R. Zuckerberg neslepia, kad vartus į technologijų verslo pasaulį jai atvėrė žymusis brolis Markas Zuckerbergas. Nors ir ji pati tikrai yra ne iš kelmo spirta: pradėdama savo pranešimą ji pabrėžė esanti Harvardo universiteto absolventė. „Žinote, tas kitas garsus Zuckerbergas jo taip ir nebaigė“, – pokštavo ji.
Po studijų ji įsidarbino kompanijoje, kur ją paskyrė būti atsakingą už skaitmeninę rinkodarą, kol kiti kolegos dirbo su didžiuliais renginiais ir įžymybėmis. „Skambinau mamai ir verkiau, kad mane kažkur užgrūdo ir kaip man nepasisekė“, – pasakojo ji.
Tačiau, pasirodo, tai kaip tik buvo didžiulė sėkmė. Po kiek laiko jos brolis M. Zuckerbergas pasakė jai ieškantis žmogaus, kuris galėtų dirbti su skaitmenine rinkodara jo kuriamame feisbuke. „Išversiu, ką tai reiškė: jis ieškojo kažko, kas dirbtų nemokamai“, – šypsojosi R. Zuckerberg.
Jauna moteris ryžosi avantiūrai: iš Niujorko ji persikėlė į Kaliforniją, kur Silicio slėnyje jai teko perprasti visas technologijų pasaulio subtilybes.
R. Zuckerberg pasidalino „Facebook“ tuomet taikytu būdu naujų idėjų paieškoms: kompanija organizuodavo hakatonus, kai darbuotojai galėdavo per naktį likti biure ir dirbti su bet kokiomis, kokios jiems šauna į galvą, idėjomis. „Būdavo didžėjai, maisto vagonėliai, visi galėjo likti per naktį ir dirbti, tik turėjo laikytis taisyklės – nedaryti to, ką daro įprastą dieną, neatsakinėti elektroninių laiškų ir panašiai. Juk kiekvienas iš mūsų turime tokių svajonių, kad, kai turėsime laiko, rašysime knygą, pradėsime tinklalaidę, dirbsime su labdaros projektu ir panašiai“, – kalbėjo ji.
Iš pradžių daugelis į šią mintį žiūrėjo gana atsargiai. Kol vienas darbuotojas sukūrė programėlę, pagal kurią telefonas būdavo užrakinamas šokant ant batuto, o jį atrakinti galėdavai tik antrą kartą pakartodamas visiškai identišką šuolį. „Tai buvo visiška nesąmonė, visi šokinėjo, niekam nepavykdavo ir vėliau tekdavo atsiblokuoti telefonus. Bet po to kažkas įvyko, tai lyg pakeitė atmosferą: niekas nebebijojo siūlyti keistų ar kvailų idėjų, nes, na, kas gali būti kvailiau už tai?“, – juokėsi R. Zuckerberg.
Per vieną iš tokių hakatonų ji sugalvojo darysianti savo video šou, kuriame kalbins feisbuko darbuotojus. Jai atrodė, kad tai bus puiki idėja, kuria visi susidomės. Tačiau žiūrovų buvo lygiai du – jos mama ir tėtis.
R. Zuckerberg nusiminė, kad idėja visgi nesulaukė palaikymo, tačiau kažkokiu būdu apie ją pasklido gandas. „Po kelių savaičių man paskambino Katy Perry, pasakė girdėjusi apie naują platformą ir tai, kad ji nori per ją transliuoti savo šou. Iš pradžių norėjau pasakyti ne, perspėti, kad nieko tikro dar nėra padaryta, bet tada pagalvojau, o ką darytų mano kolega vyras? Tada grįžau pas Katy Perry ir pasakiau, kad žinoma, tai puiki platforma ir turėtume tai daryti“, – pasakojo ji.
„Laimei, daug feisbuko inžinierių norėjo sutikti Katy Perry, taigi, jie sutiko greitai viską sukurti“, –juokėsi R. Zuckerberg.
Nuo to viskas ir prasidėjo: įžymybės suprato, kad joms nebebūtina laukti, kol žurnalistai juos kalbins – jie gali su savo auditorija bendrauti tiesiogiai. Taip „Facebook Live“ pradėjo naudotis pramogų pasaulio žvaigždės, politikai.
„Vos po trijų mėnesių vakarieniavome su vyru, kai man paskambino iš Baltųjų rūmų, nes Barakas Obama norėjo surengti transliaciją. Jaučiausi, lyg būčiau kokio filmo herojė, kai vyrui sakiau, turiu atsiliepti, man skambina Baltieji rūmai“, – juokėsi ji.
Šiuo metu R. Zuckerberg feisbuke nebedirba, tačiau neslepia, kad jai vis dar labai rūpi su juo susiję klausimai. „Neapsakomas jausmas žinoti, kad „Facebook Live“ padėjo įvykti Arabų pavasariui ar davė balsą moterims, kurios iki tol buvo negirdimos. Kita vertus, man plyšo širdis, kai sužinojau, kad šaudynės Naujojoje Zelandijoje buvo transliuojamos per „Facebook Live“. Tu sukuri įrankį ir galvoji, kad žinai, kaip žmonės juo naudosis, bet, pasirodo, ne visada“, – apgailestavo ji, ragindama pasaulio verslo lyderius galvoti ne tik apie naujų technologijų teigiamas galimybes, bet ir apie tai, kokią įtaką jos gali turėti po dešimties ar daugiau metų.
