitos industrijos. „Bankų industrija dar mažai paliesta – muzikos, žiniasklaidos, taksi rinkos kardinaliai keičiasi, o jie ne. Jie mokosi iš to, ką kiti daro klaidingai ar gerai. Aš spėčiau, kad bankai ateityje bus dar stipresni, priešingai nei daug kas mano“, – teigė jis.

„Daug kas kalba apie kriptovaliutas, bitkoinus, bet protingi bankai sakys, kad tai ne problema – pirkite tokią valiutą per bankus. Jiems tai dar viena didelė galimybė likti aktualiems“, – prognozavo žurnalistas.

Tačiau kas gali pakeisti bankų situaciją – tai, kad žmonės gali patys sau sukurti sistemą, leidžiančią patiems būti tarsi pasaulio banku. „Mes galėsime patys iš darbdavio pasiimti atlyginimą ir nuspręsti, kur jį padėsime: ar į kokį banką, ar skolinsime draugams, ir viską darysime vienu paspaudimu. To dar niekas iki galo nepadarė, nes nors tai būtų labai pelninga, politiškai būtų labai pavojinga atimti iš politikų labai svarbų įrankį, finansų sistemą. Dėl šitos pozicijos labai sunkiai dirba ir jos labai norėtų viena kompanija, „Libra“ – nežinau, ar jiems pavyks, bet reikia juos stebėti“, – siūlė A. Ekströmas.

Dvi skaidrumo pusės

Kiek visuomenėje reikia valdyti tai, ką mes kalbame? A. Ekströmo nuomone, apie tai reikia kalbėti dviem lygiais – vienas yra vieši pokalbiai, debatai, kuriais kuriama visuomenė, o visai kas kita – privatūs pokalbiai. „Tačiau dabar viskas vyksta tarsi vienoje vietoje. Jei seniau buvo kalbama, kad mus stebi „didysis brolis“, vyriausybė darydavo apklausas, kad geriau suprastų visuomenę, dabar einama prie to, kad tiesiog visi stebime vieni kitus. Internetas dabar lygus visuomenei – tad dabar jau ne tik kultūrinis, bet ir technologinis klausimas, kokius įrankius taikysime“, – kalbėjo jis.

„Pagalvokime, ar taip gauname daugiau laisvės ir galimybių, ar patys save suvaržome? Keliame kitiems labai aukštus reikalavimus, tikimės, kad politikų CV neturės nė vieno priekaišto. Įsivaizduojate, jei jums, sulaukusiems penktos dešimties, sakytų, negausite darbo, nes prieš 22 metus nupiešėte nelegalų grafiti? Niekas iš mūsų negalėtų atitikti reikalavimų, kuriuos keliame politikams, nes norime, kad jie būtų tobuli nuo pat vaikystės. Tai tiesiog neįmanoma“, – pastebėjo pranešėjas.

O tai, kad įpratome viską kelti į socialinius tinklus, irgi turi skirtingus padarinius. „Mes labai skaidrūs, pranešame viską: kad nusipirkome mašiną, pakeitėme darbą, numetėme svorio, nutraukėme santykius ir tt. Pavyzdžiui, aš atvirai pasakoju apie tai, kad jei man neras tinkamų naujų kepenų transplantacijai, per porą metų aš mirsiu. Čia ne derybos, tiesiog tokia mano istorija ir viskas, ką aš galiu padaryti – platinti žinią apie donorystę. Galbūt vieną dieną aš sulauksiu skambučio, reiškiančio, kad kažkas mirė, tam, kad aš galėčiau gyventi. Tai yra socialinės medijos galia, kuri galbūt gali išgelbėti man gyvenimą. Bet aš gyvenu šalyje, kurios sveikatos apsauga užtikrina, kad man bent nereikia rūpintis dėl finansų. Jei aš tai atvirai pasakočiau JAV, ar galėčiau tikėtis, kad draudimas man apmokės operaciją? Tai yra mūsų skaidrumo efektas: mes nežinome, ką tai atneša“, – pasakojo jis.

Bet net ir Švedijoje toks atvirumas yra rizikingas. Savo knygoje „On Finding“ A. Ekströmas prisipažįsta, kad žinodama jo ligos istoriją tik viena draudimo bendrovė jam sutiko pasiūlyti tokias sąlygas, kad galėtų būti ramus dėl savo šeimos finansinio saugumo, kai jo paties su jais nebebus.

Užduotis – teisiškai užtikrinti interneto neutralumą

Dar vienas potencialus pavojus, kuriam reikia iš anksto užkirsti kelią – interneto neutralumo užtikrinimas. A. Ekströmo nuomone, tai turėtų būti įrašyta parengtose skaitmeninėse konstitucijose.

„Įsivaizduokite, jei interneto tiekėjai sakytų, mes dabar labiau apmokestinsime „Netflix“, nes jie naudoja labai daug interneto srauto – tai nebūtų neutralu. Didžiosios korporacijos tada galėtų sumokėti daugiau, kad būtų greitai pasiekiamos, bet tai būtų neįveikiamas slenkstis startuoliams iš Lietuvos, Švedijos, ar bet kur. Tada didieji tik stiprintų savo galią“, – aiškino jis.

„Arba, jei Donaldo Trumpo kampanijos metu prioritetas būtų teikiamas tik „Fox“, kaip tai pakeistų rinkimų rezultatus? Interneto neutralumą mums reikia dabar įrašyti į savo skaitmenines konstitucijas, nes kitaip mes viską sužlugdysime. Visiems politikams turi būti užduodami klausimai, kaip jie spręs skaitmeninius klausimus“, – kalbėjo A. Ekströmas.

M360