Socialinis tinklas „Facebook“, nuolat kalbantis apie žmonių atvirumo svarbą, pats turi paslapčių, kurias mieliau pasilaikytų tik sau. Kokius klausimus feisbukas labai norėtų palikti neliečiamus?

Portalas „The Grunge“ apžvelgia kelis esminius klausimus, kurie feisbukui labai nemalonūs.

Pavyzdžiui, jo įkūrėjui ir vadovui Markui Zuckerbergui verčiau nepriminti, kad daugelis beveik neabejoja jį nuplagijavus verslo idėją. Tuo jį kaltino M. Zuckerbergo studijų laikų draugas iš Harvardo Aaronas Greenspanas, kuris buvo sukūręs sistemą, talpinančią studijų tvarkaraščius, elektroninį paštą, gimtadienio priminimus, nuotraukų albumus, įvykių kalendorius – iš esmės dabartinio feisbuko pagrindą. Jo kūrinys vadinosi „houseSYSTEM“, bet jame netgi buvo skyrius, pavadintas „The Universal Face Book“ arba, trumpiau, tiesiog „Face Book“. Nors galiausiai M. Zuckerbergas ir A. Greenspanas susitarė taikiai, visgi, tokia verslo pradžios istorija, švelniai tariant, ne itin dera prie „Facebook“ įvaizdžio.

Kitas nemalonus klausimas – mokesčiai. Kaip, ko gero, visi, „Facebook“ nemėgsta jų mokėti. Na, bent jau išnaudoja visus įmanomus būdus mokėti juos kuo mažesnius. Išnaudodami įstatymų spragas, „Facebook“, pavyzdžiui, perkelia dalį verslo į Kaimanų salas, kurios, kaip juokaujama, egzistuoja tik tam, kad palengvintų mokesčių naštą milijardieriams.

Nemėgstate „Facebook“ vartototų, prisistatančių netikrais vardais? „Facebook“ irgi. Teoriškai jis skelbia, kad „Facebook“ visi turi registruotis tikru vardu ir pavarde. Tik čia iškyla problema, kaip tai įgyvendinti realybėje? Galbūt tai, kad kažkas prisiregistruoja kvailu slapyvardžiu, dar nėra taip baisu, tačiau žinomi žmonės patenka į nepatogias situacijas, kai kas nors, užsiregistravęs jų vardu, ima skelbti melagingą turinį. Skaičiuojama, kad šiuo metu feisbuke yra apie 100 milijonų netikrų paskyrų, kai kurios sukurtos tiesiog dėl pramogos, kitos – platina reklaminį turinį, o kai kurios sukurtos tam, kad jomis naudojantis būtų galima įsilaužti į kitų paskyras.

Lietuvoje tai kol kas mažai aktualu, tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose feisbukui tikrai pakenktų garsus kalbėjimas apie tai, kad jis yra įsivėlęs į rasistinius skandalus. Pavyzdžiui, buvo užfiksuota, kaip viename iš „Facebook“ iškabintų plakatų buvo užrašyta „Black Lives Matter“ (juodaodžių gyvybės yra svarbios), kas JAV yra laikoma rasizmu, nes kovojant už lygias teises įprasta rašyti „All Lives Matter“ (visų gyvybės svarbios).

Kitas užkliūnantis dalykas – feisbukas neturi aiškių vartotojų blokavimo taisyklių. Portalas „The Grunge“ pastebi, kad kažkodėl vartotojai yra blokuojami už tokių žodžių kaip „fake goth“ (netikras barbaras) vartojimą. Kartais žmonės ar grupės yra blokuojami, o vėliau jų paskyros vėl atgaivinamos be jokio paaiškinimo – regis, pagal tai, kokia buvo darbuotojo nuotaika.

O kaip vertinti tai, kad technologijų platforma, o ne medijų priemone save vadinantis „Facebook“, mėgsta užsiimti cenzūra? Nors tai, kokie pranešimai pasirodo jūsų naujienų sraute, esą, turėtų nuspręsti algoritmas, vertinantis įrašų populiarumą, kartais visgi nusprendžiama tai pareguliuoti rankiniu būdu. Pavyzdžiui, JAV kurį laiką populiariausių įrašų skiltyje specialiai buvo nerodomos konservatorių-respublikonų, kaip Mitto Romney ir kitų, platinamos naujienos. Cenzūros paieškų pastebėta ir „Facebook“ paieškoje: pagal kai kuriuos raktažodžius, net ir netikslius, siūlomas didelis įrašų pasirinkimas, o kiti, esą, nefiksuoja nieko, nors, tikėtina, turėtų būti gana populiarūs.

Galiausiai, viena populiariausių praėjusių metų temų, kurią feisbukas iš pradžių apskritai neigė, o paskui puolė teigti uoliai sprendžiantis problemą – melagingos naujienos, vadinamos fake news. Iki šiol vis dar neatsakytas klausimas, ar be socialinių tinklų ir juose plitusių melagingų naujienų įtakos, JAV prezidento rinkimų baigtis būtų buvusi tokia pati, tačiau niekos neabejoja milžiniška jų įtaka.

Besirūpinantys savo duomenų apsauga taip pat turi priekaištų „Facebook“. Turbūt jau nėra nepastebėjusių, kad „Facebook“ rodo naujienas ir pasiūlymus pagal jūsų naršymo internete istoriją, bet ar žinote, kad tai taikoma net tiems, kas neturi „Facebook“ paskyros? Jei per 90 dienų dėl kokios nors priežasties net neprisiregistravę lankėtės „Facebook“ – šis socialinis tinklas toliau stebi kiekvieną jūsų žingsnį internete.

Dar vienas nemalonių atgarsių sulaukęs klausimas – „Facebook“ eksperimentai su vartotojais. Dar 2012 m. buvo atskleista informacija apie „Facebook“ vykdytą eksperimentą, kuriuo jie, siekdami išsiaiškinti, kaip galima manipuliuoti žmonių nuotaikomis, savaitę specialiai rodė jiems daugiau teigiamų arba neigiamų naujienų. Sužinoję, kad be perspėjimo tapo eksperimento aukomis, žmonės toli gražu nebuvo patenkinti.

Populiarėjanti „Facebook“ funkcija – suteikiamos galimybės šioje platformoje veikiančiai prekybai. Tik, vėlgi, jas pristatant ne apie viską buvo pagalvota. Funkcijai pirmiausia startavus JAV čia sparčiai imta prekiauti ginklais, narkotikais, nelegaliai įvežtais gyvūnais ir pan. Nors „Facebook“ taisyklėse, be abejo, buvo parašyta, kad prekyba nelegaliomis prekėmis neleidžiama, kurį laiką tai sėkmingai vyko. Vėliau „Facebook“ atsiprašė už esą įvykusius techninius nesklandumus, bet iki šiol nėra šimtaprocentinės garantijos, kad visi nelegalai čia yra išgaudomi.

Galiausiai, programišiai teigia, kad įsilaužti į „Facebook“ paskyrą – juokų darbas, o iš ten jau paprasta prieiti ir prie kitų jūsų skelbiamų duomenų, jei tik juos siejate per „Facebook“.

M360