Prekinių ženklų ir paslaugų dizaino agentūros „Critical“ partneris Paulius Budrikis aiškina, jog maisto produkto pakuotės patrauklumą lemia daug skirtingų elementų, kurių bendra visuma padeda atkreipti vartotojo dėmesį į produktą ir paskatina jį įsigyti, vėliau – pakartoti pirkimą ar rekomenduoti kitiems. Anot jo, vartotojams didelę įtaką daro vietiniai kultūriniai niuansai, todėl labai svarbu, kad produkto vizualinė ir skoninė adaptacija skirtingose rinkose atitiktų tos vietos gyventojų lūkesčius ir gyvenimo būdą.
„Skandinavijos šalių vartotojai pasižymi lojalumu mylimiems prekių ženklams – pastarieji gyvuoja dešimtmečius ar net šimtmečius, todėl pokyčiai yra gana nuspėjami ir ne tokie akivaizdūs. Kalbant apie skandinavams patrauklios prekės išvaizdą, ji turi dvelkti aiškumu, estetika bei minimalizmu. Informacijos kiekis ant pakuotės taip pat neturi būti perkrautas, kad vartotojas įsigydamas prekę greitai rastų reikiamą informaciją, kas skandinavų pirkėjams yra itin svarbu, nes jie nori žinoti, ką perka“, – pasakoja P. Budrikis.
Jis pažymi, jog Azijos rinka – visiškai kitokia – čia galima pastebėti daug eksperimentų, naujovių, dinamikos, o vartotojai nėra tokie lojalūs, todėl daugybė prekių būna populiarios vos kelerius metus. Gamintojai Azijoje linkę daugiau eksperimentuoti su prekių ženklais, dažniau atnaujinti pakuotes, kad taip nuolat išlaikytų pirkėjų dėmesį.
„Azijoje maisto produktų pakuotės turi būti ryškios ir išskirtinės, kad būtų pastebėtos. Ši rinka reikalauja vizualiai parodyti, kaip ir su kuo produktą vartoti, kad pirkėjai iš karto būtų supažindinti su jiems aktualiausia informacija. Rytų šalyse įprasta didžiąją dalį dėmesio skirti žaismingai etiketei, o tik vėliau gilintis į produkto skonines savybes ar sudėtines dalis“, – pasakoja dizaino ekspertas.
Į Skandinavijos bei Azijos rinkas gaminius jau ne vienerius metus eksportuojančios bendrovės UAB „Daumantai LT“ produktų plėtros vadovas Domas Grinkevičius dalijasi patirtimi sakydamas, kad abi rinkos pasižymi savotiškos kokybės paieškomis, kurios atsispindi tiek prekinėje išvaizdoje, tiek produkto sudėtyje.
„Kinai nėra pratę prie tokių pagardų, kaip majonezai ar majoneziniai padažai, todėl jų vartojimo būdai jiems nėra labai suprantami. Turėjome būti itin atidūs ir tikslūs, supažindinami vartotojus su dar neatrastais skoniais. Gaminius Kinijos rinkai pristatėme bene perpus mažesnėse pakuotėse, nei galima pamatyti Lietuvos prekybos centrų lentynose. Etiketes taip pat papildėme informacija apie produktų vartojimo situacijas: paaiškinome su kuo ir kaip juos ragauti“, – sako D. Grinkevičius.
Kalbėdamas apie produktų įvedimą į Skandinavijos rinką, jis pabrėžia, jog čia svarbu aiškiai įvardinti išskirtines produktų savybes: itin mažą druskos ir cukraus kiekį, natūralius ingredientus, nurodyti, jog mūsų produkcijoje nėra alergenų.
Anot dizaino eksperto P. Budrikio, kiekviena šalis turi specifinius reikalavimus ant maisto pakuočių privalomai nurodyti informacijai bei ženklinimui. Tai daro nemenką įtaką produktų pakuočių dizainui, o derinimo procesai gali trukti gana ilgai – priklausomai nuo to, kaip gerai pažįstama rinka ir kokie stiprūs ryšiai su partneriais.
„Tokiose šalyse kaip Kinija produktų etikečių ženklinimo pritaikymas užtrunka tikrai ilgai, mat ten apstu Europos šalims neįprastų reikalavimų, skiriasi požiūriai į kai kurias produkto pateikimo rinkai detales. Lietuvoje, Skandinavijoje bei kitose Europos šalyse šis procesas – greitas ir aiškus, nes visi pagrindiniai reikalavimai ateina iš Europos Sąjungos (ES), tik prireikia įvykdyti keletą smulkių adaptacijų, atsižvelgiant į konkrečios šalies rinką ar kultūrą“, – paaiškina P. Budrikis.
