Nors emoji paprastai naudojame nesusimąstydami apie jų reikšmę kasdienei komunikacijai, tačiau šią bendravimo formą šiandien jau tyrinėja rimti lingvistai ir kultūros srities akademikai, kurie kalba apie tikrų tikriausios naujos skaitmeninės kalbos gimimą. 2015 m. Oksfordo žodynas simbolį 😂 netgi pripažino metų žodžiu. Tad pažvelkime į emoji reiškinį iš arčiau!
Leidžia išreikšti daugiau
Emoji populiarumą galima paaiškinti daugeliu atvejų universaliai ir intuityviai suprantamu šių simbolių turiniu bei galimybe tam tikrą emociją, veiksmą ar intenciją išreikšti labai aiškiai, trumpai ir greitai. Internete, ypač socialiniuose tinkluose, tai yra išties paranku. Juk žymiai lengviau ir greičiau į draugo atsiųstą juokingą gif‘ą sureaguoti 😂, nei parašyti „mirštu iš juoko“.
Kartu jaustukai bent iš dalies pakeičia kūno kalbą ar veido išraiškas, kurios bendraujant akis į akį yra tokios pat svarbios kaip ir sakomi žodžiai. Be atitinkamo emoji simbolio internete neretai gali būti sudėtinga suprasti komunikuojančiojo toną ar intenciją. Taigi emoji virtualų bendravimą padaro išraiškingesnį ir turtingesnį.
Pasiklysti galima ir emoji vertime
Ir vis dėlto, kaip ir naudojant bet kurią kitą bendravimo formą, pasitelkus jaustukus ne visuomet išvengiama nesusipratimų ir dviprasmybių. Konkretaus jaustuko ar jų kombinacijos interpretacija gali priklausyti nuo žmogaus kultūrinės aplinkos, lūkesčių ar net prietaiso, kurio ekrane jis perskaito žinutę.
Be to, emoji pasaulyje egzistuoja savos metaforos ir slengas. Kai kurios emoji ikonėlės gali turėti papildomų prasmių, priklausančių nuo konteksto, kuriame jaustukas naudojamas. Pavyzdžiui, ožio jaustukas (🐐) gali reikšti visai ne naminį gyvūną ar įžeidimą, o frazę „visų laikų geriausias“ (angl. greatest of all time – GOAT). Baklažanas (🍆) ar persikas (🍑) taip pat nebūtinai yra tik nekaltos daržovės ir vaisiai, o, pavyzdžiui, prancūziškas sviestinis ragelis (🥐) dažnai naudojamas kaip opozicijos Brexit‘ui simbolis. Taigi emoji simboliai internete dažnai gyvena nuo jų kūrėjų intencijų nepriklausomą gyvenimą, ir nors pačios piktogramos atrodo labai paprastos, jų semantika gali būti pakankamai įvairialypė.
Emoji kaip identiteto politikos platforma
Jaustukai šiandien yra ne tik nuolat besiplečianti komunikacijos sistema, bet ir tam tikrų socialinių ir politinių realijų atspindys. Ką bendro šypsniukai, širdutės ar mieli šuniukai gali turėti su socialiniais ar politiniais klausimais? Tikrai nemažai. Vienas iš diskusijas keliančių klausimų yra skirtingų rasių ir kultūrų reprezentavimas standartiniame jaustukų rinkinyje.
Tik 2015 m. į organizacijos „Unicode Consortium“ tvirtinamą emoji ikonėlių standartą buvo įtraukti tamsesnės odos atspalvių žmones vaizduojančių jaustukų pasirinkimai. Dar vėliau emoji klaviatūroje atsirado ir tradicinį musulmonų galvos apdangalą – hidžabą – dėvinčios moters (🧕), ir vyro su turbanu (👳) simboliai. Diskusijos apie skirtingų kultūrų reprezentavimą lėmė ir emoji klaviatūros papildymą visų didžių religijų simboliais ir maldos vietų piktogramomis.
Net ir įvairių maisto simbolių pasirinkimas gali būti susijęs su skirtingų kultūrų reprezentavimu ir pripažinimu. Dėl to meksikietiškų buritų (🌯) ir tako (🌮) ikonėlių įtraukimas į standartinį emoji rinkinį buvo itin džiaugsmingai sutiktas JAV ispanakalbių bendruomenės ir greito maisto tinklo „Taco Bell“, kuris aktyviai skatino tokį žingsnį.
Lyčių ir seksualinių mažumų reprezentavimas – dar vienas socialinis klausimas, lėmęs emoji evoliuciją. Šiandien standartiniame emoji rinkinyje jau galima rasti ir tos pačios lyties asmenų šeimas vaizduojančius jaustukus (👨👨👧), o skirtingas profesijas simbolizuojantys emotikonai turi ir vyrams (👮), ir moterims (👮♀️) tinkančias versijas.
Pirmieji emoji – modernaus meno eksponatai
Be abejo, tokia įvairove emoji pasižymėjo ne visada. Iš pradžių emoji simbolių buvo gerokai mažiau, o vizualinę jų raišką ribojo to meto technologinės galimybės. Emoji prototipais galima laikyti standartinės kompiuterio klaviatūros kombinacijas, kuriomis internetinių chat‘ų laikais buvo išreiškiamos tam tikros veido išraiškos ar emocijos, pavyzdžiui, primerktą akį ir šypseną simbolizuojantis ;-).
Pirmaisiais tikraisiais emoji simboliais laikomos japonų menininko Shigetaka Kurita 1999 m. sukurtos 12x12 pikselių raiškos piktogramos. Šiandien jos netgi eksponuojamos Niujorko modernaus meno muziejuje. Šios ikonėlės greitai išpopuliarėjo Japonijoje, kai skirtingas jų variacijas ir versijas vartotojams pradėjo siūlyti vis daugiau mobiliojo ryšio operatorių.
Savo emoji gali pasiūlyti kiekvienas
Pirmojo šio amžiaus dešimtmečio viduryje emoji išpopuliarėjo ir Vakaruose, o 2007 m. kompanija „Google“ ėmėsi iniciatyvos ir iškėlė idėją įtraukti emoji simbolius į organizacijos „Unicode Consortium“ tvirtinamų kompiuterinių standartų sąrašus. Sprendimą indeksuoti ir standartizuoti emoji simbolius organizacija priėmė 2010-aisiais. Nuo tada būtent „Unicode Consortium“ svarsto ir tvirtina naujus emoji kodus, kuriais savo vartotojams siūlomas jaustukų klaviatūras gali papildyti išmaniųjų įrenginių ir programinės įrangos kūrėjai.
„Unicode Consortium“ organizaciją sudaro Silicio slėnio technologijų kompanijos ir technologijų bei lingvistikos srities ekspertai, kurie kiekvienais metais patvirtina 50–100 naujų emoji simbolių. Nors naujųjų emoji likimas yra jų rankose, tačiau trūkstamus simbolius gali siūlyti bet kuris žmogus ar organizacija. Norint, kad siūlomas emoji simbolis atsirastų viso pasaulio gyventojų išmaniuosiuose įrenginiuose, reikia pagrįsti jaustuko reikalingumą, argumentuoti, kodėl jis gali būti naudojamas daugelio žmonių, ir parodyti jo unikalumą. Tad, jei manai, kad esamų emoji simbolių nepakanka, imkis iniciatyvos. Kas žino, galbūt tavo pasiūlytas simbolis milijonams žmonių padės geriau save išreikšti 😉.