„Esame didžiausią ir lojaliausią auditoriją turintis naujienų portalas šalyje, todėl jaučiame didžiulę atsakomybę dirbti labai kokybiškai ir siekti patikrintą informaciją pranešti pirmieji. Patikėkite, tai nėra lengva, kai ir taip milžiniškas informacijos kiekis per karą Ukrainoje išaugo kartais“, – teigia ji.

Anot pašnekovės, šiuolaikiniame pasaulyje informacijos kur kas daugiau, nei galime apdoroti ar objektyviai įvertinti, o vykstant Rusijos karui jos srautas tapo nenutrūkstamas.

„Šis karas išsiskiria ir tuo, kad jis visiškai „padengiamas“ internetu ir taip pasiekia visą pasaulį, o tuo pat metu vyksta ir informacinis Rusijos karas, kurio metu platinama propaganda. Norint gauti patikrintą informaciją, patariu vadovautis patikimais žiniasklaidos kanalais. Galima rinktis ne vieną ir net ne du skirtingus šaltinius, o gaunamą informaciją lyginti. Dabar daug kas informaciją apie karą renkasi sekti „Telegram“ kanaluose, tačiau retas įvertina, kad ten yra ne tik medijų kanalai, tačiau naujienas publikuoja ir privatūs asmenys. Supraskime, kas skelbia informaciją, ir viską vertinkime kritiškai. Jei informaciją skelbia atskiras žmogus, ji gali būti nepatikrinta ir klaidinanti. Taip yra nebūtinai dėl to, kad žmogus nori klaidinti, tiesiog jis dalijasi tuo, ką pamatė ar išgirdo “, – patarė vyr. redaktorė.

Ji pabrėžia, kad žurnalistų pareiga – visuomet tikrinti informaciją ir ją skelbti vadovaujantis etikos principais.

„Yra paprasta taisyklė, leidžianti patikrinti informaciją: jei matote, kad jūsų draugai socialiniuose tinkluose dalijasi kokia nors ypač sukrečiančia „žinia“, tačiau patikrinę visus tradicinės žiniasklaidos kanalus jos nerandate, tai ženklas, kad vertėtų susimąstyti, ar ji teisinga“, – pataria pašnekovė.

Žurnalistai dirba visą parą

Šiandien daugelio interneto vartojimo įpročiai pasikeitė. Dažnas naujienoms skaityti skiriame kur kas daugiau laiko nei anksčiau. Tačiau R. Lukaitytė-Vnarauskienė įspėja, kad sutrikus rutinai ir nestebint savęs nuolatinis lindėjimas socialiniuose tinkluose ar medijose gali paveikti emociškai.

„Reikia pripažinti, kad ypač socialiniuose tinkluose ar „Telegram“ kanaluose publikuojami karo vaizdai nėra filtruojami ir gali sukrėsti. O žiniasklaidoje galioja tam tikros etikos taisyklės, kurios nurodo, ką galima skelbti, o kas yra neetiška“, – paaiškino vyriausioji „Delfi“ redaktorė.
Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė
„Reikia pripažinti, kad ypač socialiniuose tinkluose ar „Telegram“ kanaluose yra publikuojami karo vaizdai nėra filtruojami ir gali sukrėsti. Tuo tarpu žiniasklaidoje galioja tam tikros etikos taisyklės, kurios nurodo, ką galima skelbti, o kas yra neetiška“

Pasiteiravus, kaip šiuo metu atrodo darbas pačioje „Delfi“ redakcijoje, vadovė teigė, jog informacijos, kurią reikia apdoroti, ypač padaugėjo, o žurnalistai dirba ištisą parą. Padidintos ir redakcijos pajėgos, sustiprinta naujienas sekanti komanda.

Žurnalistus šiuo laikotarpiu ypač motyvuoja galimybė vykdyti savo misiją ir nušviesti visuomenę esant karui, todėl dirbama neskaičiuojant darbo valandų.

„Keliame sau tikslą būti pagrindiniu patikimos informacijos šaltiniu ne vien Lietuvos gyventojams, todėl ne tik sekame naujienas, – mūsų reporteriai vyksta į pagrindinius įvykių centrus: Lenkijos ir Ukrainos pasienyje net tris kartus jau dirbo mūsų kolegos.

Kaip tik šiandien iš karo Ukrainoje grįžo du „Delfi“ kolegos, taigi skaitytojus ir žiūrovus netrukus pasieks naujausi vaizdai ir informacija, kas vyksta karo alinamoje šalyje“, – sakė R. Lukaitytė-Vnarauskienė.


Daugėja skaitytojų iš Rusijos

Kol žurnalistai Lietuvoje stengiasi kuo objektyviau nušviesti įvykius Ukrainoje, Rusija ėmėsi dar griežtesnės cenzūros ir savo piliečiams uždraudė daugybę iki tol egzistavusių galimybių skaityti kitų šalių medijas ar sekti informaciją socialiniuose tinkluose.

„Kaimyninė šalis visiškai užblokavo bet kokią objektyvią žiniasklaidą ir neleidžia žmonėms sužinoti tiesos. Stebina ir kartu baugina, kad šiais laikais galima pasiekti visišką žiniasklaidos cenzūrą. Juk esame pripratę laisvai reikšti savo mintis, kritikuoti, kalbėti ir dėl to nesijaudinti. O Rusijoje kolegoms gresia 15 metų praleisti kalėjime vien už tai, kad pasako faktą, jog Ukrainoje vyksta karas, o ne speciali karinė operacija, kaip teigia Kremlius“, – sakė redaktorė.

Tačiau tai, kad Rusijos gyventojai domisi tikromis naujienomis ir vis daugiau jų nori skaityti valdžios necenzūruojamas medijas, rodo ir išaugęs „Delfi“ rusų kalba skaitytojų kiekis iš Rusijos.

„Propaganda Rusijoje skleidžiama jau labai seniai ir ji yra paveiki. Sunku teisingai įvertinti, kokia dalis Rusijos visuomenės palaiko karą prieš Ukrainą, kai minios žmonių išeina į gatves visame pasaulyje palaikyti užpultos šalies. Visais laikais buvo kritiškai mąstančių žmonių, tik kyla atviras klausimas, kiek jų liko Rusijoje“ , – retoriškai klausė „Delfi“ redaktorė.

Pasak jos, suprasdami, kad Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse gyvenantiems rusakalbiams žiūrovams ypač reikia patikimos informacijos, jau antrą savaitę kasdien „Delfi TV“ ir ru.delfi.lt transliuoja tiesioginę pusvalandžio trukmės žinių laidą rusakalbiams žiūrovams.

„Be to, solidarizuodamiesi su karo zonoje dirbančiais kolegomis ukrainiečiais, nebe pirmą savaitę retransliuojame Ukrainos televizijos kanalą „Ukraine 24“, – sako R. Lukaitytė-Vnarauskienė.