50 mln. žmonių duomenys buvo surinkti naudojant „Facebook“ įrankius, o vėliau tame pačiame socialiniame tinkle jiems buvo rodomos reklamos, kurios galimai prisidėjo prie D. Trumpo ir Brexit pergalių. „Facebook“ tai tikrai atsirūgs, bet ar verta nerimauti verslui, kuris planuoja savo komunikaciją šiame tinkle?

Kas nutiko?

„Facebook“ žino daugybę dalykų apie mus: kokius prekės ženklus mėgstame, su kuo ir kaip aktyviai bendraujame, kuriuo metu miegame, kur gyvename, kur keliaujame (juk sekimo įtaisą visada nešiojame su savimi), kokiose svetainėse lankotės ir ką ten veikiate. Visus šiuos duomenis „Facebook“ leidžia naudoti bet kam, kas jam už tai sumoka. T.y. leidžia rodyti reklamą tik tiems, kas atitinka užsakovui reikalingų specifinių savybių rinkinį: pvz. šiuo metu Vilniaus teritorijoje keliaujantys 35+ metų amžiaus žmonės, kurie mėgsta sportą.

Taip pat šiuos duomenis mes patys, savo noru ir su visišku sutikimu galime atiduoti bet kokiai į „Facebook“ instaliuotai programėlei (angl. app). 270 000 žmonių taip ir pasielgė, atiduodami duomenis ne tik apie save, bet ir savo draugus – iš viso 50 mln. profilių. O programėlė buvo linksmas asmenybės testas „thisisyourdigitallife“. Sujungus duomenis iš profilių ir šio sumaniai sukonstruoto testo, žmonės buvo suskirstyti į labai siauras ir puikiai apibūdintas tikslines grupes, kurioms vėliau jau buvo rodoma labai teisingai suformuluota reklaminė žinutė. Greičiausiai dar ir per tą patį visiems prieinamą „Facebook Ads Manager“ paleista. Likusią istorijos dalį žinote. Įtariama, kad ši taktika labai prisidėjo prie Trumpo pergalės ir Brexit balsavimo. Dabar internetas pilnas ryškiai plaukus nusidažiusio jaunuolio nuotraukų – Christopher Wylie, kuris ėmė ir visą istoriją išpasakojo detaliai.

Ar „Facebook“ nusižengė?

Ir taip, ir ne. Neapsaugoti duomenų, juos atiduoti taip lengvai (na, taip, mes juos atiduodame patys, bet juk visi žino, kad niekas neskaito tų ilgų teisinių tekstų – kai noriu atlikti testą, spaudžių „agree“ tiek kartų, kiek reikia!) kaip ir nėra nusikaltimas. Tačiau, kai „Facebook“ 2015-aisiais sužinojo, kad duomenys buvo panaudoti politiniams tikslams, o informacija buvo renkama ne tik apie vartotojus, bet ir jų draugus, jis tyliai tyliai išjungė duomenų apie draugus perdavimo funkciją, o „Cambridge Analytica“ liepė ištrinti duomenis. Ši pasakė, kad ištrynė, o „Facebook“ patikėjo. Tad iš esmės „Facebook“ (pagal dabar žinomas detales) nusikaltimo nepadarė – tiesiog tupėjo tyliai po lapais manydamas, kad problemą išsprendė. Tačiau kad ir kokia paini būtų istorija, esminė idėja yra akivaizdi: informacijos perėmimas, o paskui smulkmeniškai pritaikytos reklamos skleidimas vyko „Facebook“ platformoje, ji tam kelio neužkirto ir už tai turės atsakyti.

Kas nutiks su „Facebook“?

Visiškai nieko. Socialinis tinklas toliau gyvuos. Trumpam galbūt nuo jo atsijungs keli procentai mažiau juo besinaudojančių žmonių, bet tie procentai per laiką greičiausiai išsilygins. Gera žinia, kad ši istorija išsprogo taip garsiai ir Markas Zuckerbergas bus priverstas labai rimtai pergalvoti vartotojų duomenų perdavimo procedūras. Taigi, mes būsime saugesni.

Verslui svarbiausia, kokiais kanalais jis gali sėkmingiausiai pasiekti savo auditoriją. Kelti klausimą, ar išeiti iš „Facebook“ ir ieškoti kitų socialinių tinklų galėsime tada, kai matysime, kad stipriai mažėja lietuviškų „Facebook“ vartotojų kiekis. Kol kas nepanašu, kad taip nutiks, nes nei yra alternatyvų, nei Lietuvos žmonės labai tuo susirūpinę – turime savų, valstietiškesnių, problemų.

Ką daryti „Facebook“ administratoriams?

Pirmiausia, nusiteikti pokyčiams. Greičiausiai visai netrukus šiek tiek susiaurės reklamų auditorijų formavimo (targeting) galimybės. Tačiau apie tai, kas konkrečiai bus pakeista, kalbėti dar gerokai per anksti.

Labiau tikėtina, kad rimtesni pančiai bus uždėti programėlių kūrėjams ir jiems perduodamai informacijai. Apie juos M. Zuckerbergas jau kalba: labiau kontroliuojamas duomenų perdavimas, lengvesnis duomenų perdavimo atšaukimas, skaidresnė informacija, ką programėlės kūrėjai apie vartotoją jau žino. Tačiau esminiai su šiandieniniu skandalu susiję pokyčiai jau padaryti 2014-2015 metais.

Tad Jums, mieli administratoriai, galiu palinkėti tik akylai sekti naujienas ir susitaikyti, kad bus pokyčių. Iki šiol, pripažinkime, gyvenome auksiniais laikais. Dabar daugės reguliacijų. Tačiau nuo to mūsų darbas darosi tik įdomesnis, ane?

Ką daryti mums visiems?

Būti budriems ir vertinti savo privatumą. Duomenų iš tų 270 000 vartotojų niekas nepagrobė per prievartą – jie buvo išvilioti su visų jų sutikimu ir šypsena. Labai atidžiai rinkitės, kam atiduoti savo duomenis, kokias programėles į „Facebook“ (ir bet kur kitur) instaliuojate, kokius sutikimus duodate. Ir, žinoma, susireguliuokite privatumo nustatymus. Tai turėjome padaryti labai seniai, bet kol niekam nebuvo padaryta žala, dalinome savo duomenis į kairę ir dešinę. Dabar skaudžiai pajutome duomenų galią. Svarbu neužlipti ant to paties grėblio darkart. Ir paprotinkite draugus, tėvus ir vaikus. Nes už savo duomenų dalybas pirmiausia esame atsakingi mes patys.

M360
Edumint


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją