Turite atliekamą šimtą dolerių? Jų panaudojimo galimybės, pasirodo, kone beribės. Galima pažaisti su rinkimais arba išgąsdinti priešą, rašo „The Daily Beast“ autorius Josephas Coxas.

Ar galite būti tikri, kad tą Donaldui Trampui palankų memą paruošė ar tą radikalios dešinės turinio žinutę parašė tikras žmogus? Gali būti, kad tai tiesiog centus kainuojantis kodas.

Nors botai – automatinės socialinės žiniasklaidos paskyros – ir nėra toks jau labai naujas fenomenas, jų įtaka politiniame kontekste pastaruoju metu kaip reikiant išaugo. Juk ir Rusijos kišimasis į 2016 metų JAV rinkimus taip pat daugiausia buvo vykdomas per nesantaiką keliančias žinutes socialiniuose tinkluose.

Tyrėjai išsiaiškino, kad šimtai ar net tūkstančiai įtartinų paskyrų socialiniame tinkle „Twitter“, kurių skaitmeniniai pėdsakai veda į Rusiją, internete skelbė daug demokratę Hillary Clinton kompromituojančių ir neretai melagingų žinučių.

„The Daily Beast“ atliktas tyrimas atskleidė, kad manipuliuoti socialiniu tinklu „Twitter“ labai pigu. Tikrai labai pigu. Atlikus įtartinų rinkodaros bendrovių, botų paslaugų teikėjų ir pogrindžio forumų analizę paaiškėjo, kad daugybė žmonių siūlosi parduoti įvairių komponentų, reikalingų politinei botų armijai „Twitter“ platformoje. Juokingiausia, kad visa tai galima įsigyti vos už kelis šimtus dolerių ar net mažiau.

Net ir tuo atveju, kai botų tinklas demaskuojamas, spragos „Twitter“ saugumo ir privatumo politikoje leidžia jau po kelių minučių vėl iš naujo imtis to paties. „Tam tikrai nereikia ypatingų žinių“, – sako kibernetinio saugumo bendrovės „Tren Micro“ specialistas Maximas Goncharovas.

Bendrovių, kurios botų paslaugas siūlo reklamai, ir tų, kurios talkina nusikalstama veikla užsiimantiems, takoskyra labai neaiški, todėl ir problemų kyla daug ir įvairių.

„Viskas labai miglota“, – konstatuoja M. Goncharovas. Kalbant apie mažą botų kainą, „labai sunku tiksliai besti pirštu ir tiksliai pasakyti, kad štai mes jau peržengėme ribą ir iš teisėtos veiklos atsidūrėme neteisėtos zonoje“, – jis pridūrė.

Vienas rusų ir anglų kalbomis informaciją pateikiantis puslapis internete „Buy Accs“ pateikia tokį pasiūlymą – tūkstantį „Twitter“ paskyrų už 45 dolerius. Norėdamas išbandyti, kaip veikia tokios schemos, „The Daily Beast“ įsigijo tūkstantį tokių paskyrų, o už jas sumokėjo skaitmenine pseudovaliuta bitkoinais.

Rusiškas paskyras atpažinti gana nesunku: jos be paveiksliukų, be žinučių, neturi sekėjų, o jų veiklos laikotarpis prasideda nuo šių metų liepos ar rugpjūčio. Nepaisant to, jie veikia – turi veikiančias elektroninio pašto paskyras ir juos galima naudoti nesukeliant „Twitter“ įtarimų. Jas galima aktyvuoti praktiškai keliais paspaudimais, net nereikia tiesioginio žmogaus įsikišimo.

Paskyrų kūrėjų darbas nėra sudėtingas, tačiau kliautis vien automatiniu procesu pernelyg pavojinga, nes gali kilti įtarimų „Twitter“ administratoriams, tad bent dalis proceso turi būti atliekama rankiniu būdu.

„Visos mūsų sukurtos paskyros buvo sukurtos arba botų, arba rankiniu būdu. Niekada nepardavėme įtartinų, užgrobtų ar kitaip nelegaliai įgytų paskyrų. Įprastos paskyros kuriamos pasitelkus CAPTCHA testą, tiek rankiniu būdu, tiek automatiškai“, – sako „Buy Accs“ atstovai.

Laimei, paslauga užpildyti CAPTCHA laukelį – tą, kuriame prašoma įrašyti raides, skaičius arba paspausti ant konkretaus paveikslėlio – kainuoja labai pigiai.

„100 proc. visų CAPTCHA testų išsprendžia samdyti darbuotojai visame pasaulyje. Taip mūsų teikiamos paslaugos padeda tūkstančiams pragyventi ir išlaikyti šeimą“, – teigiama svetainėje anti-captcha.com. Teiginys skamba keistai, nes už tokį darbą mokama apverktinai mažai.

Norint pergudrauti vis sudėtingesnius „Google“ rengiamus CAPTCHA testus, svetainė už 1000 sprendinių moka apie 2 dolerius, kurie mokami visais įmanomais būdais – pradedant kreditinėmis kortelėmis ir baigiant bitkoinais.

Svarbiausia – naujos „Twitter“ paskyros. Kibernetinio saugumo ekspertas Fionnbharras Daviesas „The Daily Beast: sakė, kad jis, kurdamas savo botų armiją „Twitter“ platformoje, anti-captcha.com išleido vos 10 dolerių.

Kiti „Twitter“ paskyrų pardavėjai didžiausią dėmesį skiria „senesnėms“ paskyroms. Dažniausiai būtent tokios paskyros yra vertingesnės: jeigu paskyra sukurta seniau, o ne užgimė vakar ar užvakar, mažesnė tikimybė, kad „Twitter“ ją pažymės kaip įtartiną, todėl nekris įtarimas, kad ji gali priklausyti botų armijai. Tai labai naudinga tais atvejais, kai botą norima pateikti kaip realų žmogų.

„Tokios paskyros yra labai patvari investicija“, – rašoma forume „Black Hat World“.

Už 150 dolerių galima įsigyti tūkstantį „vintažinių“ paskyrų, sukurtų laikotarpiu nuo 2008 ir 2013 metų. Kitame skelbime siūloma už 100 dolerių įsigyti 500 paskyrų. Trečiasis siūlo vadinamųjų PVA – telefonu verifikuojamų paskyrų. Tai reiškia, kad ją naudojantis asmuo turi daugiau galimybių apeiti brukalo filtrus. „Buy Accs“ atstovai sako, kad jų bendrovės siūlomos PVA paskyros kuriamos rankiniu būdu: arba naudojantis virtualiais telefono numeriais, arba fizinėmis SIM kortelėmis.

Kelių metų senumo paskyros tik neseniai imtos minėti „Twitter“ botų atakose. Rugpjūtį tūkstančiai automatizuotų paskyrų sukėlė rimtų „Atlantic Coucil“ priklausančios „Digital Forensic Research Lab (DFR Lab)“ ekspertų įtarimų. Bent jau dalis tokių botų siekia dar 2013 metus. Daroma išvada, kad jie puolė konkrečius taikinius, masiškai dalindamiesi konkrečiomis žinutėmis ir taip užkimšdami konkretaus asmens pranešimų srautą.

Kalbant apie botus, kurie naudojami politinėms manipuliacijoms, svarbiausias jų skaičius, o ne kokybė.

„Jų istorija ne tokia svarbi, kaip mastas“, – konstatuoja M. Goncharovas.

„Tokiais atvejais labai svarbus srautas – nuo kelių iki šimto žinučių per minutę“, – teigia M. Goncharovas ir pabrėžia, kad tokios atakos neretai trunka trumpai, tačiau padaroma nemenka žala, konkrečiai kalbama apie politines kampanijas.

Norėdamas visas turimas paskyras sutelkti į armiją, kūrėjas privalo rasti būdą, kaip vienu metu valdyti jas visas. Šiuo atveju pasirinkimo variantų taip pat nemažai. Pavyzdžiui, vos už 250 dolerių „Tweet Attacks Pro“ leidžia vartotojams valdyti nesuskaičiuojamą kiekį paskyrų. Panašią paslaugą teikia ir tokia programinė įranga kaip „Twidium“.

Be to, botų armijų vadams neretai reikia naudotis ir tarpiniais serveriais, kurie apsunkina jų demaskavimo procesą. Pavyzdžiui, Rusijoje tokias paslaugas teikiančios svetainės „Twitter“ žinutes platina labai nebrangiai – štai vienas pardavėjas siūlo 25 tūkst. ar 45 tūkst. tokių tarpinių sprendimų iš viso pasaulio vos už 100 dolerių per savaitę. Ypatingų serverių paslaugos savaitei kainuoja 800 dolerių – jie ypatingi tuo, kad tokiu atveju jūs būsite vienintelis jų naudotojas.

Tiksliai papasakoti, kaip veikia „Twitter“ botų armija, gana sunku. Kibernetinio saugumo bendrovė „Zodiac“ žurnalistams leido susipažinti su vienos serveryje aptiktos botų duomenų bazės kopija. Ten daugybę vartotojų vardų, slaptažodžių ir elektroninio pašto adresų, daugiausia iš nemokamo mail.ru, ir daugiau nei 100 botų, leidžiančių prisijungti į „Twitter“.

„Jūsų žinutė išsiųsta“, – teigiama vienoje iš šimtų prisijungimo žinučių.

Be jokios abejonės, „Twitter“ paskyrų tinklas yra viena, o galimybė jomis naudomis kaip priemone skleisti vieną ar kitą politinę žinutę, visai kas kita: ar tai būtų paprasta rinkimų kampanijos reklama, ar nutekinti Prancūzijos vyriausybės elektroniniai laiškai, ar bandymai diskredituoti tyrėjus ar žurnalistus.

„Botų valdytojai įprastai savo tikslų siekia konkrečią žinutę reklamuodami grotažyme, jie stengiasi, kad žinutė taptų populiarėjančių sąraše. Kartais tokios kampanijos labai sėkmingas. Galima rasti pavyzdžių Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėse Valstijose“, – komentuoja M. Goncharovas.

„Ironiška tai, kad botai sparčiausiai platina žinutes tais atvejais, kai juos cituoja tikri žmonės ar žiniasklaida“, – sako M. Goncharovas ir pabrėžia, kad iš tikrųjų viskas žymiai paprasčiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

M360

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją