Teismų praktikos nėra

Jei reklamos agentūra ar tiesiogiai klientas kreipiasi į prodiuserį, prašydami pagaminti reklamos vaizdo klipą, jo darbas – surinkti visą komandą, reikalingą šiam darbui atlikti. Prodiuseris, pasirašęs sutartis su režisieriais, aktoriais, įgarsintojais, muzikos kūrėjais ir kitais bendraautoriais, nusiperka iš jų autorines teises. Pastaruoju metu nemažai edukuojami apie savo autorines teises, pastarieji prodiuseriui jas perleidžia vieneriems metams rodymui Lietuvos teritorijoje ir konkrečiose medijos priemonėse, dažniausiai televizijoje ir internete.

Reklamos užsakovas, nusipirkęs reklamą, dažniausiai galvoja, kad su ja jau gali elgtis kaip tinkamas ir, pavyzdžiui, jei po metų reklama jam tebeatrodo aktuali, ją rodo toliau, ją perdaro arba pritaiko kitoms rinkoms ar medijų priemonėms. Vadovaujantis teisės aktais, už tai turi būti sumokėtas papildomas mokestis, vadinamas „buy out“, tačiau čia ir prasideda nesusipratimai: autoriai reikalauja pinigų iš prodiuserių, o reklamos užsakovai galvoja, kad jie jau yra teisių turėtojai ir gali daryti su reklama ką tik norintys.

„Situacija yra tokia, kad tvarka teisės aktuose kaip ir yra numatyta, bet praktikoje ji neveikia, nes apie prodiuserių teises yra labai mažai žinoma. Lietuvoje neturime teismų praktikos, kaip elgtis tokiais atvejais: teismo procesai ir advokatai brangūs, rinka maža, tad žmonės yra linkę tiesiog bandyti konfliktines situacijas glaistyti tarpusavyje. Kažkas susitaria, kažkas susimoka, kažkas tiesiog daugiau nebesišneka, taip ir baigiasi“, – pasakoja Lietuvos reklamos prodiuserių asociacijos (LAPA) direktorė Daiva Jurkonytė.

Reklama – taip pat autorių kūrinys

D. Jurkonytė pabrėžia, kad reklama teisės požiūriu yra lygiai toks pats audiovizualinis kūrinys kaip bet kuris kitas, pavyzdžiui, kino filmas. „Prodiuseris yra gamintojas, kuris pagamina kūrinį, pavyzdžiui, reklamą ir tampa nuosavybės savininku: pagal įstatymą jis turi intelektinės nuosavybės komplektą. Be abejo, jis yra suinteresuotas parduoti šį kūrinį ir uždirbti iš to, ką daro. Tačiau visa esmė ta, kad jis negali parduoti daugiau teisių negu pats turi“, – aiškina ji.

Neaiškumai dažnai iškyla tada, kai reklamos užsakovai galvoja, kad jie teisiškai yra reklamos gamintojai. „Būna, klientai sako, mes esame gamintojai, juk mes mokėjome pinigus, ir be mūsų jūs nieko nebūtumėte darę. Bet ne, įstatymai sako ne taip. Galime palyginti su kitu pavyzdžiu: jei jūs ateitumėte į juvelyrikos į parduotuvę, papasakotumėte juvelyrui, kokių žiedų norite, juos nusipirktumėte, autorinės teisės vis tiek priklausytų juvelyrui“, – pasakoja LAPA vadovė.

D. Jurkonytė svarsto, kad pasikartojančių neaiškių situacijų pavyktų išvengti, jei visi šie niuansai būtų aiškiai numatyti reklamos užsakovo ir prodiuserio sutartyje, o dar geresnis variantas būtų, jei reklamos užsakovai sudarytų tiesiogines sutartis su „Buy out“ reikalaujančiais atlikėjais (reklamos aktoriais, įgarsintojais) ar bent jau muzikos autoriais. „Tada, jei praėjus metams, vis dar yra poreikis rodyti tą pačią reklamą, reklamos užsakovai tiesiogiai su jais ir atsiskaitytų“, – sako ji.

Prodiuseriams – išaiškinimas ir sutarties šablonas

Ieškodama būdų šiai situacijai spręsti LAPA, bendradarbiaudama su advokatų profesija bendrija „iLaw“, parengė dokumentą, kuriame pateikiama reklamos vaizdo klipų gamybos intelektinių teisių samprata, geriausia aiškinimo ir taikymo praktika, „Buy out“ sąvokos aiškinimas, atsakymai į dažniausiai gamintojams, jų klientams ir tiekėjams kylančius klausimus. Tiems, kuriems kyla su šia sritimi susijusių klausimų, daugiau informacijos gali rasti čia.

„Kaip asociacija siekiame, kad teisės aktai bei „buy out“ sąvoka būtų taikoma vienareikšmiškai. Vadovaudamiesi tarptautine praktika, suderinta su CFP-e (European Federation for Commercial Film Producers) organizacija, pateikiame gaires ir esame pasirengę ne tik teikti konsultacijas, bet ir vesti specialius apmokymus“, – teigia D. Jurkonytė.

Prodiuseriai iš LAPA puslapio taip pat gali parsisiųsti rekomenduojamą sutarties formą.

„Pasitaikanti praktika – perleisti užsakovui visą intelektinę nuosavybę ir su ja susijusias teises visam jų galiojimo terminui neribotoje teritorijoje – laikytina ydinga praktika, darančią neigiamą įtaką prodiuserio komercinių – teisinių rizikų valdymui. Šiuo metu yra daug prodiuserių, ypač pradedančiųjų, kurie nėra susipažinę su šios srities teisiniais niuansais, kuriuos žinodami jie galėtų iš anksto užkirsti kelią galimiems nesklandumams ir vėliau nereikėtų patiems patirti finansinių nuostolių“, – pataria D. Jurkonytė, kviesdama tuos, kuriems kyla neaiškumų dėl šio ar kitų su reklamos rinka susijusių klausimų kreiptis konsultacijų į LAPA.