Delfi projekto „Melo detektorius“ komanda, tikrindama socialiniuose tinkluose platinamą turinį, atskleidė Rusijos propagandos tinklą, per kurį koordinuotai skleidžiama dezinformacija ir melagingi faktai apie Baltijos šalis ir Vakarų pasaulį. Šis tyrimas buvo išrinktas geriausia sėkmės istorija tarp visų Europos faktų tikrintojų, tad „Facebook“ pakvietė Delfi atstovus jį pristatyti tarptautiniame renginyje „Virtual Global Summit“.

Tikrinti melagienoms reikalinga didelė patirtis

Delfi projektas „Melo detektorius“ yra sertifikuotas tarptautinio faktų tikrinimo tiklo narys, oficialus feisbuko partneris.

Kaip laidoje „Delfi Rytas“ pasakojo rusiškosios „Melo detektoriaus“ versijos redaktorius Vitold Jančis, tokią partnerystę gali įgyvendinti toli gražu ne kiekviena žiniasklaidos priemonė – tam reikia labai rimto įdirbio, būtina, kad žurnalistai turėtų didelę patirtį žiniasklaidoje ir kad jie galėtų objektyviai ir nešališkai atsakyti į tokius klausimus, kaip kas ruošia naujienas, kas jas skleidžia, kokių tikslų bandoma pasiekti, ir kas būtent norėtų paveikti skaitytojus ar žiūrovus.

„Melo detektoriaus“ komanda nuolat tikrina naujienas ne tik lietuvių, bet ir rusų, lenkų ar kitomis kalbomis. Daugiausia Lietuvoje pastebina rusų kalba skleidžiamos melagingos informacijos.

„Jei pradėsite tikrinti naujienas, tai pats pradinis klausimas, į kurį turėtumėte atsakyti, yra tas, kam šita naujiena yra reikalinga, kodėl ja bandoma iššaukti tokias, o ne kitokias emocijas. Nors, žinoma, jei žmogus yra skeptiškai nusiteikęs, mano, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje viskas blogai, ekonomika žlugo, žmonės išvažiavo, jis tikriausiai netikrins tokių naujienų, tačiau vienareišmiškai tokios naujienos nėra teisingos, jos yra neturinčios pagrindo, jose bandoma manipuliuoti faktais, kažko nepasakyti“, – pasakojo V. Jančis.

Pasak jo, dalį melagingų naujienų skleidžia žmonės, nuoširdžiai tikintys konspiracijos teorijomis, tačiau kita rūšis yra tendencingos naujienos, gaminamos ir skleidžiamos tam tikrų organizacijų ar tam tikslui susibūrusių žmonių, o tokioms operacijoms reikalingi nemaži finansiniai šaltiniai. Būtent tai ir atkreipė jų dėmesį atliekant tyrimą, už kurį sulaukė „Facebook“ apdovanojimo.

Atskleidė dezinformacijos platinimo schemą

Patikrinome vieną svetainę, kurioje buvo labai aktyviai dalinamasi įžvalgomis, straipsniais, tendencingomis naujienomis toks clickbaitas, kad atkreiptų skaitytojai dėmesį į apie Lietuvą, Latviją ir Estiją ir kitas Vakarų šalis. Atkreipėme dėmesį į dar vieną dalyką, kad šia informacija dalinosi žinomi ekspertai iš Rusijos, ir tai buvo keliose paskyrose feisbuke, instagrame ir tviteryje, kur jų paskyros turėjo kelis šimtus tūkstančių sekėjų, bet nė viena iš šių paskyrų neturėjo ženkliuko, kad tai yra patvirtinta paskyra, kuriuos duoda feisbukas, jei esate žinomas veikėjas. Po to patikrinome tas paskyras ir buvo dar vienas atradimas, kad ten dalinamasi informacija ne tik iš tos rastos svetainės, bet dar iš keleto, kurios atrodo vienodos, lyg dvyniai. Pamatėme, kad nė viena iš tų svetainių, nors veikia iš Rusijos, neturėjo žiniasklaidos identifikavimo numerio, kurį turi turėti pagal Rusijos federacijos įstatymus. Tai reiškia, kad nors svetainės ir veikia, jos apsimeta žiniasklaidos priemonėmis“, – tyrimo užkulisius atskleidė V. Jančis.

Vėliau buvo nustatyta, kad beveik visos šitos svetainės adminsitruotos Rusijos pilietės vardu, o vienos iš tų svetainių adminsitratorius yra Baltarusijos pilietis, vadovaujantis labai keistai įmonei, parduodančiai agrotechniką. „Tiek pati įmonė, tiek jos veikla kelia labai daug klausimų. Jei eiti dar toliau, tų ekspertų paskyros valdomos iš Baltarusijos, iš Bresto. Nežinau, ar sutapimas, kad ten yra Rusijos federacijos ambasada ar didelis diplomatinis padalinys. Pats projekto mastas, finansiniai šaltiniai, ta žmonių grupė, kurią reikia suburti, kad ruoštum tekstus gana profesionaliai – jie ne tokie, kad vienas koks pamišęs žmogus galėtų tai daryti – publikacijų dažnumas leidžia padaryti prielaidą, kad projektą įgyvendina arba žmonių grupė, turinti gerą finansinį šaltinį, arba kažkokia organizacija“, – sakė V. Jančis.

Jis spėja, kad pradžioje ši grupė buvo sukurta padedant vadinamiems trolių fabrikams, o vėliau jos sekėjų skaičius išaugo tiek, kad patikėję melagienomis paprasti vartotojai patys pradėjo jas plačiai skleisti.

Paklaustas, kas šio tinklo laukia toliau, V. Jančis sakė laukiantis feisbuko veiksmų: „Lauksime feisbuko sprendimo: tikėkimės, kad feisbuko administracija tinkamai sureaguos ir šitos paskyros bus arba užblokuotos, arba feisbuko algoritmai paprasčiausiai kontroliuos jų veiklą ir šita informacija, kurią jie skleidžia, bus apribojama taip, kad kuo mažiau žmonių ją pamatytų.

V. Jančis sakė, kad jį patį labiausiai džiugina ne tik tai, kad projektas buvo pastebėtas feisbuko, bet kad jį įvertino kiti Europos faktų tikrintojai.

Delfi – tarptautinio faktų tikrinimo tinklo partneris

Skaitomiausias Lietuvoje naujienų portalas Delfi 2019 m. birželį tapo tarptautinio faktų tikrinimo tinklo (angl. The International Fact-Checking Network, IFCN) partneriais. IFCN tinklas yra „Poynter“ instituto, tarptautinio lyderio, siekiančio sutvirtinti žiniasklaidos vaidmenį visuomenėje, dalis.

IFCN veikia nuo 2015 m. rudens – jis buvo sukurtas siekiant dalintis gerosiomis praktikomis, kaip žiniasklaidos priemonės tikrina faktus laikais, kai vis didesnių problemų kelia melagingų naujienų sklidimas.

Tam, kad taptų IFCN partneriu, žiniasklaidos priemonė turi atitikti 12 griežtų vertinimo kriterijų, užtikrinančių organizacijos finansavimo skaidrumą, nešališkumą, ir ambiciją kuo operatyviau ir suprantamiau atskleisti tiesą. IFCN reikalavimus atitinkančios organizacijos savo spausdinamuose tekstuose privalo pateikti aiškius, suprantamus ir patikimus šaltinius, nurodyti informaciją apie žurnalistus ir paisyti klaidų korekcijos įstatų.

Delfi žurnalistai visada labai atsakingai žiūri į faktų tikrinimą – šiais laikais tai yra esminė žiniasklaidos atsakomybė. Tikime, kad dalindamiesi savo patirtimi tiek tarp IFCN tinklo narių, tiek tokiuose renginiuose kaip „Virtual Global Summit“, prisidedame prie vieno svarbiausių šiuolaikinio pasaulio iššūkių – melagingos informacijos internete mažinimo, ir tai mums visiems yra didžiulė motyvacija kasdieniame darbe“, – sako Delfi vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė.

M360