Tolstant nuo Europos ribų, galimybė laisvai perduoti duomenis per Atlantą į Jungtines Amerikos Valstijas tampa dar svarbesnė. Ji yra viena iš Europos ekonomikos konkurencingumo ramsčių, padedanti kurti daugybę darbo vietų ir galimybių įvairiose pramonės šakose, prisidedanti prie Europos saugumo ir suteikianti Europos piliečiams galimybę ir toliau palaikyti socialinius ryšius su žmonėmis visame pasaulyje. Tačiau visa tai gali sustoti dėl artėjančio Airijos duomenų apsaugos komisijos (DPC) sprendimo.
Jau šią savaitę DPC gali nurodyti „Facebook“ nutraukti duomenų perdavimą tarp ES ir JAV, remdamasi plačiu pernai ES Teisingumo Teismo priimto sprendimo, kuriame buvo svarstomas duomenų perdavimas tarp Europos ir JAV, išaiškinimu.
Sprendimas neoficialiai vadinamas „Schrems II“, pagal aktyvisto Makso Schremso, padavusio „Facebook“ į teismą, pavardę. Tačiau tai, ką nulems šis sprendimas, atsilieps toli gražu ne tik „Facebook“. Iš tiesų Teismas kalba ne apie „Facebook“ BDAR taikymo praktiką, o apie vyriausybinio sekimo praktiką.
Tai kelia didelę grėsmę visoms Europos įmonėms ir viešosioms įstaigoms, kurios remiasi tais pačiais teisiniais mechanizmais perduodant duomenis tarp ES ir JAV, taip pat Europos ekonomikai ir visuomenei plačiąja prasme. Štai kodėl, nepaisant to, kaip nuspręs Airijos duomenų apsaugos komisija ar kitos duomenų apsaugos institucijos, raginame ES ir JAV rasti politinį sprendimą, kuris padėtų išsaugoti laisvą transatlantinį duomenų judėjimą, kuris tebėra Europos ekonomikos konkurencingumo varomoji jėga.
Nutraukus duomenų perdavimą tarp JAV ir ES gali būti nutrauktas paslaugų, kurios yra itin svarbios mūsų kasdieniam gyvenimui, teikimas. Pavyzdžiui, galimybė pasidalinti šeimos nuotrauka su draugais, gyvenančiais JAV, nuotoliniai kursai, kuriuos norėtumėte lankyti ES, arba JAV laikraščio prenumerata. Svarbu pagalvoti ir apie tai, kaip organizacijos spręs sukčiavimo ar kibernetinio saugumo problemas: sukčiavimui ir nusikaltimams teritoriniai barjerai negalioja – globalioms problemoms reikia globalių sprendimų. Kyla pavojus, kad žmonės liks be darbo, o ištisos pramonės šakos bus „išjungtos“, kai mažiausiai gali sau tai leisti.
Tai nėra hiperbolė. Airijos duomenų apsaugos komisarė Helen Dixon šių metų pradžioje įspėjo, kad dėl „Schrems II“ įmonės turėtų pasiruošti „didžiuliams sutrikimams“ keičiantis duomenimis tarp ES ir JAV. Tai palies daugelį pramonės šakų, o ypač skaudžius padarinius gali pajusti sveikatos priežiūros sektorius.
ES ir JAV medicinos ir farmacijos asociacijos paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad „Schrems“ sustabdymas turėtų rimtų pasekmių tiek sveikatos priežiūros inovacijoms, tiek sveikatos priežiūros paslaugų teikimui. Jos teigė, kad „nors „Schrems II“ kėlė daug neaiškumų, viena yra aišku – pacientų priežiūra galiausiai nukentės, jei gyvybės mokslų bendrovės neteks galimybės perduoti asmens duomenis iš ES į JAV“ (2020 m. gruodžio mėn.).
Šios nuomonės taip pat laikėsi Europos medicinos akademijų federacija ir Europos mokslo patariamoji taryba, kurios anksčiau šiais metais pranešė, kad dėl neaiškumų, susijusių su dalijimusi sveikatos duomenimis už ES ribų, kyla pavojus esminiams moksliniams tyrimams, įskaitant mokslinius tyrimus, susijusius su vakcinomis, o tai jau paveikė tūkstančius ES ir JAV bendradarbiavimo projektų (2021 m. balandžio mėn.).
Pasaulio šalims toliau sprendžiant, kaip paskiepyti savo gyventojus nuo COVID-19, matome, koks skaudus smūgis gali būti suduotas visuomenės sveikatai. Įsivaizduokite galimas pasekmes, kai kitą kartą tarpvalstybiniams tyrėjams reikės skubiai dalytis sveikatos duomenimis, reikalingais vakcinos kūrimui – arba nuo dar šiuo metu siaučiančio viruso galimos mutacijos, arba nuo kitos pandemijos, kuri gali ištikti netikėtai?
Ekonominė žala gali būti dar didesnė. Bet kuri įmonė, kuri remiasi standartinėmis sutarčių sąlygomis dėl duomenų perdavimo tarp ES ir ne ES šalių (SCC), gali sulaukti duomenų apsaugos institucijų inicijuotų tyrimų ir nurodymų sustabdyti duomenų perdavimą į JAV. Dėl to Europos ekonomika gali būti paralyžiuota, nes iki 2030 m. galime prarasti 1,3 trilijono eurų papildomo augimo, kuris prilygsta Ispanijos ekonomikos dydžiui, 116 mlrd. eurų eksporto per metus, kuris prilygsta Švedijos eksportui už ES ribų, ir 3 mln. darbo vietų, teigia „Digital Europe“. Daugiau nei 60 įvairių sektorių įmonių Europoje ir JAV jau pradėjo įspėti investuotojus, kad tai gali turėti neigiamą poveikį jų verslui.
Yra kur kas geresnis būdas. Vietoj to galėtume pasinaudoti ilgamete stipria Europos transatlantine partneryste su JAV ir mūsų pasauline partneryste platesne prasme, kad rastume politinį sprendimą. Politinis sprendimas yra ne tik priimtinesnis už užsitęsusius teisinius konfliktus, bet ir atitinka tai, kaip praeityje sprendėme nesutarimus. Europos ekonominė stiprybė ir sėkmė visada buvo grindžiama atvirais, o ne uždarais globaliais santykiais. O transatlantiniai santykiai su Jungtinėmis Valstijomis yra Europos pasaulinės partnerystės kertinis akmuo.
Mūsų istorija, teisė, vertybės ir ekonomika yra glaudžiau persipynusios su Šiaurės Amerika nei su bet kuriuo kitu pasaulio regionu. Duomenų srautai yra mūsų 7,1 trilijono JAV dolerių vertės transatlantinių ekonominių santykių pagrindas. Jie taip pat leidžia palaikyti kasdienius ryšius su mūsų draugais ir šeimomis anapus Atlanto. Tai dar ryškiau atsiskleidė praėjusiais metais, kai buvo didžiausias nacionalinių karantinų ir kelionių apribojimų įkarštis. Jie taip pat padėjo nesuskaičiuojamai daugybei mažųjų įmonių išlikti – naudodamiesi skaitmeninėmis priemonėmis jie galėjo rasti klientų už savo šalies sienų.
Dabar labiau nei bet kada anksčiau turime tiesti technologinius tiltus, o ne statyti technologinius barjerus tarp Europos ir Jungtinių Valstijų. Jei nepavyks rasti politinio šio klausimo sprendimo, kyla pavojus, kad, didėjant geopolitinėms grėsmėms, tarp partnerių ir draugų bus įkaltas dar didesnis pleištas. Niekas to neįrodo geriau nei tokios šalys kaip Kinija, kuri kuria savo globalaus interneto versiją, paremtą visai kitomis vertybėmis.
Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas Wojciechas Wiewiórowskis neseniai pareiškė, kad JAV yra ne tik „daug artimesnės“ Europos Sąjungai nei Kinijai bendrų vertybių požiūriu, bet ir pridūrė „niekada neslėpiau, jog teikiame pirmenybę tam, kad duomenis tvarkytų subjektai, kuriems būdingos europietiškos vertybės“.
Dabar atėjo laikas atlikti sunkų, bet būtiną darbą ir pasiekti politinį sprendimą su mūsų partneriais už Atlanto, kurie dalijasi mūsų vertybėmis, o ne primesti tokius vienašališkus grasinimus, kurie gali mus dar labiau atitolinti. Ekonominės ir socialinės pasekmės gali būti daug skaudesnės, nei daugelis žmonių įsivaizduoja.
