Reitingo antrąją vietą užėmė nekilnojamo turto vystymo bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis, o trečiąją – „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis, kurie per metus reikšmingai pagerino savo komunikacijos efektyvumą.
Išanalizavus šalies įmonių vadovų pasisakymus žiniasklaidoje į pirmąjį penketuką taip pat pateko energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga bei telekomunikacijų bendrovei „Telia“ vadovaujanti Giedrė Kaminskaitė-Salters.
Tuo metu šeštąją vietą reitinge užėmė banko „Citadelė“ valdybos pirmininkė Rūta Ežerskienė, septintąją – „Tesonet“ vadovas Tomas Okmanas, o aštuntąją poziciją sąraše užėmė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.
Toliau sąraše rikiuojasi „Eika“ generalinis direktorius Domas Dargis, „Bitė“ generalinis direktorius Gintas Butėnas ir „Iki“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė.
Dvyliktąją vietą reitinge užėmė „Citus“ vadovas Mantas Galdikas, tryliktąją – „SEB“ valdybos pirmininkė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, keturioliktąją – „Bolt“ direktorius Andrius Pacevičius, o penkioliktąją – „Wolt“ direktorius Mantas Lamsargis.
Toliau reitinge – „Omniva“ vadovas Kastytis Valantinas, „Maxima“ vadovė Jolanta Bivainytė, „Vinted“ vadovas“ Thomas Plantenga. O dvidešimtąją vietą reitinge užėmė „Tele2“ direktorius Petras Masiulis.
Bendrovės „Mediaskopas“ analizės ir duomenų sprendimų vadovė Vilūnė Kairienė aiškina, kad analizuojant komunikaciją buvo daug dėmesio skiriama komentarų viešojoje erdvėje kokybei. Ji pabrėžė, kad šį kartą dar giliau ir detaliau analizuotos vadovų komunikacijos temos ir situacija skirtinguose sektoriuose.
„Vertindami vadovų komunikaciją didelį dėmesį skyrėme ne tik kiekybiniams parametrams – citatų ir komentarų viešojoje erdvėje skaičiui, bet ir kokybinėms dedamosioms, t. y. vadovų pasisakymų svoriui aptariamoje temoje, citatų matomumui ir kontekstui, kuriame jos pateikiamos, vadovo pavardės paminėjimams antraštėje ir pan. Analizavome tik organiškai sugeneruotą matomumą – paskelbtų pranešimų žiniasklaidai ir žiniasklaidos inicijuotą komunikaciją“, – teigia V. Kairienė.
S. Bartkaus sėkmę lėmė įdirbis ir sektoriaus specifika
2023 m. rugpjūtį pareigas pradėjęs eiti Simonas Bartkus yra vienas iš dviejų į dvidešimtuką patekusių valstybės valdomų ar kontroliuojamų bendrovių vadovų.
„Naujo išvykimo terminalo statybos – tik vienas iš daugelio iššūkių, su kuriais teko susidurti Lietuvos oro uostų vadovui. S. Bartkus aktyviai dalyvauja viešajame diskurse, aiškiai ir užtikrintai perteikdamas organizacijos tikslus bei sprendimus. Jo komunikacija yra orientuota į aiškumą, skaidrumą ir auditorijos poreikius. Jis sujungia organizacijos interesus su visuomenės lūkesčiais, o tai rodo ir didelis auditorijos įsitraukimas“, – aiškina V. Kairienė, pabrėždama, kad S. Bartkaus komentarais dalinamasi ir socialiniuose tinkluose.
Reitingo viršuje esantys A. Avulis ir D. Dundulis, V. Kairienės teigimu, yra įtakingi šalies verslininkai, kurių vadovaujamos įmonės veikia daugeliui gyventojų aktualiuose sektoriuose, tad jų nuomonė žiniasklaidai taip pat yra įdomi. Taip pat, pasak jos, 2024 m. vadovai žiniasklaidoje daugiausia pasirodė kaip ekspertai, kurie dalinosi įžvalgomis apie geopolitiką, rinkos tendencijas, inovacijas ir sektoriaus vystymosi perspektyvas.
„Bendrai didžiausią įtaką vadovų komunikacijai 2024-aisiais turėjo ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai. Jie lėmė vadovų komunikacijos prioritetus, pasisakymų temas ir toną. Pavyzdžiui, kai kuriems vadovams teko atvirai kalbėti apie darbuotojų atleidimus ir organizacijų restruktūrizaciją – temas, kurios sulaukia didelio visuomenės dėmesio, tačiau yra susijusios su tam tikru emociniu krūviu“, – sako V. Kairienė.
„Šiame kontekste ir toliau buvo pabrėžiama parama Ukrainai, o ypač didelio atgarsio sulaukė „4 procentai“ iniciatyva, prie kurios prisidėjo gausi verslo bendruomenė“, – pridūrė ji.
Komunikuojantis lyderis kuria vertę
Agentūros „INK agency“ direktoriaus Ervino Spūdžio teigimu, reitinge netrūksta pavyzdžių, kaip vadovo asmenybė gali tapti savo organizacijos ar netgi viso sektoriaus balsu ir veidu. Tačiau, anot komunikacijos eksperto, norint to pasiekti, reikia nuoseklių pastangų įtvirtinant ir puoselėjant vadovo kaip nuomonės lyderio poziciją.
„Efektyviai komunikuojantis vadovas neabejotinai kuria įmonei didelę vertę ir leidžia jai būti labiau matomai, lengviau pasiekti tikslines auditorijas, jos pozicijai būti geriau girdimai viešojoje erdvėje. Vadovas visuomenės akyse paprastai yra labiau ir betarpiškiau siejamas su organizacija nei jos atstovas žiniasklaidai, atskirų departamentų vadovai ar atskirų sričių specialistai, todėl bendrovės lyderio žodis dažnai yra svaresnis“, – pažymi E. Spūdys.