Kinas lydi mus jau nuo pat 1895-ųjų, kai pirmasis filmas „Traukinio atvykimas į stotį“ išgąsdino tuometinius žiūrovus. Vos 50 sekundžių trukmės kūrinys šokiravo savo tikroviškumu. Vėliau bėgant metams ir tobulėjant filmų kokybei, efektams ir garsui, nustebinti žiūrovus tapo vis sudėtingiau – vien įžymių aktorių, gerų specialiųjų efektų ir stiprios istorijos nebepakanka. Siekdama auditorijai suteikti naują patirtį, kino industrija ieško naujų komunikacijos priemonių, kurios padėtų tiek padidinti filmo žinomumą, tiek pritraukti tikslinę auditoriją.

Animaciją paversti realybe

Kai pasirodė pirmieji filmo „Simpsonai“ anonsai, mėgstamiausia pasaulyje geltonoji šeima eteryje jau buvo maždaug apie du dešimtmečius, todėl jau turėjo didelę savo žiūrovų auditoriją. Filmo kūrėjams to nepakako, jie norėjo padaryti kažką papildomo, kad būtų aišku, jog tai nebus tik dar vienas, tik itin ilgas animacinio filmo epizodas. Taigi jie iš tikrųjų atkūrė keletą visiems atpažįstamiausių vietų iš animacinio serialo: „7eleven“ parduotuvėlės tapo „Kwik-E-Marts“, „Jet Blue“ tapo oficialiomis Springfildo oro linijomis, o „Burger King“ leido susikurti savo „Simpsonų“ versijos portretą savo svetainėje, tad kiekvienas galėjo pasijausti filmuko dalimi. Visur, kur ėjo filmuko gerbėjai, riba tarp animacijos ir tikrovės buvo sunkiai atpažįstama.

Atostogos su dinozaurais

Visi buvo gana tikri dėl populiaraus filmo serijos sėkmės – šis filmas buvo apie žmones, bėgančius nuo milžiniškų dinozaurų. Tačiau nors „Jurassic World“ turėjo labai didelę gerbėjų bazę ir patrauklų konceptą, kūrėjai norėjo šį veiksmo filmą parduoti kaip ne tik dar vieną gerą tęsinį. Jie sukūrė reklaminę svetainę, kuri buvo panaši į pramogų parko svetainę, jei „Jurassic World“ tikrai egzistuotų. Buvo pasirūpinta smulkiausiomis detalėmis, tokiomis kaip parko žemėlapis, dabartinė temperatūra „Isla Nublar“ ir dinozaurų faktų puslapis. Geriausia šios svetainės dalis buvo ta, kad žiūrovai turėjo nusipirkti bilietą į pramogų parką ir galėjo padėti planuoti kelionę. Žinoma, tai, ką visi pirko, buvo bilietas į filmą vietiniuose kino teatruose.

Siaubo skambutis

„Skambutis 2“ nesulaukė didžiulės sėkmės, nes uždirbo tik 161 mln. dolerių, filmo gamybai skyręs 50 mln. biudžetą. Siekdama padidinti filmo žiūrimumą, kūrėjų komanda išradingai panaudojo paties filmo idėją prieš savo gerbėjus – sukūrė puslapį 7daysleft.com, kurio lankytojai buvo raginami įvesti draugo el. pašto adresą ir telefono numerį. Tuomet draugai gaudavo nuorodą su filmo treileriu. Vėliau jie sulaukdavo skambučio... Kaip galite įsivaizduoti, tai būdavo filme girdimas septynių dienų įspėjimas. Vėliau paaiškėjo, kad ši komunikacija buvo baisesnė už patį filmą.

„Tinder“ androido robotui

Filmas „Ex Machina“ seka jaunuolio gyvenimą, kai jis užmezga asmeninius ryšius su patrauklia ir labai intelektualia „Android“ robote. Atsižvelgiant į filmo atspindžius ir mūsų visuomenės ryšį su technologijomis, sukurtas „Tinder“ profilis būtent tai robotei, pavadintai Ava. Festivalyje „South by Southwest“, kuriame filmas buvo rodomas jaunesnei auditorijai, konkretūs vartotojai sumatchino su Ava pažinčių programoje. Prie jos profilio buvo pridėtos teksto ištraukos, kurios paskatino skaitytojus pabendrauti su androide, o vėliau patikrinti jos socialinius tinklus, kuriuose atsispindėjo visa kino komunikacija.

Intriguoja, dėl to įsimena

Šių filmų komunikacija įsiminė gal net labiau nei patys filmai, nes koncentruotasi į tam tikrą auditoriją ir visuomenei aktualią vietą: puslapį, tinderį ar pačią parduotuvę. Manau, dabartinei auditorijai nebeaktualūs filmų anonsai, jie nori kažko nauja, kas leistų jiems įsitraukti ir dalyvauti. Belieka tikėtis, kad prasidėjus naujų filmų sezonui sulauksime ir daugiau tokių smagių kampanijų, nes akivaizdu, jog tai efektyviau nei įprasta mūsų matoma reklama.

M360
INK AGENCY