Antradienį savo „Facebook“ paskyroje ji pateikė savo poziciją, kodėl kitaip nei jos konkurentas, viešųjų ryšių specialistas Aistis Zabarauskas, atsisakė atvykti į kitų medijų rengiamus kandidatų į LRT vadovus debatus. Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, komercinės žiniasklaidos atstovai nėra suinteresuoti tiesioginio konkurento LRT sėkme. Todėl, tęsė ji, būtų sunku tikėtis objektyvių debatų.
„Ne komercinė žiniasklaida renka LRT generalinį direktorių, nors jai ir norėtųsi, o aukščiausias LRT valdymo organas, visuomenės atstovai – LRT Taryba ir tam pasirenka tinkamą tvarką. Jei Taryba matys debatų poreikį, tuomet juose ir dalyvausiu“, – socialiniame tinkle rašė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Komercinė žiniasklaida nesuinteresuota, kad LRT gerai sektųsi, o pastarųjų metų LRT auditorijos augimas, ypač skaitmeninėje erdvėje, komercinei žiniasklaidai yra visiška rakštis, nes jų tikslai – visai kiti nei LRT, pirmiausia – išlaikyti auditoriją pas save ir pardavinėti jai reklamą, o taip pat pratinti ją prie mokamo turinio“, – nurodė ji.
Visuomeninio transliuotojo vadovė pastebėjo, kad dalis komercinės žiniasklaidos atstovų „aktyviai dalyvavo LRT generalinio direktoriaus rinkimų kampanijoje“, diskredituodami ją kaip kandidatę bei, anot jos, kurdami šališkus tekstus bei antraštes.
Be to, atkreipė dėmesį M. Garbačiauskaitė-Budrienė, „abu į debatus kviečiantieji portalai kreipėsi į Europos Komisiją, norėdami apriboti LRT finansavimą įrodant, kad tai – neva neteisėta valstybės pagalba“.
„Kai EK atsisakė pradėti tyrimą, jie padavė EK į Europos Bendrąjį Teismą. Byla tebesitęsia“, – savo poziciją toliau argumentavo LRT vadovė.
Todėl kandidatė į LRT generalinius direktorius ragino „atsiriboti nuo klikbaitinio informacinio triukšmo, populistinių pažadų visiems pakelti atlyginimus“ ir vertinti konkurso dalyvių vizijas individualiai.
„Mano ir visos LRT komandos penkerių metų darbo rezultatai yra vieši ir, kaip rodo įvairios apklausos ir LRT auditorijos augimas, visuomenės gerai vertinami. (...) Būtent įsiklausius į auditoriją buvo parengta naujoji LRT veiklos strategija, kuria vadovaudamiesi penkerius metus dirbs LRT komanda, o Taryba reguliariai vertins darbo rezultatus“, – aiškino M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Savo ruožtu M. Garbačiauskaitės-Budrienės konkurentas rinkimuose A. Zabarauskas debatų galimybę įvertino palankiai ir tvirtino, kad pokalbiuose dalyvaus.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, dėl LRT generalinio direktoriaus posto rungiasi du kandidatai – dabartinė visuomeninio transliuotojo laikinoji vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas.
LRT Tarybos pirmininko Eugenijaus Valatkos teigimu, birželio 6 d. planuojamas posėdis, kuriame bus balsuojama dėl naujojo LRT vadovo.
Pastarieji rinkimai organizuojami po kovo mėnesį vykusio balsavimo, kai iš šešių kandidatų, siekusių LRT generalinio direktoriaus posto, nebuvo išrinktas nei vienas nugalėtojas – antrajame ture dalyvavę kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių. Dėl šios priežasties gegužę surengtas pakartotinis konkursas.
LRT generalinį direktorių konkurso būdu skiria 12 narių LRT Taryba. Tarybai šiuo metu vadovauja Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius E. Valatka.
