Apie tai, kad vakar Minske lydint naikintuvams buvo nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių, ir iš jo buvo išlaipintas Baltarusijos opozicijos aktyvistas, žurnalistas Ramanas Pratasevičius, kalba tiek tarptautiniai politikos lyderiai, tiek pasaulinės žiniasklaidos priemonės. Tuo metu „Ryanair“ savo interneto tinklapyje, socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ apie šiuos beprecedenčius įvykius net neužsimena – apsiribota pora žinučių „Twitter“. Komunikacijos ekspertai sako, kad verslo prasme toks elgesys suprantamas.

Sulaukė komentarų audros feisbuke

Įvykių epicentre atsidūrusi kompanija „Ryanair“ kol kas, panašu, bando kuo mažiau kalbėti apie situaciją, į kurią pateko. Įmonės tinklapyje, jos socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ skelbiama įprasta reklaminė informacija apie patraukliausias skrydžių kryptis ar siūlomas nuolaidas. „Twitter“ buvo paskelbta pora žinučių – vienoje iš jų vakar buvo atsiprašyta dėl ilgo skrydžio užlaikymo, įvykusio dėl nuo jų nepriklaususių priežasčių, šiandien kompanijos pareiškimas buvo atnaujintas ir įvykis įvardintas kaip „aviacijos piratavimo veiksmas“, taip pat kompanija paskelbė daugiau nekomentuosianti dėl su saugumu susijusių priežasčių.

Tuo metu, kol feisbuke „Ryanair“ apie įvykius Minske tyli, prie jos reklaminių pasiūlymų pasipylė šimtai komentarų, raginančių kompaniją reaguoti ar kviečiančių kitus boikotuoti jos paslaugas, jei ji to nepadarys. „Negaliu patikėti, kad jūs vis dar reklamuojate atostogas Kipre. Jūs dabar turėtumėte kalbėti tik apie Ramaną Pratasevičių, kuris, jūsų dėka, gal niekada nebeatostogaus“, – daugybė panašių komentarų skrieja kompanijos adresu.

„Ryanair“ atstovai, paklausti, kodėl per savo kanalus beveik neskelbia informacijos apie šiuos įvykius, apsiribojo komentaru, kad informacija yra skelbiama „Twitter“.

Komunikacijos ekspertai pastebi, kad šią didžiulės korporacijos tylą galima suprasti, nes jai per vieną dieną tenka išspręsti daugybę itin sudėtingų klausimų, kuriems tikrai nebuvo ruoštasi.

„Nepulkime vertinti kompanijos komunikacijos žinodami daugiausiai 1 procentą to, ką žino pati kompanija. Iš tikrųjų tu paprasčiausiai dažnai nežinai, kas vyksta, o toks įvykis, aš įsivaizduoju, ką tai galėjo sukelti kompanijos viduje. Aš tikiu, kad mes dar gal išgirsime kažkokius dalykus iš kompanijos, bet aš jos dabar tikrai nebausčiau ar nekalčiau prie kryžiaus – tai, kas įvyko, jiems šokas, lygiai kaip ir mums“, – kalbėjo Arijus Katauskas.

„Iš tiesų kompanijoms yra spaudimas užimti pilietines pozicijas svarbiais klausimais. Mes matome, kad tais atvejais, kai kyla aštrios temos, susijusios su žmogaus teisėmis, panašiais dalykais, kompanijos tikrai užima tam tikras pozicijas, bet negalime užmiršti, kad šis įvykis yra įvykęs absoliučiai žaibu. Kompanija yra įvelta į žmogaus teisių, geopolitinius, politinius dalykus, apie tai kalba aukščiausi pasaulio valstybių vadovai, ji gali galbūt užimti vienokią ar kitokią poziciją, bet ar tai gali padaryti per dieną, aš drįsčiau abejoti“, – komentavo jis.

Arijus Katauskas
Arijus Katauskas
© DELFI / Domantas Pipas

„Turint omenyje paties įvykio dydį, įtaką, svarbą ir tai, kur papuolė pati kompanija, akivaizdu, kad ji yra stipriai pažeista – turiu omeny, kad ji tiesiogiai buvo įvykio centre. Vertinti iš išorės yra labai lengva, teisingai elgiasi kompanijos ar neteisingai, bet paprastai krizinėse situacijose renkamasi geriausias variantas iš blogiausių. Dedamųjų šitame visame procese yra labai daug: yra politinis labai stiprus aspektas, yra spaudimas iš piliečių, visuomenės, yra pačios kompanijos techniniai dalykai, kiek jie ir ką gali pakeisti. O kas svarbiausia, įvykiai klostosi toliau – jie nesustojo, nesibaigė, jie vystosi toliau“, – kalbėjo A. Katauskas, pabrėždamas, kad tokiose situacijose nereikia skubėti vienareikšmiškai kažką vertinti.

„Kompanija yra didelė, mačiusi ir šilto, ir šalto, bet tai, kas nutiko, šokiravo ne tik mus, bet garantuotai ir juos pačius. Ir tas feisbuko komentuotojų noras, kad čia dabar imkite ir darykite, o paskui bus matyt kaip bus, jis nėra visiškai sąžiningas kompanijos atžvilgiu“, – sakė jis.

Ar verslas gali stoti prieš valstybes?

Komunikacijos ekspertas Kęstutis Gečas taip pat sakė manantis, kad feisbuke besipiktinantys žmonės perlenkia lazdą. Ar apskritai šiuo atveju kompanijai protinga atsiriboti ir tylėti – sudėtinga atsakyti.

„Jie pakankamai turi racijos taip elgtis, nes jų verslas yra ganėtinai jautrus tokiems dalykams – saugumas avialinijose yra viena iš dažnų ir labai jautrių temų. O kadangi tai iš tikrųjų nesusiję su jais, su pačiomis avialinijomis, ir jie nieko negali pakeisti – nes tai yra valstybės įsikišimas, galiausiai karinės oro pajėgos ir panašiai – tai jiems dabar kažką sakyti, yra toks niekur nevedantis kelias“, – kalbėjo jis.

K. Gečas svarstė, kad galbūt jų pasirinktas vaidmuo, kai jie tiesiog atsako į kylančius klausimas, pavyzdžiui, apie tai, kad buvo apklaustas jų pilotas, kad jie pagal visas taisykles privalėjo paklusti naikintuvui ir panašiai, bet daugiau tos temos patys neeskaluoja, yra visai tinkamas.

Kęstutis Gečas
Kęstutis Gečas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Jų strategija yra, kad mes nesame pačioje krizėje – juk jie nėra nei kaltininkai, nei galiausiai jiems aktualu, nei jie ką gali pakeisti. Todėl aš sakyčiau, kad jų pozicija manęs nenustebino. Ar pritariu – nežinau, dar turėčiau pasvarstyti, bet aš manau, ji turi daug racionalaus paskaičiavimo, todėl kad niekas jų atžvilgiu nepyksta, niekas nesako, kad tu turėjai skristi, ignoruoti naikintuvą, arba turėjai nesileisti. Ne, nes tai nesąmonė būtų“, – komentavo jis.

„Be to, reikia turėti omenyje, kad tai yra verslo struktūra, o verslo struktūra iš principo su valstybėmis nesiginčija. Galiausiai, turėkite omenyje, kad „Ryanair“ tikslinė auditorija nėra tik lietuviai, rusai, ar tik šis regionas – jie negali paleisti Jungtinės Karalystės ar Prancūzijos rinkoms tokios komunikacijos, kur jų piliečiai būtų gąsdinami kažkokiais diktatoriais“, – pridūrė K. Gečas.

Tyla naudinga, ar etiška – kitas klausimas

Komunikacijos ekspertas Paulius Tamulionis svarstė, kad galbūt tokia ilga tyla galėjo atsirasti tiesiog dėl korporatyvinio pasimetimo. „Mes galime tik spėlioti – gal daug grandžių diskutuoja, nesugeneruoja sprendimo. Juk įvykis neeilinis, neatsitinka dažnai, ir jo tikrai nebuvo nusimatę savo instrukcijose, kuriose įprastai būna aprašytos galimos situacijos. Sprendimai tokiose korporacijose priiminėjami visais lygiais, tai galėjo užtrukti, tik kad užtruko, kenkia pačiam „Ryanair“, – pastebėjo jis.

O vertinant vien verslo požiūriu, galbūt tyla jiems gali būti ir naudingesnė nei kokios nors pozicijos išsakymas.

Paulius Tamulionis
Paulius Tamulionis
© Asmeninio albumo nuotr.

„Objektyviai žiūrint, kas blogiausiai gali atsitikti „Ryanair“, tai gali Lietuvos ar kitų aplinkinių šalių žmonės, kurie simpatizuoja opozicionieriams, pradėti juos boikotuoti, turėti apie juos negatyvią nuomonę, nereaguoti į „Ryanair“ pasiūlymus. Bet pasvėrus, kokią dalį skrydžių sudaro tie potencialūs keleiviai, kurie bus nepatenkinti tylėjimu, ir įsivertinus, kiek tu gali turėti neigiamų pasekmių, jei įsivelsi į politines diskusijas, spekuliacijas ir iš to turėsi pasekmių gal Baltarusijoje, gal Rusijoje ir kitose šalyse, kur gali plėtoti savo verslą, klausimas, kas yra patraukliau. Čia papurkštaus keliasdešimt lietuvių ar kitų piliečių, kurie sudaro niekingą procentinę dalį klientų ir po kiek laiko pamirš, kai jie paleis naujų skrydžių po 15 eurų. O jei pasakysi ką aštresnio, nuo to lietuviai daugiau bilietų nenupirks, bet turėsi priešų Rytuose ir neprognozuojamas pasekmes. Tad greičiausiai yra patraukliau turėti gerus santykius su Rusija ir Baltarusija, bet tai prasilenkia su demokratiškom vertybėmis, pilietiniu požiūriu. Čia dabar klausimas, kas nugalės, ar verslo interesas, ar pilietinis, atsakingas požiūris. Patylėjimas dėl verslo pasekmių jiems naudingas, o kaip tai dera su etika, atsakingu požiūriu – matyt, kad nedera“, – komentavo P. Tamulionis.

M360